#EnergyDigest (50/24): energetikai ir artilerijos šaudmenys

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(50 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, EPSO–G prisidės prie artilerijos šaudmenų gamybos, rekonstruojama svarbi dujų skirstymo stotis, „KN Energies“ sutaupė įsigydami „Independence“.

  • Iš tokių vidutinių – estai įspėja apie būtinybę išlaikyti elektros rezervus, reguliuotojas pareikalaus energijos tiekėjų grąžinti savo klientams už nutraukiant sutartis gautus pinigus.

  • Be to, naujasis energetikos ministras dėlioja savo politinius prioritetus, estai Briuselyje pasitvirtino paramą būsimiems jūrinio vėjo parkams.

Štai papunkčiui.

Energetikos kurso korekcijos

Naujas senas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas davė interviu BNS. Tiesa, kad energetikos politikoje pavyksta išlaikyti tęstinumą, kuriuo spindėjo ir pareigas paliekantis Dainius Kreivys. Tai sinchronizacija su Europa, žaliosios energijos plėtra, naujos elektros jungties su Lenkija. Tačiau įdomesnės galimos šalies energetikos kurso korekcijos.

Vykstančio jūrinio parko aukciono stabdyti neketinama. Tačiau ministras pažymi, kad jūrinio vėjo plėtra negali būti vykdoma „bet kokia kaina“. Praktinės galimybės aukcioną koreguoti ar atšaukti, manyčiau, priklausys nuo to, ar bus daugiau aukciono dalyvių, nei tik „Ignitis grupė“.

Dedamas silpnesnis akcentas ant dar komerciškai neegzistuojančių technologijų – vandenilio gamybos, mažų modulinių branduolinių reaktorių. Pažymima, kad vietinė gamyba turi turėti aiškų vartotoją. Strategiškai investicijos į papildomas elektros jungtis ir į elektrolizę gali kenkti viena kitai.

Neatsakytas klausimas dėl visuomeninio elektros tiekimo gyventojams. Vyriausybė nori pasilaikyti galimybę šlovingai “mažinti elektros kainą gyventojams” prieš rinkimus. Tai nevisai dera su planais jo atsisakyti 2026 m. ir ES taisyklėmis. Atsakymo, kaip atsisakyti reguliuojamo elektros tarifo, ir kartu jo neatsisakyti, dar negirdėti.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2434389/vaiciunas-apie-grizima-i-politika-sinchronizacija-vejo-parko-konkursa-ir-ignitis

EPSO-G ir „Rheinmetall“

Energetikos įmonių grupės EPSO-G antrinė bendrovė „EPSOG Invest“ kartu su „Rheinmetall“ Lietuvoje statys 300 mln. € vertės artilerijos šaudmenų gamyklą. Vokietijos koncernui priklausys 51%, valstybės netiesiogiai valdomai Lietuvos bendrovei – 49% projekto akcijų. Gamyklos prie Baisogalos statybos turėtų užtrukti dvejus metus.

Finansinis šalių indėlis turėtų būti proporcingas. Iš mūsų pusės jis bus finansuojamas iš EPSO-G ir „Valstybinio investicinio kapitalo“ lėšų. Pastaroji – tai institucija, įkurta valstybės, tarptautinių ir privačių investuotojų lėšomis padėti ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos. Ji pavaldi Finansų ministerijai ir įgis 49% „EPSOG Invest“ akcijų.

Energijos ministerijai pavaldi EPSO-G kontroliuoja energijos perdavimo infrastruktūros bendroves bei, energijos išteklių biržų operatores. Tačiau tai ne primas su gynyba susijęs grupės projektas. 2021 m., puolimo migrantais akivaizdoje grupei buvo pavesta tiesti koncertiną Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.

https://www.vz.lt/pramone/2024/12/12/vyriausybe-suderino-paskutine-sutarti-del-bendros-rheinmetall-ir-lietuvos-gamyklos-statybu

Estijos rezervai

Estijos elektros sistemos valdytojas „Elering“ pristatė šios žiemos energijos tiekimo saugumo ataskaitą. Joje atkreipiamas dėmesys, kad, nors trumpuoju laikotarpiu problemų nematyti, ilgainiui mažės rezerviniai pajėgumai, tiek Estijoje, tiek Baltijos šalyse. Vien Estijai reikia išlaikyti 1 GW tokios gamybos, o senosios iškastinio kuro elektrinės artėja prie gyvenimo galo.

Pokalbiai apie rezervus nėra patogūs, nes jie reiškia investicijas į ne atsinaujinančius išteklius deginančias jėgaines. Privatus sektorius nei į rezervines, nei į nežalias jėgaines neinvestuos. Valstybinėms energetikėms reikia aiškaus nurodymo investuoti. Vyrauja lūkestis, kad bus atrastas žalias sprendimas, bet jo dar nematyti.

Kiti dalykai

„Amber Grid“ rekonstruos 1962 m. statytą Elektrėnų dujų skirstymo stotį. Projektas kainuos 2,6 mln. €, jį iki 2026 m. vidurio atliks „MT Group“.  Stotis užtikrina tiekimą Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, svarbiausiai rezervinei jėgainė šalyje. Dujų skirstymo stotyse vykdoma dujų apskaita, mažinamas slėgis iki skirstymo sistemai reikalingo lygio, dujos išvalomos nuo priemaišų ir joms suteikiamas specifinis “dujų” kvapas (saugumo tikslais).

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/11/amber-grid-uz-26-mln-eur-rekonstruos-elektros-gamybai-svarbia-duju-skirstymo-stoti

„KN Energies“ už „Independence“ sumokėjo 8 mln. € mažiau. Sandoris dėl dujų importo terminalo išpirkimo buvo įkainotas JAV doleriais, tad jį perkanti bendrovė rugpjūtį apdraudė sandorį nuo valiutų kurso pokyčių. Nuo tada euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo ~7%. Toks kurso pokytis be apsidraudimo būtų pabranginęs ir dujų terminalą „Independence“. Tačiau  jis galiausiai atsiėjo 138,04 mln. €.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/12/11/kaip-pirkdama-independence-kn-sutaupe-8-mln-eur

Reguliuotojas pirmadienį ketina įpareigoti elektros tiekėjus – „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams ir mažoms įmonėms grąžinti 8,3 mln. € iš jų gautų netesybų už sutarčių nutraukimą. Atitinkamai įmonėms teks sumokėti 5,2 mln. €, 2,4 mln. € ir 0,7 mln. € už laikotarpį iki įsigaliojant tai draudžiančiam įstatymui. Nenustebčiau, jei šis sprendimas galiausiai sumažintų elektros tiekėjų skaičių Lietuvos rinkoje.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/13/vert-ipareigos-elektros-tiekejus-vartotojams-grazinti-83-mln-eur

Estija gavo ES leidimą suteikti 2,6 mlrd. € paramos jūrinio vėjo parkams. Kalbama apie panašų paramos mechanizmą, kaip Lietuvoje vykstančiame aukcione (vad. dvipusis CfD), tik metinė apimtis mažesnė (2 TWh, kai Lietuvoje – 3 TWh), o trukmė ilgesnė - 20 m. (15 m.). Tai dar nereiškia sprendimo skelbti konkursus vystyti jūrinio vėjo parkus Estijoje, tačiau yra žingsnis link to.

https://www.err.ee/1609546345/eesti-sai-el-ilt-riigiabiloa-meretuuleparkide-vahempakkumise-labiviimiseks

#EnergyDigest (48/24): finišo tiesioji ir pradingstanti gamyba

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(48 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, prisijungimo prie Europos elektros tinklų procesas pasiekė „paskutinę atkarpą“, energetikos politikoje išlaikomi lūkesčiai dėl tęstinumo.

  • Iš tokių vidutinių – „Eesti Energia“ traukia dalį gamybos įrenginių iš elektros biržos, elektros gamybos vystytojai nėra patenkinti išskirtinėmis sąlygomis antram jūriniam vėjo parkui.

  • Be to, Lietuva ir JAV bendradarbiaus taikaus atomo srityje, bus parduodama šilumos tiekėja „Gren“, aiškėja sinchronizacijos kainos kontūrai.

Štai papunkčiui.

Paskutinė atkarpa

Europos elektros perdavimo sistemų operatorės (ENTSO-E), valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, patvirtino Baltijos šalių planą vasariui: 8 d. atlikti savarankiško darbo bandymą ir po jo vasario 9 d. prisijungti prie Europos. Šis ENTSO-E kontinentinės Europos regioninės grupės sprendimas, anot „Litgrid“, žymi „paskutinę kelio atkarpą“ sinchronizacijos procese.

Tuo tarpu Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį. Joje aprašomi šalių bendradarbiavimo principai, operatorių teisės ir pareigos po prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kai sutartis ir įsigalios.

Energetikos reguliuotojų organizacija ACER Europą skirsto į penkis regionus – Baltijos, Šiaurės, Centrinės Europos, Pietryčių Europos ir Pietvakarių Europos. Sutartis reguliuos tai, ko nereglamentuoja Tinklo kodeksas ir Sinchroninės zonos pagrindų susitarimas.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/baltijos-saliu-elektros-perdavimo-sistemu-operatores-susitare-del-bendradarbiavimo-sistemos-valdyme-po-sinchronizacijos/32980

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/kontinentines-europos-elektros-perdavimo-sistemu-operatores-prieme-sprendimus-del-baltijos-saliu-sinchronizacijos/32985

Branduoliniai reaktoriai

Dainius Kreivys, kadenciją baigiantis energetikos ministras, Vašingtone su išeinančia JAV Energetikos sekretore Jennifer M. Granholm pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą. JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką ir parengs mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.

Ministras skaičiuoja, kad Lietuvai iki 2040 m. prireiks 5 mažų (300 MW galios) branduolinių reaktorių, „norint turėti pačias palankiausias kainas mūsų vartotojams“. Sunku pasakyti, kaip ministras tai skaičiuoja, mat nei vieno tokio reaktoriaus pasaulyje pastatyta nėra. Tiesa, elektros energijos poreikio augimas yra numatomas Lietuvos energetikos strategijoje.

Jis, tiesa, turėtų atsirasti žaliojo vandenilio ir sintetinio kuro gamyboje. Šios technologijos taip pat dar nėra komerciškai brandžios. Todėl galime manyti, kad svarstymai apie tai, kaip hipotetiškai atsirasiantį energijos poreikį tenkinsime neegzistuojančiomis branduolinėmis technologijomis, kol kas vertintini kaip hipotetiniai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/27/d-kreivys-lietuvai-reiketu-penkiu-mazu-branduoliniu-reaktoriu

Senieji Estijos elektrinės blokai

Estijos „Eesti Energia“ iš „Nord Pool“ biržos patraukė keturis iš viso 693 MW galios Estijos elektrinės blokus. Tai buvo padaryta ją valdančioje bendrovėje „Eesti Power“ atradus taršos apskaitos klaidų. Įmonė taip sureagavo į šalies Klimato ministerijos pareiškimus apie „nulinę toleranciją“ perteklinei taršai. Elektrinės išlieka rezerve, tad sprendimas nekelia pavojaus eletros sistemos stabilumui.

Trys iš keturių blokų tiesa, nėra efektyvūs ir biržos aukcionų nelaimėdavo dėl aukštos gaminamos elektros kainos. Jėgainėje deginami naftos skalūnai – vietinis itin taršus iškastinis kuras, verčiantis elektrinę viena taršiausių Europoje. Visgi, net ir brangių įrenginių nauda pajaučiama, kai kyla rizika, kad elektros gamybos ir importo neužteks poreikiui patenkinti.

Elektros kainų lygiai Baltijos šalyse yra tampriai susiję. Regionas pastaruoju metu neteko daug importo šaltinių ir vargu, ar turi ilgą elektros gamybos atsarginių suolelį. Sprendimų ieškoma: „Eesti Energia“ siūlo blokų eksploataciją apriboti iki 1.500 valandų per metus, taip aplinkosauginiai reikalavimai būtų ne tokie griežti. Tik vienas iš keturių blokų įprastai dirba ilgiau.

https://www.err.ee/1609533163/eesti-energia-vottis-vanemad-polevkiviplokid-elektriborsilt-ara

https://www.err.ee/1609534192/eesti-energia-vanad-plokid-saavad-tootmispiiranguga-turule-tagasi

Kiti dalykai

Prezidentūra po susitikimo su potencialiu energetikos ministru, pareigas jau ėjusiu Žygimantu Vaičiūnu, išsakė savo pageidavimus. Be jau vykstančių procesų užbaigimo, norima spartesnių elektros jungties „Harmony Link“ su Lenkija tiesimo darbų. Taip pat, kad vietinė elektros gamyba šalies poreikį patenkintų jau 2028 m. Energetikos politikoje Lietuvoje įprastas tęstinumas.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2422825/nauseda-susitiko-su-busimu-energetikos-ministru-tikisi-spartesnes-harmony-link-statybos

Žaliosios energetikos vystytojai naują jūrinio vėjo parko aukcioną pasitiko nedraugiškai. Kritikuojamas paramos dydis – iki 125,74€/MWh. Taip pat tai, kad selektyviai subsidijuojamas neišskirtinis projektas. Nerimaujama, kad tik 2032 m. atsirasiantis projektas apribos žaliosios energetikos plėtrą jau šiandien. Iki šiol mūsų jūrinio vėjo programa buvo neimli kritikai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/26/dalis-vystytoju-subsidijas-antrajam-jurinio-vejo-parkui-ivertino-kaip-koju-nusivalyma-i-kitus

Šveicarijos fondas „Partners Group“ ieško pirkėjų Suomijoje, Baltijos šalyse ir JK veikiančiai šilumininkei „Gren“. Kaina – maždaug 1,5 mlrd. €, teigia estų spaudos šaltiniai. Įprasta, kad oficialiai tokie sandoriai neaptarinėjami. Anksčiau „Gren“ priklausė suomių „Fortum“. Pastarajai teko susiprastinti, kai Rusijos energetinio karo akivaizdoje žlugo jos įsigyta Vokietijos „Uniper“, ilgametė rusų draugė.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/27/estijos-ziniasklaida-sveicarijos-fondas-nori-parduoti-gren-verte-siekia-apie-15-mlrd-eur

Sinchronizacijos kainą Estijoje vartotojai pajus vėliausiai 2026 m., teigia „Elering“. Ji galėtų siekti apie 0,5 ct/kWh, tačiau realūs skaičiai gali būti ir kitokie. Lietuvoje tai pasijus tikrai nuo 2026 m., tačiau kainos spėti nesiimama. Nežinia, kokios reikalingų naujų paslaugų kainos formuosis rinkoje, be to, dar nesutarta, kiek sąnaudų teks elektros vartotojams, o kiek – elektros gamintojams.

https://www.err.ee/1609535269/elering-eesti-elektrisusteem-on-veebruariks-venemaa-vorgust-lahkumiseks-valmis

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/18/kiek-elektros-vartotojui-kainuos-atsijungimas-nuo-brell-skaiciai-skendi-migloje

#EnergyDigest (47/24): paskutiniai rusų oro gurkšniai 

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(47 sav., 2024) 

  • Iš geresnių naujienų, JAV pritaikė sankcijas „Gazprombank“, „Teltonikai“ kabelius nuties pats „Litgrid“, tvirtinamos elektros jungtys tarp pajūrio ir sostinės. 

  • Iš tokių vidutinių – dar vasarą mažėjęs vėl didėja visuomeninis tarifas, žaliosios energetikos vystytojai skundžiasi stringančiomis 4 mlrd. € investicijomis. 

  • Be to, prasidėjo jūrinio vėjo parko aukcionas, elektros rinkos horizonte didesnių kainų svyravimų nematyti. 

Štai papunkčiui. 

Dar vienas smūgis

Rusijos energetikos išteklių eksportą į Europą aptarnaujantis „Gazprombank“ sulaukė JAV finansinių sankcijų. Tai nutiko po to, kai rusai į Ukrainos Dnipro miestą paleido tarpinio nuotolio arba tarpkontinentinę balistinę raketą su inertiškomis kovinėmis galvutėmis. „Gazprombank“ iki šiol nebuvo sankcionuojamas, nes aptarnavo atsiskaitymus už dujas iš tų Europos šalių, kurios jas dar pirko – Austrijos, Vengrijos, Slovakijos, Serbijos.

Austrija, tiesa, iš šio paveikslėlio iškrito, kai „Gazprom“ nustojo vykdyti ilgalaikę sutartį su OMV (žr. 46 sav. ED). Serbija pareiškė, kad šios sankcijos paveiks atsiskaitymus ne tik už vamzdines, bet ir suskystintas rusiškas dujas Europai. Vengrai teigia, kad tai yra „ataka prieš jų suverenitetą“. Sankcijos įsigalios nuo gruodžio 20 d., bet poveikio tikimasi jau anksčiau. 

Tad „Gazprom“ netenka paskutinių mokių klientų Europoje. Rusų dujininkė, dešimtmečius kultivavusi įtaką ir ryšius Europoje, žinoma, nesitraukia tyliai. Jų surogatai „Bloomberg“ klyktelėjo, kad „Europa artėja prie antros energetikos krizės“ (kol kas tokių ženklų nėra), o „Reuters“ pakalbinti rusų ekonomistai pareiškė, kad „taip Rusija stumiama į Kinijos glėbį“ (be komentarų). 

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/jav-iveda-sankcijas-desimtims-rusijos-banku-del-karo-ukrainoje-57-2347244

https://www.bloomberg.com/news/articles/2024-11-23/europe-is-already-facing-its-next-energy-crisis

https://www.reuters.com/business/energy/new-us-sanctions-probably-spell-end-eu-energy-payments-through-russias-2024-11-22/

Visuomeninis tiekimas

Visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos tarifas brangsta 4% arba 0,8 cento iki 0,205 €/kWh. Taip yra nes kitąmet prognozuojamas elektros brangimas rinkoje. Visuomeninis tiekimas – tai reguliuojama elektros kaina, kurią dar gali gauti nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę smulkiausieji, vad. trečiosios grupės vartotojai. Jų yra likę apie 0,502 mln., arba 50,85% visų trečiosios grupės vartotojų. Jie gali tiekėją rinktis ir anksčiau, nei galutinis terminas 2026 m.

Visuomeninio tiekimo tarifų pokyčiai ne visada atitinka elektros rinkos kainos dinamiką, nes ji skaičiuojama vertinant ne dabartinę elektros kainą, o ateinančių metų prognozę, bei ištaisant ankstesnių laikotarpių neatitikimus. Kaip tyčia šis tarifas taip pat mažėja prieš kiekvienus rinkimus, o po jų neretai atliekama korekcija aukštyn. Šią vasarą tarifas mažintas iki 0,197 €/kWh.

Išrinkti valdantieji mykia tarsi norėtų kokia nors forma šią politiškai patogią kontrolę išlaikyti. Tačiau kadenciją baigiantis ministras Dainius Kreivys įspėjo, kad taip galima prisižaisti iki ES pažeidimo procedūros. ES elektros tiekimas negali vienoje šalyje būti valstybės rankose, kai kitose – ne. Lietuva yra bene paskutinė šalis ES, vis dar reguliuojanti elektros tiekimo kainą gyventojams. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/18/visuomeninio-elektros-tiekimo-kaina-auga-08-cento-daliai-duju-vartotoju-didinamas-abonementinis-mokestis

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2419645/kreivys-uz-grizima-pas-visuomenini-tiekeja-lietuvai-grestu-pazeidimo-procedura

Paruoškite pinigines

Kaip žadėta, prasidėjo jūrinio vėjo aukcionas. Pasikartokime: konkursas vyksta dėl teisės vystyti 700 MW jūrinio vėjo parką ištirtame jūros plote apie 30 km nuo kranto ties Palanga. Aukciono dalyviai galės prašyti valstybės paramos. Ji bus skiriama kaip dvipusis CfD tarifas 15 m., galima prašyti jo 75–126 €/MWh ribose.

CfD (angl. contract for difference) – tai susitarimas, pagal kurį gamintojas gauna kompensaciją už rinkoje pigiau, nei sutarta (laimėta) kaina, parduotą elektrą. Jis įsipareigoja sumokėti valstybei tai, ką gaus pardavęs elektrą brangiau. Parką pastatyti numatoma iki 2032 m., numatoma projekto vystymo kaina – 3,126 mlrd. €, arba 4,47 mln. €/MW. Laimėtojas bus aiškus birželio pabaigoje.

Toks skatinimas atrodo dosnus. Palyginti, pirmieji 240 MW antžeminių vėjo parkų Lietuvoje 2004-2005 m. gavo 300 Lt/MWh skatinamuosius tarifus (~86,88 €/MWh neatsižvelgiant į infliaciją). Tiesa, saulės jėgainės Vokietijoje 2000 m. gavo 500 €/MWh tarifus 20 m. Bet elektros gamyba iš jūrinio vėjo turėtų būti laikoma jau išvystyta, komerciškai brandžia technologija.

https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2024-metai/2024-11-18/vert-skelbia-jurinio-vejo-jegainiu-konkurso-pradzia.aspx

Kiti dalykai

„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje leidžia pozityvesnius garsus ir tikisi užbaigti daugumą projektų iki 2032 m. Iš energetikų pusės, gamyklai reikalingus elektros kabelius nuties elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, tikimasi, iki 2027 m. Anksčiau, tikėdamasi sutaupyti laiko, įmonė buvo apsiėmusi juos tiesti pati, o po to „Litgrid“ turėjo infrastruktūrą išpirkti.

https://www.vz.lt/inovacijos/2024/11/18/litgrid-perima-elektros-kabeliu-tiesima-is-teltonikos-viso-parko-statybos-nusikelia-3-m  

„Litgrid“ taip pat pradeda Šiaurės vakarų tinklo plėtros projektą – bus statomos 330 kV linijos Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša, bei 330 kV Varduvos transformatorių pastotė. Tai papildoma jungtis tarp elektrą vis gausiau gaminančių šalies vakarų ir ją vis labiau vartojančios rytinės dalies. Tai yra 240 km linijų už ~270 mln. € iki 2034 m. 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2416230/litgrid-pradeda-beveik-300-mln-euru-vertes-tinklu-sujungimo-projekta

Lietuvos energetikos agentūra vertina, kad elektra šiemet, jei nieko netikėto nenutiks, bus pigiausia per pastaruosius ketverius metus. Jos kaina pastaruoju metu svyruoja 80–100 €/MWh ribose ir tikimasi, kad panaši išliks numatomoje ateityje. Nuo augimo saugo didėjanti vietinė žalioji elektros gamyba. Kol kas šiemet vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekia 86,77 €/MWh (0,08677 €/kWh iki tinklo mokesčių). 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2419614/agentura-vidutine-elektros-kaina-siemet-bus-maziausia-per-ketverius-metus  

Žaliosios energetikos vystytojai teigia, kad dėl lėto poveikio aplinkai derinimo, ore pakibę yra projektai už 4 mlrd. €. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsako, kad Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant konsultavimąsi su visuomene, užtrunka 1-2 metus ir neišsiskiria ES kontekste. Įstatymuose nurodyti terminai (15 d. d. iki 1.000 psl. ataskaitai išnagrinėti) nėra realistiški. Ji taip pat pastebi, kad, nepaisant skundų, su jais teistis neskubama. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/22/vystytojams-apkaltinus-vstt-del-kabanciu-4-mlrd-eur-si-atkerta-saugome-mazuosius-erelius-reksnius

#EnergyDigest (46/24): biurokratija energetikams ir energetikų

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(46 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Austrijai, Lietuvoje dairosi potenciali žaliojo vandenilio gamintoja, uždrausta kiniška valdymo įranga elektrinėse ir baterijose.

  • Iš tokių vidutinių – „Teltonika“ rūpesčiai užsitikrinant gamykloms reikalingą energetikos infrastruktūrą sukėlė pasipiktinimo bangą, jūrinio vėjo parko skatinimas pabrango.

  • Be to, didėjantis elektros kainų kintamumas darosi visai apčiuopiamas, o nauji valdantieji sieks išsaugoti visuomeninį tiekimą.

Štai papunkčiui.

„Teltonika“ ir elektra

„Teltonikos“ puslaidininkių gamyklų kompleksui „Teltonika High-Tech Hill“ negaunant prieigos prie 64 MW galios elektros tiekimo, projektą vykdančios bendrovės vadovas pareiškė, kad 3,5 mlrd. € projekto įgyvendinimas pakibo ant plauko. Kritikos teko tiek „Litgrid“, tiek ESO, tiek kelius prižiūrinčiai „Via Lietuva“. Pirmadienį Vyriausybėje renkamasi spręsti iškilusias problemas.

Apie panašius trikdžius pasisakė ir „Ignitis grupė“, kuriai kyla sunkumai kuriant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Kritikuojama ESO taip pat skundžiasi bendradarbiavimu su „Via Lietuva“, o dėl vieno iš 157 jų nesuderintų projektų stringa ir „Telia Lietuva“ duomenų centro statybos. Vėjo energetikos lobistai taip pat pasisakė apie sunkumus vedžiojant reikalingus kabelius.

Visa tai nėra visai nauja, apie biurokratines problemas kuriant infrastruktūrą kalbama kurį laiką. Be to, ši problema nėra išskirtinis Lietuvos reiškinys. ES siekia energetikos projektų plėtrą spartinti jau nuo 2022 m. Projektų vilkinimas trukdo šalims siekti išsikeltų žaliosios energetikos tikslų, stabdo vėjo energetikos pramonės plėtrą.

Situacija šiek tiek primena miškininkų ir ESO ginčus po audrų dėl to, kiek reikia sumokėti miško savininkams už iškirstus medžius, kurie periodiškai užvirsta elektros linijas. Bendrai ekonomikos konkurencingumo didinimas jau yra politinis siekis. Biurokratijos mažinimas gali būti viena jo formų. Lieka tikėtis ir reikalauti rezultatų.

https://www.vz.lt/pramone/2024/11/15/teltonikos-savininkas-stabdo-35-mlrd-eur-investicijas-politikai-zada-greitus-veiksmus

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2414000/telia-investicijos-del-biurokratiniu-kliuciu-lietuvoje-stringa-ne-tik-teltonikai

https://www.facebook.com/povilas.poderskis/posts/10235232794699218

https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/17/a-paukstys-sklaido-mitus-kaip-viskas-buvo-su-teltonikos-projektu

Žaliosios energetikos amžius

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje šiemet formuojasi kiek mažesnė, nei pernai. Tačiau elektros kainos valandiniai šuoliai virš 200 €/MWh (0,2 €/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius) šiemet dažnesni: jų buvo 337 per sausį-spalį, palyginti su 189 pernai. Vien šiemet spalį jų buvo 75, daugiausia per pastaruosius dvejus metus.

Jaučiami ne tik kainų šuoliai, bet ir gilūs jų nuosmukiai. „Enefit Green“, estų žaliosios energetikos bendrovė, dėl itin žemų elektros kainų spalį ir kitų trikdžių nepagamino 16,5 GWh elektros (pagamino 185,2 GWh). Bendrovė įspėja, kad iš vėjo gaminama elektra šį rudenį buvo parduodama smarkiai pigiau, nei vidutiniškai.

Elektros kainų kintamumas didės, kol jo nepradės stabdyti du veiksniai. Vartotojai, kurie gali tai daryti, keis savo elektros vartojimo įpročius. Be to, saulės ir vėjo parkus papildys vis daugiau elektros saugojimo sistemų, kurios leis tokius šuolius apkarpyti. Kol kas nei vienas, nei kitas dar didelės įtakos kainai nedaro.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/11/14/svarbu-rytoj-auksta-elektros-kaina-kodel-padaznejo-kainu-suoliai

https://www.vz.lt/rinkos/2024/11/15/baltijos-birza-swedbank-prastina-enefit-green-ir-novaturo-vertinimus

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bc7e35367fe82863704e016e482eea835&lang=en&src=listed

„Gazprom“ priešmirtinis pasispardymas

Tarptautinis arbitražo tribunolas priteisė austrų bendrovei OMV 230 mln. € iš „Gazprom“ už dujų tiekimo sutrikimus. Įmonė nutarė šią sumą išskaičiuoti iš einamosios sąskaitos už dujas, tad „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą pagal turimą ilgalaikį kontraktą. Austrija buvo viena nedaugelio likusių Rusijos dujų pirkėjų Europoje, kartu su Vengrija ir Slovakija.

Dujų rinkos krūptelejo, bet poveikis kainai buvo trumpalaikis. Visi tikėjosi tokios „Gazprom“ reakcijos, be to, dujų srautai dujotiekyje nepasikeitė. Svarstoma, kad rusiškos dujos ir toliau gali būti parduodamos, tik kitos dienos rinkoje ir, tikėtina, per tarpininkus. Čia prekyba vyksta anonimiškai, tad pirkėjas nežino, iš ko perka gamtines dujas.

Tai nebuvo vienintelė prasta naujiena Rusijos dujų sektoriui šią savaitę. Vokietija nurodė savo suskystintų dujų importo terminalams nebepriimti rusiškų dujų krovinių. Lietuva tokį sprendimą priėmė 2022 m. ES jau yra priėmusios 14 sankcijų paketą, draudžiantį gamtinių dujų reeksportą Europos uostuose, jis įsigalios pavasarį.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/17/rusijos-gazprom-sustabde-duju-tiekima-austrijai

https://x.com/SStapczynski/status/1857441051021385794

https://www.facebook.com/nemunas.biknius/posts/9844835898876037

Kiti dalykai

Lapkričio 18 d. prasidedančio antrojo jūrinio vėjo parko konkurso dalyviai gales prašyti 75–126 Eur/MWh lygio CfD tarifo – reguliuotojas ją padidino nuo anksčiau skelbtų 64–107 Eur/MWh. Tai reiškia, kad konkurso laimėtojas 15 m. gaus kompensaciją, kai elektrą parduos pigiau, nei laimėta kaina ir grąžins tai, ką gaus pardavęs brangiau. Nebent laimėtojas neprašytų skatinimo.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/14/antrojo-juros-vejo-jegainiu-parko-elektros-pardavimo-kaina-75-126-eurmwh

Seimas uždraudė Kinijos ir kitų nedraugiškų šalių įmonėms turėti nuotolinę prieigą prie saulės, vėjo ir baterijų valdymo sistemų, kai įrengimai didesni nei 100 kW. Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 tokių saulės ir vėjo parkų ir kelios baterijos, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu. Joms nuo gegužės reikės įsidiegti kibernetinį saugumą užtikrinančias priemones.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/12/seimas-uzdraude-kinijos-imoniu-prieiga-prie-elektros-irenginiu-valdymo-sistemu

Valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta leisti elektros vartotojams vėl rinktis „visuomeninį tiekėją, jei rinka negali pasiūlyti geresnės kainos“. Tai yra – reguliuojamą tarifą. Žygimantas Vaičiūnas, kandidatas į energetikos ministrus, sako, kad reikia „subalansuotų sprendimų“. Esą, tai daryti galėtų socialiai pažeidžiami vartotojai ir nereikštų liberalizacijos atsisakymo.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2413591/vaiciunas-i-visuomenini-tiekima-galetu-buti-leista-grizti-socialiai-pazeidziamiems

Airijos žaliosios energetikos bendrovė „N1 Capital“ svarsto statyti iki 500 MW galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje. Apie tai pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys, bendrovė oficialiai komentuoti galėsianti kitąmet. „N1 Capital“ panašius projektus vysto Vokietijoje, Slovakijoje ir taikosi į vietas aplink būsimą vandenilio transportavimo infrastruktūrą.

https://www.vz.lt/pramone/2024/11/12/d-kreivys-airijos-n1-capital-planuose-500-mw-vandenilio-gamybos-pajegumai-lietuvoje

#EnergyDigest (45/24): jūrinis vėjas ir balistinės raketos

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(45 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, estai užbaigė sinchronizacijai svarbų projektą, aiškėja energetikos ministro kandidatūra, svarstomos investicijos į ilgalaikio energijos saugojimo sistemas.

  • Iš tokių vidutinių – švedai dėl rusų grėsmės uždraudė 47,5 mlrd. € vertės jūrinio vėjo projektų.

  • Be to, Lietuvos dujų perdavimo sistema tampa vis svarbesnė regionui, į priekį juda dar vienas vėjo parkas, ESO suskaičiavo audros padarinius.

Štai papunkčiui.

Jūrinis vėjas Švedijoje

Švedijos vyriausybė neleido statyti 13 iš 14 to prašiusių jūrinio vėjo parkų Baltijos jūroje. Švedijos ginkluotųjų pajėgų tyrimas parodė, kad vėjo parkai trikdytų radarų ir kitų jutiklių darbą. Jie dvigubai, iki 1 minutės sutrumpintų oro gynybos reakcijos laiką į iš Karaliaučiaus paleistas balistines arba sparnuotąsias raketas. Praktiškai tai yra draudimas vystyti jūrinį vėją Švedijoje nuo Alandų salų iki Zundo sąsiaurio.

„Vattenfal“ projektas „Poseidon“ prie vakarinės šalies pakrantės statybos leidimą gavo, nenukentės ir šiauriau Alandų salų planuojami projektai. Tačiau sprendimą pajus švedų bendrovės „Eolus Vind“, OX2 ir „Hexicon“, Danijos „Ørsted“, vokiečių RWE ir Norvegijos „Statkraft“. Planuoti projektai turėjo kainuoti apie 47,5 mlrd. €.

Radarų darbo trikdymas, savaime suprantama, būdingas ne tik jūriniam, bet ir antžeminiam vėjui ir ne tik Švedijoje. Tiesa, mūsų jūrinio vėjo projektams tokios problemos nekyla, nes balistinių ir sparnuotųjų raketų tikimės ne iš tos pusės. O problemos ant žemės kai kada yra sprendžiamos papildomomis radarų sistemomis. Nors švedai tikina, kad apžvelgė galimas alternatyvas ir jų nerado, „Orsted“ vadovas tikisi, kad sprendimus rasti pavyks.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/11/04/svedija-del-susirupinimo-gynyba-blokavo-13-os-juriniu-vejo-parku-statybas

https://www.reuters.com/business/energy/sweden-rejects-baltic-sea-wind-farms-citing-defence-concerns-2024-11-04/

https://www.di.se/nyheter/chockbeskedet-investeringar-pa-over-500-miljarder-stoppas/

Dujų sistemos dinamika

Lietuvoje šiemet suvartojama 31% daugiau dujų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skaičiuoja „Amber Grid“. Per devynis mėnesius šiemet suvartota 12,2 TWh dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh. Gamtines dujas Lietuvoje daugiausia naudoja trąšų ir elektros gamintojai – „Achema“ ir Elektrėnų elektrinė. Jų atsigavimas nukritus dujų kainai ir lėmė didesnį poreikį.

Ilgesnio laikotarpio dujų poreikio tendencija Lietuvoje yra neigiama. Palyginti, tuo pat metu 2017 m. Lietuvos vartotojams reikėjo 17,2 TWh dujų. Tačiau baimių, kad dujų sistemai pritrūks darbo, nėra: be Karaliaučiaus tranzito, pernai ja perduotos 28 TWh dujų, kai 2017 m. – 19,2 TWh. Šiemet aprova mažesnė (21 TWh), nes kurį laiką neveikė dujų jungtis su Suomija. Tuo metu dujos ten keliavo laivais, ne vamzdžiais.

Lietuvos dujų sistemos apkrova didėja, nes po rusiškų dujų atsisakymo per Lietuvą aprūpinama didelė dalis viso Baltijos šalių ir Suomijos regiono. „Gazprom“ šias šalis aprūpindavo vamzdžiais iš Rytų. Dabar tai vyksta per Lietuvos ir Lenkijos jungtį GIPL bei Klaipėdos dujų terminalą. Dalis dujų atkeliauja per tokį terminalą Suomijoje, Inkoo uoste.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/04/lietuvoje-suvartota-31-daugiau-duju-nei-pernai

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/23/amber-grid-rezultatai--tokie-kaip-ir-pernai

Elektros linijos Estijoje

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ įjungė pertvarkytą 330 kV magistralinę elektros liniją Viru-Tsirguliina. Darbai buvo pradėti 2023 m. birželį, jų metu 244 km ilgio elektros linija buvo pertvarkyta, pakeičiant sovietinius kabelius ir atramas naujomis. Iš viso buvo pastatytos 726 naujos atramos. Projekto vertė – apie 86,5 mln. €.

Tai – vienas didžiausių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektų Estijoje. Tam, kad Baltijos šalys galėtų sėkmingai sinchronizuotis su per Lenkiją, joms reikia tvirtų jungčių Šiaurės–Pietų kryptimi. Estiją su Latvija jungia trys, Latviją su Lietuva – keturios elektros linijos. Su Lenkija kol kas turime vieną.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/05/estija-ijunge-svarbia-baltijos-saliu-sinchronizavimui-su-vakaru-europa-elektros-linija

https://elering.ee/en/elering-energised-viru-tsirguliina-electricity-connection-which-essential-synchronisation

https://news.postimees.ee/8129040/elering-activates-key-power-connection-for-synchronization

Kiti dalykai

Būsimoje Vyriausybėje Energetikos ministerija galėtų atitekti Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungai. Jie ministru siūlytų šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną. Tiesa, pasirašytą koalicijos sutartį pasitiko tarptautinis pasipiktinimas ir vieno partnerių raginimas persekioti pirmąjį faktinį Lietuvos vadovą jo namuose. Nors pokyčių nesitikiu, jų galimybės neatmetu.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/11/08/sutarta-del-socialdemokratu-demokratu-ir-ausrieciu-koalicijos-aiskeja-pretendentai-i-ministrus

Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorius valdanti EPSO-G įsteigė įmonę „EPSO–G Invest“, investuosiančią į inovatyvias energetikos technologijas. Mindaugas Keizeris, EPSO-G vadovas, teigia, kad domimasi galimybėmis įgyvendinti suspausto oro kaupimo projektus. Technologija, manoma, yra perspektyvi kaip ilgo laikotarpio energijos saugojimo sprendimas.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/08/epso-g-vadovas-lietuvoje-nei-dujininkai-nei-elektrikai-negali-tempti-antklodes-savo-pusen

„E Energija“ grupės bendrovė „Joreta“ Kauno rajone stato 42 MW vėjo parką. Parke bus pastatytos 6 Vokietijos gamintojos „Nordex Group“ turbinos (7 MW), montavimo pradžia – 2025 m. antroje pusėje. Tikimasi, kad parkas komercinę veiklą pradės 2026 m. Bendra numatoma projekto sąmata neskelbiama, bet projektui skolinamasi 40 mln. €.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/05/swedbank-skolina-40-mln-eur-e-energijos-vejo-jegainiu-parkui-kauno-rajone

ESO suskaičiavo praėjusio savaitgalio pasekmes. Iš viso ilgojo savaitgalio metu fiksuoti 1.632 tinklo pažeidimai dėl smarkaus vėjo padarinių, jie paveikė 203.000 elektros vartotojų. Vienu metu atjungtų klientų skaičius pike pasiekė 22.000, bet 97% tiekimo atstatyta greičiau nei per 6 valandas. Pirmadienį be elektros liko dar 700 vartotojų, kuriems elektra grąžinta per parą.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2405128/eso-pirmadieni-daliai-vartotoju-nutruko-elektros-tiekimas

#EnergyDigest (44/24): kriptovaliutos ir elektrinės

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(44 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, pradėtas skaičiuoti 100 dienų iki sinchronizacijos su Europa, Baltijos šalys svarsto, kaip įdarbinti žaliosios energijos potencialą.

  • Iš tokių vidutinių – KTE pritraukė kriptovaliutų kasėjus, vėjas sutrikdė traukinių eismą.

  • Be to, žaliojo vandenilio vamzdyną tikimasi pradėti statyti 2029 m., Ignalinos atominė elektrinė išmontuoja garo būgnus–separatorius, „KN Energies“ tiesia elektros kabelį į „Independence“.

Štai papunkčiui.

Šimtadienis

Vilniuje, prie Energetikos muziejaus, įjungtas simbolinis laikrodis, skaičiuojantis paskutines 100 dienų iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Trijų šalių ministrai patikino, kad galimoms staigmenoms pasiruošta.

Baltijos šalių elektros tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 d. Vasario 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio į senąją sistemą jau nebegrįš.

Bene vienintelis kitas pasitraukimas iš IPS/UPS sistemos – tai Ukraina. Ji procesus pradėjo dviem metais anksčiau, nei mes, o užbaigė avariniu būdu prisijungdama prie Europos 2022 m. kovą (planavo 2023 m.). Ceremonijoje priminta, kad Lietuva taip pat buvo pasiruošusi jau 2023 m. Bet Europoje laukiama tik visų trijų Baltijos šalių drauge.

Taip pat pamiršta paminėti, kad grafikas sutrumpėjo, nes Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai nesugebėjo įgyvendinti jūrinės jungties „Harmony Link“ taip, kaip planuota. Tad jungiamės prie Europos turėdami viena jungtimi su Lenkija mažiau, nei pageidautina.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/baltijos-saliu-pareigunai-sinchronizacijai-ir-rusijos-provokacijoms-pasiruosta

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/simtadienis-iki-atsisveikinimo-su-brell-vilniuje-likusias-dienas-skaiciuoja-simbolinis-laikrodis

Bitkoinas termofikacinėj

Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) teritorijoje „Exawatt“ buvo įrengusi serverius kriptovaliutų „kasybai“. Tai su „Foxpay“ istorijoje finansiniais nusikaltimais įtariamu Vilhelmu Germanu susijusi bendrovė. Galutinis jos naudos gavėjas – Mindaugas Navickas. Pačios jėgainės akcijas per Singapūro bendrovę „Energy Capital Holdings“ valdo Rasa Stonienė, buvusio jėgainės vadovo Rimando Stonio žmona.

Elektrinė šią savaitę viešai patikino nevykdanti bendros veiklos su „Exawatt“ ir tik nuomojanti dalį patalpų ir teritorijos. Jie pažymėjo, kad išskirtinių sąlygų įsigyti naudojamą elektrą nuomininkai, esą, neturi, o ir jokios žalos valstybei ar viešam interesui padaryta nebuvo.

KTE yra dujinė termofikacinė elektrinė, tačiau ji komerciškai elektros ir šilumos negamina nuo 2015 m. Tuomet nutarta tokioms jėgainėms nebeskirti paramos. Nuo to laiko jėgainė teikia rezervo paslaugas elektros sistemos valdytojui „Litgrid“, taip pat turi elektros tiekėjo licenciją.

Bendrai kriptovaliutų „kasėjai“, regis, mėgsta energetikos ir pramonės infrastruktūrą. Tai itin energiškai neefektyvi technologija, todėl galbūt jai patraukliai atrodo didelės galios prisijungimai prie elektros tinklo. Tiesa, šiuo konkrečiu atveju detalės apie tai, kas buvo prie ko prijungta – miglotos.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/28/kauno-termofikacijos-elektrine-tikina-neveikusi-kartu-su-v-germanu

Energetikos centras

Estijos, Latvijos bei Lietuvos energetikos ministrai paskelbė, kad pradedamas bendras tyrimas, siekiant įvertinti regioninio energetikos centro sukūrimo perspektyvas. Jame būtų integruojama žalioji energija iš sausumos ir jūros šaltinių, kartu užtikrinant patikimus perdavimo pajėgumus Vidurio Europai.

Nėra iki galo aišku, kas tai yra ir kuo tai pranašiau už žaliosios energetikos plėtrą be tokio centro. Anksčiau, regis, panaši koncepcija buvo vadinama „energetine sala“. Nors detalių skurdu, galime manyti, kad tai postūmis siekiant išsiaiškinti, kaip Baltijos šalys galėtų įdarbinti perteklinį atsinaujinančios energetikos potencialą.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/01/baltijos-salys-vertins-bendro-energetikos-centro-kurimo-galimybes

Kiti dalykai

Savaitės pabaigoje pakilęs gūsingas vėjas paskatino ESO pasiruošti galimai žalai tinkle. Dėl smarkaus vėjo penktadienio vakarą skirtingose šalies vietovėse buvo pajungta per 20 generatorių. Kol kas pranešta apie bent 8.000 be elektros likusių būstų. Nemaloniau, kad elektra buvo dingusi ir geležinkelio linijoje tarp Lentvario ir Kauno.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/sinoptikams-prognozuojant-gusinga-veja-eso-stiprina-budincias-pajegas

„Amber Grid“ vadovas svarsto, kad tarptautinis žaliojo vandenilio koridorius galėtų būti pradėtas statyti 2029 m. Per dvejus metus tikimasi užbaigti galimybių studiją ir tuomet pereiti prie projektavimo. 2.500 km ilgio vamzdis kasmet perduos iki 2,7 mln. t vandenilio. Šiaurės ir Baltijos šalis su Vokietija sujungsiantį dujotiekį jį ketinama užbaigti iki 2040 m.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/29/n-biknius-tarptautinio-vandenilio-koridoriaus-statybos-galetu-prasideti-2029-m

IAE išmontuojant 8 garo būgnus–separatorius ir susijusias sistemas, bendrovę konsultuos JAV technologijų bendrovė „Amentum“. Ji taip pat vykdys FIDIC inžinieriaus pareigas. Tai numato 5,5 mln. € vertės 7 m. trukmės sutartis. Pačius darbus per 6 m. už 32,4 mln. € atliks „Westinghouse Electric“ padalinių Švedijoje ir Ispanijoje konsorciumas.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/30/iae-ismontuojant-garo-bugnus-jai-konsultuos-jav-imone-amentum

Klaipėdos SkGD terminalas „Independence“ elektra apsirūpina pats, degindamas gamtines dujas. Tačiau „KN Energies“ planuoja nutiesti elektros jungtį su krantu. Pusė 6 km ilgio kabelio eis vamzdžiu Kuršių marių dugne. Bus statomi dažnio keitikliai ir atliekamos kitos modifikacijos. Statybas planuojama pradėti 2025 m. pirmoje pusėje ir užbaigti per trejus metus. Projektui skirta 6 mln. € ES paramos.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/25/independence-prijungimui-prie-elektros-tinklu-6-mln-eur-es-paramos

#EnergyDigest (42/24): kas būtų galėjęs pagalvoti

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(42 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, Lietuva parems 1,2 GWh talpos baterijų įrengimą, Klaipėdos uoste statoma vandenilio infrastruktūra, žaliavų birža EEX suplanavo prekybos dujomis pradžią Baltijos regione.

  • Iš tokių vidutinių – bus remontuojama jungtis „NordBalt“, žalioji energetika auga greitai, bet kol kas tik viena koja.

  • Be to, „Ignitis grupė“ paskelbė vėl dalyvausianti antrame jūrinio vėjo parko konkurse, didžiuosiuose miestuose prasidėjo šildymo sezonas.

Štai papunkčiui.

Kaip netikėta

„Ignitis grupė“ paskelbė vėl dalyvausianti antrojo mūsų jūrinio vėjo parko aukcione. Jame įmonės galės varžytis dėl galimybės vystyti iki 700 MW galios jūrinį vėjo parką su valstybės parama. Paramos dydis paaiškės konkurso metu. Grupė jau yra laimėjusi vieną tokį aukcioną Lietuvoje. Ji taip pat yra užsitikrinusi du jūros plotus prie Estijos krantų.

Pirmuoju bandymu aukcionas neįvyko, nes jame sudalyvavo tik vienas dalyvis, ta pati „Ignitis grupė“. Po to buvo pakeistos taisyklės, leidžiančios aukcioną laimėti vieninteliam jo dalyviui. Kitomis aplinkybėmis aukcionas iš vieno dalyvio – pavyzdžiui, jei tai būtų kanceliarijos prekių viešasis pirkimas – būtų laikomas akivaizdžiai korupciniu.

„Ignitis grupė“ projektui ieškos partnerio, kuriam galėtų atitekti iki 49% projekto dalis. Jei iki konkurso pabaigos partneriai nebus atrinkti, grupė dalyvautų konkurse be jų ir lygiagrečiai tęstų atrankos procesą. Konkursas turėtų prasidėti 2024 m. lapkričio 18 d., konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki 2025 m. gegužės.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/10/15/ignitis-grupe-apsisprende-dalyvaus-antrajame-700-mw-jurinio-vejo-parko-konkurse-lietuvoje-ir-ieskos-partneriu

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b381d9e3170d6c3b3fd70d8ebabe63015&lang=lt&src=listed

Šildymo sezono pradžia

Šios savaitės pradžioje oficialiai pradėtas šildymo sezonas trijuose didžiausiuose šalies miestuose. Mūsų platumoms tai – didžiausio energijos poreikio ir didžiausių gyventojų išlaidų energijai pusmečio pradžia. Kainų prasme šaltasis sezonas šiemet Lietuvoje bus panašus arba pigesnis, kaip pernai.

Tai, tiesa, priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Vilniuje šiluma bus gerokai pigesnė, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokui. Kaune ir toliau tikimasi bene pigiausios šilumos šalyje, o „Klaipėdos energija“ žada šildymą už mažesnę ar panašią kainą, kaip ir pernai.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/gera-zinia-vilnieciams-pradedamas-sildymo-sezonas-paskelbta-kuriuose-rajonuose-radiatoriai-susils-pirmiausia-664-2323584

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/kaune-prasidejo-sildymo-sezonas-silumos-kaina-viena-maziausiu-lietuvoje-664-2323640

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/klaipedos-energija-pradeda-sildymo-sezona-su-naujovemis-silumos-gamyboje-664-2323922

Žaliosios energetikos sprogimas

Sudėliojus skaičius iš įvairių šaltinių pasimatė mūsų žaliosios energetikos revoliucijos kontūrai. Jos metu saulės ir vėjo elektrinių galia augo 4,8 karto per pastaruosius 3 metus, nuo 0,699 GW 2020 m. gruodį, iki 3,33 GW šių metų rugsėjį. Itin spartus augimas prasidėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Invaziją lydėjo ir elektros kainų šuolis.

Kol kas revoliucija daugiausia vyksta saulės elektrinių – komercinių ir buitinių – pagalba. Palyginti, per pastaruosius trejus metus pastatytų vėjo elektrinių galia augo 2,8 karto, saulės – 13, o buitinių gaminančių vartotojų – daugiau nei 10 kartų. Taip yra, nes vėjo jėgainės nesubsidijuojamos ir statomos ilgiau. Jų pagausėjimo tikimasi po 2–3 m.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/10/18/zaliosios-energetikos-sprogimas-skaiciais-kol-kas-daugiau-saules-nei-vejo

Kiti dalykai

Europos Komisija patvirtino 180 mln. € Lietuvos valstybės pagalbą verslams, įsirengiantiems baterijas. 30% intensyvumo parama bus skiriama ne mažiau kaip 1.200 MWh galios naujų elektros kaupimo pajėgumų statybai. Bus remiamos visos kaupimo technologijos, prijungtos prie perdavimo tinklo. Baterijos padės balansuoti elektros sistemą žaliosios energetikos amžiuje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/irengiancioms-energijos-kaupiklius-imonems-iki-30-dotacija

Klaipėdos uoste už 10,5 mln. € bus įrengiama vandenilio stotis, saugyklos ir susijusi infrastruktūra. Statybų pradžia numatyta 2025 m., jas vykdys „MT Group“. Uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, ~3 MW galios polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolaizeryje. Vandenilis bus naudojamas uosto reikmėms, ateityje bus pasiūlytas atvykstantiems laivams.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/klaipedoje-irengs-pirmaja-baltijos-salyse-vandenilio-gamybos-ir-pildymo-stoti

Lietuvių sukurtą regioninę dujų biržą „GET Baltic“ nusipirkusi vokiečių „European Energy Exchange“ (EEX) nuo kitų metų gegužės 27 d. į savo sistemą perkels visą prekybą dujomis Baltijos šalių ir Suomijos rinkose. Naujoje platformoje regiono vartotojams žadama prekyba trumpalaikiais (einamosios paros, dienos ir savaitgalio) bei ilgalaikiais (mėnesio, ketvirčio, sezono, metų) sandoriais.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/15/eex-birza-nuo-2025-m-geguzes-prades-duju-prekyba-baltijos-saliu-ir-suomijos-rinkoms

Spalio 21–27 d. bus laikinai atjungta Lietuvos elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Keitiklių stotyje Klaipėdoje ir kitame jungties gale, Nibru miestelyje Švedijoje, bus atliekami planiniai kasmetiniai techninės priežiūros darbai. Jungtis šiemet užtikrino 62% viso Lietuvos elektros importo, jos išjungimas įprastai reiškia brangesnę elektrą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/18/litgrid-kita-savaite-bus-laikinai-atjungta-nordbalt-jungtis-su-svedija

#EnergyDigest (40/24): energetikos politikos perspektyva

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(40 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, įvairūs indikatoriai leidžia tikėtis pigesnės elektros, Vilniuje pastatytas 9 MW šilumos siurblys, lietuviai toliau padeda vokiečiams su jų SkGD terminalais.

  • Iš tokių vidutinių – politinės partijos netrykšta idėjomis dėl energetikos politikos.

  • Be to, jūrinio vėjo parko dalinami pinigai vilioja jų negavusius, Lietuvos geležinkeliai perka elektrinius traukinius, „Green Genius“ sulaukė 100 mln. € investicijos.

Štai papunkčiui.

Partijų programos

Rinkimams besiruošiančios politinės partijos išdėliojo prioritetus energetikoje. Šį kartą siūlomų idėjų nedaug, aktualiausia pažiūrėti, ką siūlo ne marginalų partijos ir favoritai. Svarbūs tik siūlymai, galintys keisti energetikos landšaftą. Mat nemaža dalis rinkiminių programų yra fantazijos išgalvotuose pasauliuose.

Pavyzdžiui, LVŽS siūlo „Ignitis grupę“ grąžinti valstybei, nors įmonę ir taip valdo valstybė. LSDP dūsauja, kad energijos kainų šoko metu gyventojai „nepajuto palengvėjimo“, nors kompensacijoms Vyriausybė iš viso išleido ~5% BVP.

Vyrauja sutarimas dėl bendros energetikos politikos krypties – dėl žaliosios energetikos, savos gamybos plėtros ir siekio vystyti vandenilio, alternatyvių degalų gamybą. Skirtumų yra mažmeninio tiekimo dalyje. LSDP ketina „griežtinti elektros tiekimo reguliavimą“, neplanuoja užbaigti elektros rinkos liberalizacijos.

Pabaigai – partijos žada būti švelnios saulės elektrinių savininkams ir skatinti buitinių baterijų diegimą, ieškodamos tvaraus jų veiklos modelio. Kas nors privalo pasiūlyti naikinti Energetikos ministeriją, šį kartą tai daro LVŽS.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/dalis-partiju-uzsimena-apie-svarbu-pokyti-saules-elektriniu-savininkams-kitos-sunis-karia-ant-ignitis-grupes

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2371719/virs-ignicio-pakibo-nacionalizavimo-vezdas-ka-tai-reikstu-ir-kiek-kainuotu

Elektros kainos

Elektros kaina Lietuvoje trečiadienį rytinio piko metu šoktelėjo iki 500,08 €/MWh. Nors įprasta piko kaina siekia ~300 €/MWh, tai tebuvo lokalus pikas, pasitaikantis bent kartą per mėnesį. Jį lėmė orai – mažai vėjo ir saulės. Visgi, metinė elektros kainų tendencija neigiama. Rugsėji elektra kainavo vidutiniškai 83,7 €/MWh ir buvo 40% pigesnė nei praėjusių metų rugsėjį.

Tendencija atsispindi ir reguliuotojo nustatomuose tarifuose. Jo prognozuojama elektros rinkos kaina 2025 m. siekia 82,28 €/MWh, 13% mažiau nei prognozuota šiems metams. Pirmąjį pusmetį kaina siekia 88,11 €/MWh, 9,66% mažiau nei tuo pat metu šiemet. Prognozės naudojamos nustatant kitus susijusius tarifus.

Rudenį saulės gamybą keičia elektros gamyba iš vėjo. Apie vidurdienį rugsėjo 30 d. vėjo elektrinės gamino net 1.135 MW. Šią valandą vėjo ir saulės elektrinės gamino daugiau elektros nei jos reikėjo Lietuvos vartotojams. Spalio pradžioje, manoma, elektrinių remontai regione lems kiek didesnę elektros kainą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2376119/litgrid-rugseji-elektros-kaina-mazejo-22-proc

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/kreivys-ivertino-elektros-birzos-kainas-nekelkime-panikos-120054200

Šilumos siurblys

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pasistatė beveik 9 MW galios absorbcinį šilumos siurblį. Sostinės TE-2 elektrinės teritorijoje pernai rugsėjį pradėtas statyti įrenginys bus naudojamas jau šį šildymo sezoną ir padės mažinti šildymo kainą. 8 mln. € vertės įrenginys yra galingiausias Baltijos šalyse.

Agregatas leis šilumos gamybai panaudoti per biokuro katilinės kaminą išmetamą šilumą, sumažindamas dūmų temperatūrą nuo 51°C iki 30°C. Kasmet įrenginys atgaus bent 17 GWh šilumos energijos ir sutaupys ~1,36 mln. €, 4.000 t CO2 ir 0,347 mln. € sumažins apyvartinių taršos leidimų sąnaudas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/02/vilniuje--8-mln-eur-vertes-galingiausias-baltijos-salyse-silumos-siurblys

Kiti dalykai

Jūrinio vėjo parkai, kaip numatyta įstatyme, atneš finansinės naudos visoms pajūrio savivaldybėms, išskyrus Kretingos rajoną. Pastarojo taryba neketina teikti poveikio aplinkai išvados, kol negaus pinigų ir skaičiuoja, kad kai veiks abu planuojami jūrinio vėjo parkai, savivaldybės biudžetas kasmet galėtų papilnėti milijonu eurų.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2372329/kretingos-rajonas-liko-prie-suskilusios-geldos-uz-vejo-parka-juroje-negaus-ne-cento

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investuoja iki 100 mln. € į žaliosios energetikos bendrovę „Green Genius“ ir taps jos smulkiuoju akcininku. Sandoris turės sulaukti kelių šalių konkurencijos prievaizdų pritarimo. Gautą kapšą pinigų bendrovė naudos žaliosios energetikos projektų vystymui ir įsigijimui Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/i-green-genius-100-mln-eur-investuoja-erpb

Lietuvos „MT Group“ Vokietijos Brunsbiutelio SkGD terminale už neskeliamą sumą statys 60 MW boilerių stotį. Įrenginiai padės atšildyti dujas, kurios laivais gabenamos skystos, atšaldytos iki -162°C. Darbai terminale atliekami pagal sutartį su jį prižiūrinčia „Gasfin“. Jo komercinę veiklą prižiūri „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“).

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/mt-group-vokietijos-skgd-terminale-statys-60-mw-boileriu-stoti

„LTG Link“ elektriniams traukiniams įsigyti iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos investicijų banko (EIB) pasiskolino po 100 mln. €, paskolas garantuos Vyriausybė. „Stadler Polska“ už 226,5 mln. € pagamins 9 elektrinius bei 6 baterinius traukinius. Pirmieji jų atvyks 2025 m., pradės važinėti 2026-2027 m.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2377184/skaiste-lietuva-elektriniu-traukiniu-isigijimui-skolinasi-palankiomis-salygomis

#EnergyDigest (39/24): žaliosios energetikos projektų vaivorykštė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(39 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, prie tinklo prijungtas didžiausias šalyje vėjo, statomas didžiausias kintamo kampo saulės jėgainių parkas, sau saulės elektrinę statosi „Orlen Lietuva“, žaliosios elektros tiekimą užsitikrino ir „Akmenės cementas“.

  • Iš tokių vidutinių – stebuklingai trumpas saulės elektrinių atsipirkimas turėtų versti susimąstyti apie skiriamos paramos tikslingumą.

  • Be to, „Energy Cells“ suskaičiavo baterijų projekto sąmatą, Vyriausybė siekia suvaldyti grėsmes, kurias kelia kiniška įranga saulės ir vėjo jėganių parkuose.

Štai papunkčiui.

Atsipirkimas

Nuosava saulės elektrinė šiuo metu atsiperka per pusantrų metų. Bent jau tokį paskaičiavimą „ant servetėlės“ pateikia Vytenis Koryzna, „Enefit Lietuva“ vadovas. Skaičiuotas potencialus atsipirkimas 10 kW elektrinei už ~5.000 €, su 255 €/kW parama. Nors elektra atpigo, o parama skiriama mažesnė, saulės moduliai ir susijusi įranga atpigo labiau.

Tai reiškia, kad dabar yra labai palankus metas tapti gaminančiu vartotoju. Tačiau tokios galutinės produkcijos kainos nėra tvarios. Kinijoje gaminama ne dėl pelno, o tam, kad būtų iš rinkų išstumti esami ir potencialūs konkurentai Europoje ir JAV. Tačiau krentančių kainų spaudimas jaučiamas ir kitose grandinės dalyse – pardavėjų, montuotojų tarpe.

Visa tai turėtų vesti prie diskusijos, ar paramos priemonės nėra perteklinės. Galbūt tikslingiau būtų daugiau lėšų nukreipti kitoms, tolesnei žaliosios energetikos plėtrai reikalingoms ir, pageidautina, vietinėms technologijoms remti. Pavyzdžiui, baterijų plėtrai namuose ir būstuose remti.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/09/27/per-kiek-laiko-atsiperka-dabartine-investicija-i-nuosava-saules-elektrine

Baterijų kaina

Baterijų parkų operatorė „Energy cells“ baigė kaupimo sistemos projekto finansinės dalies procedūras. 200 MW galios sistemos projekto kaina – 96,3 mln. €, tai yra beveik 9 mln. € mažiau, nei planuota. Už šią sumą Lietuvoje buvo įrengti keturi 50 MW galios, 50 MWh talpos baterijų parkai. ES parama šiame projekte sudarė 79,5 mln. €, arba 82%. Tai pinigai iš RRF lėšų, t. y. Europos atsigavimui po pandemijos skirtos programos.

„Energy Cells“ baterijos iki sinchronizacijos padeda valdyti elektros sistemą. Tačiau po to, 2025 m., jos turėtų būti perleistos privačiam sektoriui. Idealiu atveju, baterjų parkų rinkos vertė atspindės jų potencialą uždirbti pinigus, o ne jų savikainą. Todėl šie skaičiai ne tik leis pamatuoti, ar valstybei pavyks uždirbti iš pardavimo, bet ir įvertinti pramoninių baterijų komercinį potencialą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/energy-cells-bateriju-parkai-kainavo-963-mln-eur

Apribojimai Kinijai

Vyriausybė siūlo neleisti Kinijos įmonėms turėti prieigos prie didesnių nei 100 kW galios žaliųjų jėgainių ir baterijų valdymo sistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo parkų bei baterijų, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu.

Visiško kiniškos produkcijos draudimo atsisakyta po konsultacijų su rinkos dalyviais. Tikėtina, kad dėl jos dominavimo rinkoje tai šiuo metu tiesiog nepraktiška. Nebus reikalaujama atsisakyti ir jau įdiegtos įrangos, tačiau ją turinčių elektrinių operatoriai privalės įdiegti papildomas apsaugos priemones.

Ribojimams dar turės pritarti Seimas, bet bendrai tai vertintina kaip teigiamas žingsnis. Pageidautina bent jau siekti pradėti kontroliuoti Kinijos komunistų keliamas sistemines rizikas, visų pirma ekonomines. Tiesa, sprendžiant iš rinkiminių debatų, šių rizikų valdymo politinis tęstinumas toli gražu nėra garantuotas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/vyriausybe-kinija-negali-tureti-prieigos-prie-didesniu-vejo-ir-saules-parku-valdymo

Kiti dalykai

Prie elektros tinklo buvo prijungtas didžiausias vėjo parkas Lietuvoje – 105,4 MW „Ignitis renewables“ Kelmės rajone plėtojamas parkas. Projektas vystomas dviem etapais, antruoju bus prijungta dar 195,4 MW vėjo elektrinių. Bendra parko galia sieks 300 MW. Kol kas čia vykdoma bandomoji gamyba, komercinę veiklą numatyta pradėti 2025 m.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/23/prie-tinklo-prijungtas-1054-mw-galios-ignitis-renewables-vejo-parkas

Estijos „Evecon“ priklausančios įmonės „Wiso Engineering“ prie Marijampolės vystomą 36,4 MW galios saulės parką statys Klaipėdos „RNDV Group“. 86 ha teritorijoje statomas 27 mln. € vertės parkas bus vienas didžiausių Baltijos šalyse, turintis kintamo kampo saulės sekimo sistemą. Jį planuojama pastatyti iki 2025 m. vasario.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/26/estijos-evecon-vystoma-27-mln-eur-vertes-saules-parka-irengs-rndv-group

„Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose statosi 42,2 MW saulės jėgainių parką. Bendrovė ketina įsirengti 68.000 dvipusių, iki 30% efektyvesnių saulės modulių. Parkas elektrą pradės tiekti 2025 m., ji bus naudojama tik gamyklos veikloje. Šiuo metu „PKN Orlen“ grupė turi įdiegusi daugiau nei 1 GW žalios energijos pajėgumų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/orlen-lietuva-gamykloje-mazeikiuose-stato-42-mw-saules-jegainiu-parka

„Ignitis grupės“ 63 MW Mažeikių vėjo parke pagaminta elektra ketverius metus bus tiekiama Vokietijos „Schwenk Zement“ valdomai cemento gamyklai „Akmenės cementas“. Bendrovės pasirašė tai numatančią sutartį (PPA), tiekimas bus pradėtas nuo 2026 m. Tai didžiausia „Ignitis“ sudaryta PPA sutartis Lietuvoje. „Akmenės cementas“ yra viena iš saujelės dekarbonizacijos prasme probleminių pramonės įmonių Lietuvoje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/23/ignitis-grupes-mazeikiu-vejo-parko-elektra-bus-tiekiama-akmenes-cementui

#EnergyDigest (38/24): tarptautinė plėtra

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(38 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, „KN Energies“ įsteigė bendrovę Vokietijoje, šildymas šiemet turėtų būti pigesnis, o lapkritį žadama gausi parama saulės elektrinėms, baterijomis ir šilumos siurbliams.

  • Iš tokių vidutinių – reguliuotojo užuominos apie poreikį koreguoti garantinio tiekimo kainodarą nesulaukia pritarimo.

  • Be to, danai su lietuvių ir norvegų pagalba žalins biokuro jėgaines, EK pirmininkė pristatė komisarus energetikai, aiškėja vandenilio dujotiekio potenciali sąmata.

Štai papunkčiui.

Garantinis tiekimas

Renatas Pocius, VERT vadovas, teigia, kad derėtų keisti garantinio tiekimo tarifo skaičiavimą. Jis skaičiuojamas pridedant 15% antkainį prie ankstesnio mėnesio rinkos kainos. Tai iškreipia elektros tiekėjų kainodaros sistemą ir neskatina vartotojų rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Ši paslauga turėtų būti tiekiama iki pusmečio, tačiau ją užtikrinanti ESO neslepia, kad tiekimo nutraukti neskuba.

Garantinis tiekimas – tai ESO vykdomas elektros tiekimas probleminiais atvejais, pavyzdžiui, bankrutavus elektros tiekėjui. Jis tapo aktualesnis liberalizuojant elektros tiekėjų rinką, nes garantiniu būdu elektrą gauna tie, kas nespėjo pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo.

Energetikos ministerija dar 2022 m., elektros kainų šoko įkarštyje, mažino garantinio tiekimo tarifą. Ji taip pat paskutinį liberalizavimo etapą nukėlė į 2025 m. pab. Dabar ministerija tikina, kad pokyčių nereikia, „kol neužbaigta rinkos liberalizacija“. Nesunku nuspėti, kad nenorima judinti jautraus failo rinkiminiais metais.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/18/vert-vadovas-garantinio-elektros-tiekimo-kainodara-turetu-keistis

Biokuras ir CO2

Statybos ir inžinerijos įmonių grupė „MT Group“ Danijoje statys „Orsted“ anglies dvideginio surinkimo terminalą. Tai Danijos energetikos agentūros užsakymas, kurio tikslas – kasmet iš dviejų „Orsted“ jėgainių surinkti ir saugoti 430.000 tonų CO2. Jį į saugyklą po Šiaurės jūra transportuos energetikos milžinių „Equinor“, „Shell“ ir „Total Energies“ Norvegijoje įkurta kompanija „Northern Lights“.

Dvi jėgainės – tai Avedore šiaudais kūrenama šiluminė jėgainė Kopenhagoje. Joje tikimasi surinkti 150.000 t CO2 per metus. Dar 280.000 t CO2 norima surinkti Asnæs elektrinėje Kalundborge. Iš čia surinktas CO2 bus išplukdomas. „MT Group“ tam suprojektuos ir pastatys terminalo vamzdynus, tieks įrangą, atliks montavimo bei integracijos darbus jėgainės infrastruktūra.

Įdomioji dalis yra tai, kad CO2 bus surenkamas iš biokuro jėgainių. Jos mūsuose yra gausios ir laikomos žaliomis. Tačiau akivaizdu, kad per ateinančius ~20 metų jų degimo procesus reikės arba išvalyti, arba keisti kitomis technologijomis. Gerai tai, kad per šį laikotarpį daugumą įrenginių reikės naujinti dėl nusidėvėjimo. Blogai tai, kad kol kas gero ir tikrai žalio sprendimo centriniam šildymui nėra.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/16/mt-group-danijoje-statys-orsted-co2-surinkimo-terminala

Terminalai Vokietijoje

Vokietijoje pradėjo veikti naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorės „KN Energies“ (buvusios „Klaipėdos naftos“) įsteigta įmonė „KN Energies Deutschland“. Ji bus atsakinga už techninės priežiūros paslaugas, teikiamas antrąjam Vilhelmshafeno SkGD terminalui Šiaurės jūros pakrantėje. Konkursą šioms paslaugoms teikti KN laimėjo pavasarį.

Terminalas priklauso Vokietijos valstybinei bendrovei „Deutsche Energy Terminal“ (DET). DET buvo sukurta 2022 m., paniškoje skuboje pakeisti pradingusias rusiškas dujas. Tai buvo skausminga šaliai, kuri dujomis kliovėsi kaip vieninteliu ramsčiu pereinant prie žaliosios energetikos. Rusiškos dujos sudarė daugiau nei pusę jų importo.

DET iš viso priklauso du jau veikiantys FSRU tipo terminalai Vilhelmshafene ir Brunsbiutelyje. Statomi dar du: antras Vilhelmshafene ir vienas Štadėje. „KN Energies“ nuo 2024 m. iki 2026 m. valdo visų jų komercinę dalį. Projektai turi po 4 dalis: aikštelės kontrolės, techninės priežiūros, komercinės priežiūros ir logistikos paslaugų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/18/kn-energies-isteige-imone-vokietijoje

Kiti dalykai

Biokuro kainos šiemet ~20% mažesnės, nei pernai. Tai turėtų atsispindėti ir šildymo kainose šį sezoną – biokuras sudaro 84% kuro, naudojamo šilumos gamybai. Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pažymėjo, kad „priklausomai nuo kuro rūšies per savivaldybes tų kainų pokyčių įvairesnių ir į vieną, ir į kitą pusę, bet bendrų kažkokių pavojingų tendencijų nematome“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/19/d-kreivys-atpiges-biokuras-turetu-sumazinti-sildymo-kainas

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pateikė naujos EK sudėties pasiūlymą. Danas Jorgensenas (DK) siūlomas energetikos, Wopke Hoekstra (NL) – klimato komisaru. Vienai šešių vykdomųjų vicepirmininkių, Teresai Riberai (ES) pavestas ekonomikos perėjimas prie neutralumo klimatui. Įtikinamai skamba įpareigojimas laikytis technologinio neutralumo ir konkurencingumo siekis.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/09/17/pristatyta-naujos-ek-komandos-sudetis-a-kubilius-bus-atsakingas-uz-gynyba-ir-kosmosa

Lietuvoje planuojamas vandenilio dujotiekis galėtų preliminariai kainuoti apie 2 mlrd. €, skelbia „Verslo žinios“. Projektas galėtų būti įgyvendintas 2031–2032 m., vamzdynas eitų ir per Vidurio Lietuvą, sujungdamas esminius pramonės taškus. Tiesa, Lietuvos problema yra žaliojo vandenilio gamyba, kurios 60–70% gamybos savikainos sudaro elektros kaina. Europinės kainos didelės, o Lietuvos – didesnės nei skandinaviškos.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/18/ryskejant-vandenilio-vamzdyno-konturams-lietuvos-achilo-kulnas-lieka-gamyba

Energetikos ministerija pasidalino planais dėl paramos mažajai energetikai. Vasaros 40 mln. € kvietimas gyventojų saulės elektrinėms jau baigiasi, tačiau lapkritį planuojami du po 25 mln. €. Nuo lapkričio planuojamas paramos kvietimas baterijų įsirengimui, bei reguliarus kasmėnesinis paramos dalinimas šilumos siurbliams. Gyventojai visam tam kasmet gauna apie 150 mln. € paramos.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/19/lapkriti--50-mln-eur-parama-gyventoju-saules-elektrinems

#EnergyDigest (37/24): naujas vardas elektros rinkoje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(37 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, elektros rinkoje pirmus žingsnius žengia britų-danų bendrovė, atlikta pirma vandenilio dujotiekio galimybių studija, elektros kainos šią žiemą turėtų būti panašios į pernykštę.

  • Iš tokių vidutinių – dempinguojami kiniški saulės moduliai kenkia europietiškai pramonei, jūrinio vėjo aukcioną galės laimėti vienintelis dalyvis.

  • Be to, Karaliaučiaus sistemos bandymas tapo rusų dezinformacijos įrankiu, „Ignitis grupė“ tiki vandenilio gamybos perspektyva.

Štai papunkčiui.

Britų invazija

Britų–danų „Centrica Energy“ supirks visą elektrą iš 198 MW galios „European Energy“ vėjo ir saulės parkų Lietuvoje. Sutartis apima Telšių I ir Telšių II vėjo parkus, jų bendra įrengtoji galia yra 120 MW. Taip pat – 78 MW galios Anykščių saulės jėgainių parką. Šios elektrinės kasmet pagamina beveik 0,5 TWh, (iš saulės – apie 0,1 TWh) elektros.

Tai antra tokia „Centrica Energy“ sutartis Lietuvoje, pirmoji pasirašyta šį vasarį. Tąkart tai buvo sandoris su estų „Taaleri Energia“ ir vietos „Lords LB Asset Management“, dėl 408 GWh elektros iš 136 MW galios Rokiškio ir Jonavos vėjo parkų. Dar vieną (30 MW) sutartį „Centrica‘ yra pasirašiusi Estijoje.

Tai reiškia, kad bendrovė per metus supirks 0,9 TWh elektros energijos, arba ~7% viso Lietuvos elektros suvartojimo. Tai jau apčiuopiamas kiekis. Sutartys apima tik pagamintos elektros, o ne pačių parkų įsigijimus. Tačiau jei „Centrica“ sieks elektrą parduoti vietos rinkoje, ji rems ragus su „Igničiu“, „Enefit“ ir „Elektrum“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/12/centrica-energy-supirks-elektra-is-european-energy-198-mw-galios-saules-ir-vejo-parku-lietuvoje

https://www.centrica.com/media-centre/news/2024/centrica-strikes-200mw-lithuanian-green-power-deal/

https://www.centrica.com/media-centre/news/2024/centrica-energy-signs-power-purchase-agreement-for-wind-farms-in-lithuania/

Vandenilio koridorius

Regiono dujų perdavimo sistemų operatoriai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) išankstinę galimybių studiją. Nagrinėjamos galimybės nuo Suomijos iki Vokietijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją, nutiesti vandenilio dujotiekį. Juo tiekiama žaliava žemyninėje Europoje padėtų dekarbonizuoti sunkiąją pramonę.

Šiaurės ir Baltijos šalyse, manoma, galima pagaminti 27,1 mln. t žaliojo vandenilio iš sausumos ir jūros vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros. Dujotiekiu 2040 m. galėtų tekėti 2,7 mln. t žaliavos kasmet. NBHC bus sutvertas iš 1.200 mm skersmens vamzdžių, bus įrengtos kelios kompresorių stotys, trasos ilgis sieks apie 2.500 km.

Remdamiesi šios išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujininkai planuoja pradėti rengti galimybių studiją. Ji apims išsamią projekto techninę analizę, komercinį bei ekonominį vertinimą, o taip pat detalų Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus įgyvendinimo grafiką.

https://ambergrid.lt/duju-perdavimo-operatoriai-uzbaige-isankstine-siaures-ir-baltijos-saliu-vandenilio-koridoriaus-galimybiu-studija/1067

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/09/sesi-baltijos-saliu-duju-operatoriai-planuoja-2500-km-vandenilio-koridoriu

Saugoti saulę

ES saulės energetikos pramonės lobistai „ESMC Solar“ prašo apsaugoti juos nuo „netvariai įkainotos“ kiniškos produkcijos. Ji vietos pramonei „kelia egzistencinę grėsmę“. 80 saulės modulių gamintojų vienijanti organizacija tokį prašymą išdėstė laiške Ursulai von der Leyen, antrai kadencijai perrinktai Europos Komisijos pirmininkei.

Prašoma ieškoti galimybių remti svarbiausias vertės grandinės dalis, kurti paskatas pirkti vietinę produkciją, taikyti mokestines lengvatas ir saugoti rinką taikant tarifus dempinguojamam importui. Pabrėžiama, kad pramonės plėtrai reikalingos ir palankesnės energijos kainos.

Lietuva, anot naujausios ES „State of the Energy Union“ ataskaitos, yra „regioninė lyderė“ saulės modulių (PV) gamyboje, „demonstruoja nuoseklią PV gamybos plėtrą ir siūlo inovatyvius PV sprendimus“. „ESMC Solar“ politikos direktorius yra Žygimantas Vaičiūnas, buvęs energetikos ministras ir „BOD Group“ valdybos narys.

https://montelnews.com/news/66ad4943-8c7e-4959-ad05-411282d25501/eu-solar-lobby-urges-protection-for-blocs-photovoltaic-industry

https://esmc.solar/make-european-solar-manufacturing-a-priority-for-the-eu/

https://energy.ec.europa.eu/publications/state-energy-union-report-2024-country-fiches_en

Kiti dalykai

Šeštadienį Karaliaučiuje įvyko izoliuoto darbo bandymas (žr. 35 sav. #ED). Jis, kaip pastaruoju metu įprasta, truko 8 val. ir poveikio mums nepadarė. Nauja buvo tai, kad prieš bandymą Latvijoje platinti melagingi pranešimai apie būtinybę „ruoštis tiekimo nutrūkimui visoje šalyje neribotam laikui“. Taip eskaluojamas melagingas naratyvas, esą Baltijos šalys be rusiško tinklo gyventi negali.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/12/pries-izoliuoto-darbo-bandyma-kaliningrade--melagingos-zinutes-daliai-latvijos-gyventoju

„Achemai“ nusprendus nevystyti žaliojo vandenilio gamybos klausimų sulaukė Elektrėnuose tokią gamybą planuojančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Anot jo, planai nesikeičia, o pramonininkės sprendimas susijęs su „esamų ir galimų „Achemos“ savininkų būsena“. Ilguoju laikotarpiu, anot vadovo, žaliasis vandenilis bus „vienintelis galutinis konkurencingos amoniako pramonės išlikimo faktorius“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/13/d-maikstenas-apie-vandenilio-gamyba-elektrenuose-achema-niekada-nebus-vienintelis-klientas

Reguliuotojas patvirtino naujo jūrinio vėjo organizavimo sąlygas. Dalyvių registracijos terminas pratęstas iki 120 kalendorinių dienų, bet aukcionas bus laikomas įvykusiu, jei jame sudalyvaus tik vienas dalyvis. Aukcionas iš vieno dalyvio, kuriame rungiamasi dėl valstybės paramos, yra akivaizdžiai ydingas ir nuo to, tikėtina, nukentės visi Lietuvos elektros vartotojai.

https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2024-metai/2024-09-12/vert-pakeite-jurines-teritorijos-naudojimo-atsinaujinancios-energetikos-pletrai-konkursu-organizavimo-tvarka.aspx

Elektra šią žiemą turėtų kainuoti panašiai, kaip ir pernai. Tokį vertinimą pateikė „Enefit“ vadovasVytenis Koryzna interviu „Verslo žinoms“. Pernai žiemą brangiausias buvo sausis, kai elektra kainavo apie 130 €/MWh, pikas šiemet sausį turėtų siekti 135-140 €/MWh (13,5-14 ct/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius). Kainas, kaip įprasta, lems trys veiksniai: vartojimas, gamyba ir jungtys.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/09/enefit-vadovas--apie-simtamilijoninius-popierinius-pelnus-ir-nuostolius-blogiuku-vaidmeni-ir-elektros-kaina-ziema

#EnergyDigest (36/24): susvyravusi vandenilio perspektyva

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(36 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, po remonto įjungta „Estlink 2“ elektros jungtis, „Enefit Green“ užbaigė vėjo parką Šilalėje, o „Ignitis group“ statys saulės elektrinę Latvijoje.

  • Iš tokių vidutinių – milžinišką ES paramą gavusi „Achema“ nutarė, kad žaliojo vandenilio projektas jai neapsimoka, o „Orlen Lietuva“ ieško jai pažadėtų subsidijų.

  • Be to, Baltijos šalys dėliojasi elektros rinkų sujungimo planus, o „Ignitis Eesti“ vadovaus už energetiką anksčiau buvęs atsakingas viceministras.

Štai papunkčiui.

Žaliasis vandenilis

„Achema“ nebestatys 213 MW elektrolizės įrenginio, kuris turėjo gaminti žaliąjį vandenilį. Bendrovė nepasinaudos projektui skirta 122 mln. € ES parama. 344 mln. € projektą buvo tikimasi pabaigti 2027 m. rudenį. Anot įmonės, jis pabrango dvigubai, atsiradus naujiems žaliosios energijos apskaitos reikalavimams.

Ekonomikos ministerija išreiškė „nusivylimą“ bendrovės sprendimu, sakydama, kad nežalinant veiklos įmonei teks ilgainiui stabdyti veiklą. Nepanaudotas lėšas ji skirs regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti. Energetikos ministras patikino, kad „dekarbonizacijos niekas neatšaukė“ ir žaliojo vandenilio perspektyva nesikeičia.

Žaliojo vandenilio gamybos Lietuvoje turėtų imtis trys bendrovės: „Orlen Lietuva“, „Ignitis grupė“ ir „Achema“. Jei pastaroji neišskaičiuoja tokio projekto ekonominės logikos, tai gali būti indikatoriumi, kad kiti jos taip pat nesugebės rasti. O tokia perspektyva koreguotų viso energetikos sektoriaus trajektoriją.

Dabartinė Lietuvos Energetikos strategija yra paremta prognoze, kad šalyje per ateinančius 20 metų smarkiai augs elektros vartojimas, daugiausia – žaliojo vandenilio gamybai. 2030 m. tikimasi turėti 1,3 TW tokių gamybos įrenginių. Be jų ima byrėti planas 100% apsirūpinti sava žalia elektra.

Bėda ta, kad tai nėra švarus signalas. „Achema“ šiuo metu svarsto apie potencialų kontrolinio akcijų paketo pardavimą, tai gali skatinti investicijas atidėti. Įmonė taip pat nevengia grasinimais išsimušinėti subsidijas, dažnai sėkmingai. Galiausiai, įmonė yra garsi savo silpnu strateginiu planavimu.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/03/achema-stabdo-zaliojo-vandenilio-gamybos-projekta-nepasinaudos-122-mln-eur-parama

https://www.vz.lt/pramone/2024/09/04/ministerija-ivertino-achemos-sprendima-negaminti-zaliojo-vandenilio-nuvyle-ilgainiui-tures-stabdyti-veikla

„Orlen Lietuva“

Ireniuszas Fąfara, Mažeikių naftos gamyklą valdančios „Orlen Lietuva“ vadovas, susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir Dainiumi Kreiviu, Energetikos ministru. Aptarta jūrinio vėjo energetika (įmonė „svarsto galimybę dalyvauti“) ir gamyklos modernizacija. Ta proga įmonės vadovas priminė, kad „Lietuvos valdžia turėtų šį projektą remti“.

Dainius Kreivys patvirtino, kad „valstybė buvo įsipareigojusi prisidėti“ – kalba eina apie „tam tikras lengvatas“. Anksčiau yra minėtas tarp šalių pasirašytas ketinimų protokolas dėl projekto įgyvendinimo, kuriuo ministerija ir bendrovė „sutarė bendradarbiauti įgyvendinant šį projektą“. Kaip įprasta su lenkais, skaidrumas yra nulinis.

„Orlen Lietuva“ už 0,97 mlrd. € modernizuoja gamyklą – įrengia hidraulinio krekingo agregatą. Jis leis iš naftos gaminti daugiau dyzelio ir benzino mazuto sąskaita. Naftos perdirbimo gylis padidės nuo 72% iki 84%. Projektą iš pradžių žadėta užbaigti iki 2024 m. pab., dabar taikomasi 2025 m. rugsėjį. Anot vadovo, viskas „vyksta pagal planą“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/04/orlen-vadovas-tikisi-valstybes-paramos-mazeikiu-gamyklos-modernizavimui

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/04/lenkijos-orlen-lietuvoje-svarsto-investuoti-i-vejo-parka-juroje-vandenilio-gamyba

Bendra elektros rinka

Baltijos šalių energetikos reguliuotojai aptarė galimybes sujungti šalių elektros prekybos zonas į vieną. Nutarta, kad reikia atlikti kaštų ir naudos analizę, tačiau šiuo metu prioritetas – prisijungimas prie Europos elektros tinklų. Analizė bus atliekama praėjus bent metams po to. Elektros rinkų sujungimas tampa potencialiai įmanomas, nes ruošiantis sinchronizacijai yra stiprinamos šalių tarpusavio elektros jungtys.

Sujungus tris palyginti mažas elektros prekybos zonas, tikėtina, būtų didinamas ekonominis efektyvumas ir konkurencija regioninėje rinkoje. Taip pat – tinklo saugumas. Čia galioja principas „didesnis yra geresnis“. Didesnė prekybos zona apima daugiau įrenginių ir platesnį oro sąlygų spektrą. Be to, didesniam tinklui sutrikdyti reikalingas didesnis gedimas.

https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2024-metai/2024-09-04/baltijos-saliu-reguliuotoju-pozicija-del-esamos-baltijos-prekybos-zonu-konfiguracijos-perziuros.aspx

Kiti dalykai

Suremontuota 650 MW galios „Estlink 2“ elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Tai yra antras plačiausias kelias pigiai skandinaviškai elektrai patekti į Baltijos šalis, bet dėl gedimo Estijoje ji neveikė nuo sausio. Lietuvos – Švedijos jungtis „Nord Balt“ yra 700 MW galios, pirmoji „Estlink“ – 350 MW. Baltijos šalių jungtys su Skandinavija tapo dar svarbesnės po to, kai atsisakėme elektros iš Rytų.

https://yle.fi/a/74-20109094

Estijos „Eesti Energia“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Enefit Green“ užbaigė vėjo parką „Šilalė II“. Projektas buvo pradėtas 2021 m. 43 MW galios vėjo parke pastatyta 12 „General Electric“ turbinų (po 3,6 MW), čia per metus tikimasi pagaminti 160 GWh elektros energijos. Investicijos į vėjo parką siekė beveik 60 mln. €.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/06/enefit-green-atidare-vejo-jegainiu-parka-silale-ii-investavo-60-mln-eur

„Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovei Estijoje „Ignitis Eesti“ vadovaus Timo Tataras, buvęs viceministras Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijoje. Ten jis buvo atsakingas už energetikos politikos formavimą ir plėtrą. Jis taip pat dirbo Estijos valstybinėse energetikos įmonėse. „Ignitis Eesti“ Estijoje teikia dujas ir elektrą, vysto elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2024/09/02/ignitis-grupes-bendrovei-estijoje-vadovaus-buves-sios-salies-energetikos-viceministras

„Ignitis grupė“ nutarė pradėti 106 mln. € vertės, 174 MW saulės parko statybas Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje Latvijoje. Statybos prasideda šiemet, komercinės vieklos pradžia numatoma 2026 m. Įmonių grupė jau anksčiau teigė laikanti saulės energetiką papildančia technologija – mūsų regione strategiškai svarbesnė vėjo energetikos plėtra.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/03/ignitis-grupe-uz-106-mln-eur-stato-saules-jegainiu-parka-latvijoje

#EnergyDigest (35/24): nebesvarbus Karaliaučius

Kas geresnio šią (35) savaitę energetikoje?

(35 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, reguliuotojas paskelbė jūrinio vėjo parko aukciono datą, estai pritraukė gausių investicijų į žaliosios energetikos plėtrą, rusai nepatenkinti, kad neteks dujų tranzito per Ukrainą.

  • Iš tokių vidutinių – ESO ir miškininkai grįžta prie amžino ginčo, TATENA ir toliau neprieina prie visos Zaporižios AE.

  • Be to, Karaliaučiuje planuojamas elektros sistemos bandymas, buvę IAE vadovai negalutinai nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba.

Štai papunkčiui.

Karaliaučiaus bandymas

Rugsėjo 14 d. planuojamas Karaliaučiaus elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas. Tokie bandymai vyksta kasmet nuo 2019 m, o paskutinį kartą jis buvo atliekamas pernai, kartu su atitinkamu bandymu Lietuvoje. Kitaip tariant, bus vėl testuojama savaitgalį, 8 val. – sąlyginai ramiomis aplinkybėmis. Tik 2019 m. jis vyko 72 valandas.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos veikimui bandymas poveikio neturės. Elektros prekyba su Rusija nėra vykdoma nuo 2022 m., tad bandymas neturės įtakos ir elektros kainoms. Šių bandymų geopolitinė reikšmė taip pat yra gerokai sumenkusi.

2019 m. atliktas Karaliaučiaus sistemos bandymas reiškė, kad eksklavas yra pasirengęs atsijungimui, o Baltijos šalys – dar ne. Tai kėlė nerimą, mat Maskva galėjo nutarti atjungti Baltijos šalis nuo BRELL anksčiau, neprarasdama Karaliaučiaus. Dabar Baltijos šalys tikina galinčios veikti savarankiškai, tad tai veikiau yra rutininis pasibandymas.

Tiesa, galimybę veikti savarankiškai iš Baltijos šalių yra išsibandžiusi tik Lietuva. Trijų šalių bandymas bus atliekamas tik prieš pat prisijungimą prie Europos. Vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungs nuo IPS / UPS sistemos ir apie parą dirbs izoliuotai. Sistemų prisijungimas prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos įvyks vasario 9 d.

https://www.ast.lv/lv/events/kaliningrada-septembri-veiks-ikgadejo-elektrotikla-izoletas-darbibas-testu-neietekmejot

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/rugseji-planuojamas-kaliningrado-elektros-sistemos-izoliuoto-darbo-bandymas/32891

El Clasico po audros

Energetikos ministerija imasi priemonių elektros tinklo atsparumui audroms gerinti. Ji rengs įstatymo pakeitimus ir siūlys platinti miškų ir laukų proskynas, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tiesti daugiau kabelinių linijų. ESO skaičiuoja, kad 76% tinklo pažeidimų lėmė ant linijų užvirtę medžiai.

Kaip buvo galima tikėtis, į tai netruko sureaguoti miškų, kuriuos planuojama iškirsti, savininkai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nerimauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Todėl jie ragina ne platinti proskynas, bet tiesti kabelius.

Ministerija teigia „atsižvelgsianti į visų pusių pasiūlymus“. Tačiau reikalavimai yra priešingi. ESO nori problemą spręsti kirsdama miškus ir už tai jų savininkams „susimokėdami“ mediena. Miškininkai nori, kad ESO arba jiems sumokėtų pinigais, arba tiestų kabelius. Tai – tarifo didėjimo receptas. Įprastai diskusijos čia ir pasibaigia.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/28/energetikos-ministerija-siulo-platinti-proskynas-salia-tinklu-skatinti-eso-tiesti-daugiau-kabeliniu-liniju

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/30/valdziai-siulant-platinti-proskynas-misku-savininkai-reikalauja-kompensaciju

Aukciono tvarka

Energetikos reguliuotojas VERT skelbia pakartotinio antrojo jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkurso datas. Konkursas bus skelbiamas lapkričio 18 d, jo laimėtoją tikimasi paskelbti birželį.

Paskelbus konkursą VERT 120 dienų – iki kovo 18 d. – registruos dalyvių pasiūlymus, po to dar apie mėnesį tikrins jų kvalifikaciją ir balandžio 15 d. patvirtins dalyvių sąrašą. Balandžio 18 d. paskelbs potencialų konkurso laimėtoją, kurį tikrins vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija.

Paskutinį kartą aukcionas neįvyko, nes jame dalyvavo tik vienas dalyvis, „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis renewables“. Dabar įstatymai leidžia aukcioną laikyti įvykusiu, jei jame dalyvautų tik vienas dalyvis. Kitaip, nei pirmajame aukcione, laimėtojas gaus ne tik teisę statyti vėjo parką, bet ir su juo susietas subsidijas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/26/pakartotinis-antrojo-lietuvos-juros-vejo-jegainiu-parko-vystytojo-konkursas--lapkricio-18-d

Kiti dalykai

Ukrainos dujų tranzito sutarties su „Gazprom“ pabaiga „padarys didelę žalą Europos vartotojams“, pareiškė Kremlius. Per Ukrainą dujas gauna Rusijos kolonijos– Austrija, Vengrija. Visa tai dar daro poveikį kainoms ES, bet kuo mažiau rusiškų dujų, tuo ir poveikis mažesnis. Tranzito sutartis baigiasi metų sandūroje. Europoje gausu ilgamečių „Gazprom“ klapčiukų, tad manau, kad dujų kainos šoktels. Bet, tikėkimės, jau paskutinį kartą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/28/kremlius-smerkia-kyjivo-sprendima-nepratesti-sutarties-del-duju-tiekimo-europai

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pripažino du buvusius Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovus ir dar 4 asmenis kaltais dėl korupcinių nusikaltimų parduodant elektrinės turtą. Jiems skirta apie 240.000 € baudų. Sprendimas negalutinis ir gali būti skundžiamas, o ankstesnis teismas kaltinamuosius išteisino. Teisiamasi dėl 2014 m. vykusio 2.000 t radiacija užterštų vario vamzdelių pardavimo.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/28/lietuvos-apeliacinis-teismas-buvusius-iae-vadovus-pripazino-kaltais-skyre-240000-eur-baudu

Estų žaliosios energetikos įmonė „Sunly“ pritraukė 300 mln. € finansavimą 1,3 GW galios žaliosios energijos ir baterijų parkų statybos spartinimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Finansuoja „Rivage Investment“ ir „Copenhagen Infrastructure Partners“ fondai, Norvegijos pensijų fondas „Kommunal Landspensjonskasse”. Pirmiausia bus statomas 244 MW saulės parkas Risti, Estijoje ir 4 saulės parkai Latvijoje (553 MW).

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/27/sunly-pritrauke-300-mln-eur-investicija

TATENA paskelbė naujienų iš Zaporižios AE. Atstovai lankėsi jėgainės turbinų salėse, tačiau ir toliau negauna prieiti prie tos dalies, iš kur dar 2022 m. vasarą pasklido įrašai su jėgainėje sandėliuojama rusų karine technika. Rusijai 2023 m. susprogdinus Kahovkos užtvanką, branduolinėje elektrinėje prireikė iškasti 11 naujų šulinių tam, kad būtų užtikrintas elektrinės aušinimas.

https://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/update-247-iaea-director-general-statement-on-situation-in-ukraine

#EnergyDigest (34/24): žaliosios energetikos rekordai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(34 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, atsinaujinančios energijos pajėgumai muša naujus rekordus, nekontroliuojamai dega Rusijos degalų rezervai, dujų Europos dujų saugyklos itin anksti paruoštos žiemai.

  • Iš tokių vidutinių – rusiškų suskystintų dujų eksportą bandoma stabdyti sankcijomis, neigiamų elektros kainų banga nuvilnijo per Europą.

  • Be to, Vilniaus šilumos tinklai perrinko vadovą, o „Litgrid“ planuoja naują elektros liniją Vilniuje.

Štai papunkčiui.

 3 GW atsinaujinančios energijos

„Litgrid“ skaičiuoja, kad Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia pasiekė 3 GW. Rugpjūčio 22 d. duomenimis, prie visų tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 3.029 MW, 1.000 MW daugiau, nei prieš metus ir 30% daugiau, nei metų pradžioje.

Didesnę pusę, 1.707 MW sudaro saulės elektrinės. Jų prie „Litgrid“ tinklo prijungta 212 MW, prie ESO tinklo – 1.495 MW. Vėjo parkų įrengta 1.322 MW, jie gausiau jungiami prie perdavimo tinklo (1.129/193 MW).

Rekordus skaičiuoja ir ESO. Ji liepą prie tinklo prijungė rekordinį skaičių naujų gaminančių vartotojų – beveik 4.300, 43% daugiau nei birželį, kai prijungta 3.000 vartotojų. 3.700 iš jų saulės elektrines ant pastatų stogų įsirengė patys, o 553 įsigijo nutolusių saulės parkų dalį. Naujų vartotojų jėgainių galia siekia 45,7 MW.

Pastarojo meto atsinaujinančios energetikos sprogimą sukėlė drastiškai išaugusios elektros energijos kainos visame regione, bei gausios subsidijos. Pastaruoju metu prie jo prisidėjo ir Kinijos subsidijuojama saulės modulių gamyba. Pastarasis faktas turėtų būti suprantamas kaip Pekino siekis nudobti Europos saulės modulių gamybos pramonę.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-saules-ir-vejo-elektriniu-galia-lietuvoje-pasieke-3-gw-/32885

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/19/eso-liepa-prijunge-rekordiskai-daug-gaminanciu-vartotoju

Pilnos saugyklos

Europos dujų saugyklų užpildymas pasiekė 90% ribą dviem mėnesiais anksčiau, nei būtina pagal Europos Komisijos nurodymus. Tai – geras ženklas ne tik prieš žiemą, bet ir prieš sezoninius remontus Norvegijos dujų gavybos ir perdavimo sistemoje. Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinė Europos dujų tiekėja vamzdžiais.

Mūsų regiono saugykla Latvijoje užpildyta iki beveik 70%, kai pernai tuo pat metu buvo 10 proc. punktų pilnesnė.

Nurodymai užpildyti saugyklas atsirado po to, kai 2021 m. „Gazprom“ nutarė jų neužpildyti. Tai buvo padaryta tam, kad dujų tiekimas būtų pakankamai jautrus klausimas ir Europa nesikištų Rusijai užpuolus Ukrainą tą pačią žiemą. Tai nepavyko, tačiau dabar iš įpročio atidžiai stebimas Europos dujų saugyklų užpildymas.

Rusijos agresija turėjo dvejopą poveikį – padidino kainas ir sumažino paklausą. Kai kuriais skaičiavimais, Europos dujų poreikis susitraukė iki kiek daugiau nei 1.000 mln. m3/d. Toks dujų poreikis Europoje paskutinį kartą vyravo 1984 m. Poreikio pikas siekė daugiau nei 1.700 mln. m3/d, apie pasaulinę finansų krizę. Prieš Rusijos dujų karą su Europa jis jau buvo sumažėjęs iki 1.500 mln. m3/d.

Tai yra ir geras, ir blogas ženklas. Priklausomai nuo to, kiek dujų pavyko sutaupyti, kiek – pakeisti kitais ištekliais, o kiek poreikio buvo sunaikinta negrįžtamai. Bet kuriuo atveju tai yra svarbi priežastis, kodėl saugyklos pastaraisiais metais užpildomos taip anksti.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/21/gamtiniu-duju-saugyklu-uzpildymo-tikslas-pasiektas-2-menesiais-anksciau

https://x.com/CleanPowerDave/status/1826135283126956537/

Rusiškos dujos laivais

JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas septyniems dujų tanklaiviams, susijusiems su nauju Rusijos dujų skystinimo projektu „Arctic LNG 2“. Tarp jų – pirmąsias dujas iš jo gabenę „Asya Energy“ ir „Pioneer“, ką tik fiksuoti Europos vandenyse. „Novatek“ pirmąją naujos gamyklos skystinimo liniją paleido gruodį, tačiau dėl laivų trūkumo pirmasis krovinys buvo pakrautas tik prieš mėnesį.

Iš viso Jamalo suskystintų dujų eksportą aptarnauja 15 ledo klasės tanklaivių. Iš viso jų buvo užsakyta 21, bet užsakymai Pietų Korėjos laivų statyklose užstrigo dėl JAV ir JK sankcijų projektui. Tad Rusija ėmėsi naftos sankcijų apėjimui naudojamos taktikos – telkė sunkiai atsekamų, vargiai apdraustų laivų flotilę kroviniams gabenti.

ES sankcijas Rusijos SkGD eksportui įvedė birželį. Europos įmonėms uždrausta investuoti į dujų skystinimo projektus Rusijoje, bei uostams priimti rusiškas SkGD gabenančius laivus. Rusijos SkGD šiemet sudaro 15% visų laivais į žemyną importuojamų dujų, arba 6% viso dujų importo. 11% dujų importuojama vamzdžiais, per Ukrainą ir Turkiją.

https://finance.yahoo.com/news/us-sanctions-dark-fleet-seven-153514033.html

https://montelnews.com/fr/news/1fa38e12-bf8b-4f11-81de-f071eb93683b/deux-cargos-de-gnl-fantomes-russes-dans-les-eaux-europeennes

Kiti dalykai

Rostovo srityje, Proletarske, dega Rusijos rezervų tarnybos naftos bazė. Gaisras prasidėjo rugpjūčio 18 d. Ukrainos drono smūgiu ir jo jau savaitę sėkmingai nepavyksta lokalizuoti. Institucijos sako, kad perteklinės cheminės taršos ore nėra, nėra ir pavojaus miestui, tad gyventojai iš miesto bėga patys. Teritorijoje yra 74 talpyklos, iš viso galinčios talpinti 0,37 mln. m3 dyzelio.

https://www.rbc.ru/society/23/08/2024/66c8c6079a79472de2fdaa28

https://neftegaz.ru/news/incidental/850630-v-svyazi-so-slozhnostyu-pozhara-na-neftebaze-na-territorii-proletarskogo-rayona-rostovskoy-oblasti-v/

„Litgrid“ iki 2031 m. planuoja nutiesti naują 15 km elektros kabelį Vilniuje, tarp Šiaurinės pastotės, esančios P. Lukšio gatvėje Žirmūnuose, ir Vilnios, esančios Pramonės gatvėje Naujojoje Vilnioje. Planuojama ir nauja 330 kV pastotė, išplečiant 110 kV Vilnios pastotės teritoriją. Ji bus prijungta prie statomos elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris. Taip ruošiamasi augančiam elektros vartojimui sostinėje.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-skelbia-viesaji-pirkima-naujos-elektros-linijos-planavimui-vilniaus-mieste-/32883

Elektros kainos „Nord Pool“ biržoje sekmadienio popietę vėl neigiamos, kone visoje Europoje. Mūsuose kaina mažėja iki -18,26 €/MWh, Lenkijoje – iki -85 €/MWh. Tai sukelia, kaip visada, mažas poreikis (nedarbo diena) ir saulėti, vėjuoti orai. Efektas laikinas – vakarinis pikas Lietuvoje siekia 164,59 €/MWh. Sprendimas – daugiau elektromobilių, baterijų ir elektros jungčių.

https://data.nordpoolgroup.com/map?deliveryDate=2024-08-25&currency=EUR&market=DayAhead&mapDataType=Intraday&resolution=60

VŠT, didžiausiai šalies šilumos tiekėjai, antrą penkerių metų kadenciją vadovaus Gerimantas Bakanas. Jis, ko gero, geriausiai žinomas kaip vadovas, įvedęs 4 dienų darbo savaitę daliai įmonės darbuotojų. VŠT šilumą tieks ne tik Vilniui - Kovą VŠT įsigijo Klaipėdos UAB „Miesto energija“ ir UAB „Pramonės energija“, bei 4,34% uostamiesčio šilumos ūkį valdančios AB „Klaipėdos energija“ akcijų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/22/g-bakanas-vilniaus-silumos-tinklams-vadovaus-dar-5-metus

#EnergyDigest (33/24): poliarinės meškos sugrįžimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(33 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, geležinkelio elektrifikavimas juda pirmyn, Klaipėdoje naftos krova laikosi palyginti stabiliai, o kinai pripažino, kad „Balticconnector“ pažeidė jų laivas, nors ir sako, kad netyčia.

  • Iš tokių vidutinių – ruošiamasi skelbti milijardinį konkursą su valstybės subsidijomis vienam dalyviui, o rusai kūrena laužus didžiausioje Europos atominėje elektrinėje.

  • Be to, keliami ambicingesni žalieji tikslai transportininkams, o „Amber Grid“ gresia iki 10% pajamų dydžio bauda.

Štai papunkčiui.

Aukcionas iš vieno

Baigėsi energetikos reguliuotojo VERT konsultacija su rinka dėl antrojo jūrinio vėjo aukciono sąlygų. Jos formuluojamos po to, kai Seimas pakeitė tai reglamentuojančius įstatymus. Dabar galima organizuoti aukcioną, kuris būtų laikomas įvykusiu, jei jame sudalyvautų ne du, kaip buvo anksčiau, bet vienas dalyvis.

Įstatymai buvo keičiami po nepavykusio antrojo aukciono, kuriame sudalyvavo tik „Ignitis grupė“. Tuomet įstatymai oksimorono „konkursas iš vieno“ dar nereglamentavo. Dalyvių sąrašas antrą kartą, tikėtina, nebus kitoks. Pati įmonė tikina, kad dar tik „vertina galimybes“ dalyvauti dar kartą rengsiamame aukcione.

Esminių pastabų projektui turėjo tik vėjininkų ir atsinaujinančių išteklių asociacijos. Anot jų, pirmasis jūrinio vėjo aukcionas išbaidė investuotojus, todėl antrasis neįvyko. Būsimo konkurso vienintelis dalyvis ir laimėtojas yra nuspėjamas, todėl neteiks konkurencingo siūlymo, o už tai permokės vartotojas.

Jie prideda, kad toks subsidijuojamas jūrinio vėjo parkas stabdys atsinaujinančios energetikos plėtrą. Šiam jūriniam vėjo parkui bus suteikiamas pirmumas gaminti ir garantuotos pajamos už tai. Tai reiškia – jis iš rinkos išstums net ir pigiau gaminančius sausumos įrenginius.

Bendrai taip valstybės rankose telkiama elektros gamyba ir jos vartotojai, o tai įprastai reiškia sektoriaus stagnaciją ir prastas, brangias paslaugas vartotojams. Be to, „Ignitis grupė“ negali projektų vystyti viena, todėl ieškos strateginio partnerio. Tad užsienio investuotojai dalyvaus ne skaidriame aukcione, o uždaroje įmonės atrankoje.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/07/10/naujas-jurinis-sansas-ignitis-grupei-konkursas-is-vieno-dalyvio-ir-su-pabarstukais

https://www.vz.lt/izvalgos/2024/07/15/atnasaukite-uzsienio-investuotojai-ignitis-grupei

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/organizuojami-jurinio-vejo-parko-aukciono-pokyciai-kviecia-teikti-siulymus-120039148

Sabotažas

„South China Morning Post“ šaltinių duomenimis, Kinija pripažino, kad būtent kiniškas, Honkonge registruotas laivas „NewNew Polar Bear“ pernai spalį pažeidė Estijos – Suomijos dujotiekį „Balticconnector“. Tai, esą, nulėmė tuomet siautusi audra. Svarbi tik pastaroji dalis, nes kaltininkas tapo aiškus labai greitai iš gausių atvirų duomenų.

Dujų srautai parodė tikslų pažeidimo laiką, atviri laivybos duomenys – laivus virš dujotiekio tuo metu. Nuotraukos iš Archangelsko uosto parodė, kad šis laivas į uostą atplaukė be vieno inkaro. Vėliau įvykio vietoje nusileidę narai netoliese rado pamestą 6 t inkarą, infrastruktūros pažeidimai rodė, kad jis dugnu temptas bent 180 km.

Pastarasis faktas trukdo patikėti Kinijos paaiškinimu. Sunku taip ilgai plaukti išmestu inkaru ir to nepastebėti. Be to, tuometiniai meteorologiniai duomenys rodo tik jūroje vyravusį stiprų vėją, bet ne „stiprią audrą“. Kriminaliniai tyrimai Suomijoje ir Estijoje tęsiami, kinų tyrimo išvados juose nefigūruos.

Dujotiekis vėl pradėjo veikti 2023 m. balandžio pabaigoje, jo remontas kainavo 40 mln €. Incidentas nesukėlė didelių problemų regiono dujų sistemai, bet pastebimai perstumdė jų srautus. Šis įvykis, kartu su ankstesniu „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimu, paakino regiono šalis susirūpinti jūrinės infrastruktūros saugumu.

https://www.scmp.com/news/china/diplomacy/article/3274120/china-admits-hong-hong-flagged-ship-destroyed-key-baltic-gas-pipeline-accident

https://yle.fi/a/74-20104546

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/12/kinija-pripazino-kad-honkonge-registruotas-laivas-pazeide-dujotieki-balticconnector

Zaporižios AE

Virš didžiausios Europoje Zaporižios atominės jėgainės praėjusį savaitgalį pasirodė juodų dūmų stulpas. Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento pasidalintuose vaizdo įrašuose buvo matyti dūmai, kylantys iš vieno aušinimo bokštų. Jėgainę kontroliuojantys rusai, teigiama, jos teritorijoje vieną dieną degino padangas. Jie patys meluoja, kad ukrainiečiai atakavo jėgainę dronais.

NASA FIRMS gaisrų stebėjimo sistema terminių pėdsakų ten nefiksavo, tad – daugiau dūmų, nei ugnies. Radiacinis fonas nepasikeitė ir pavojaus branduolinei saugai nekilo. Aušinimo bokštai yra nutolę apie 1,5 km nuo jėgainės reaktorių, tad nekilo ir pavojus, kad gaisras išplis į radiologiškai jautrius objektus. Lietuva per toli, kad Zaporižios NPP keltų pavojų mums.

Bendrai, pačiame aušinimo bokšte beveik nėra kam degti. Tai yra milžiniškas gelžbetoninis nupjautas konusas, kurio apatinėje dalyje gausiai išvedžioti metaliniai vamzdžiai su purkštukais. Ten aušinamas iš jėgainės atitekantis vanduo. Šiuo metu jėgainės aušinimas yra neaktualus, nes reaktoriai išjungti.

TATENA atstovai pranešė girdėję sprogimus, bet gaisro priežasties negalėjo įvardinti. Jie „saugumo sumetimais“ negavo apžiūrėti tų vietų, kur manė kilus gaisrą (purkštukų lygyje, ~10 m aukštyje) ir pranešė apie degusio plastiko kvapą ir žymes. Naujausiame pranešime organizacija pranešė apie suaktyvėjusius karo veiksmus aplink jėgainę, bet gaisro priežasties plačiau nepaaiškino.

https://x.com/ZelenskyyUa/status/1822710266674684154

https://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/update-243-iaea-director-general-statement-on-situation-in-ukraine

https://vatesi.lrv.lt/lt/naujienos/del-situacijos-ukrainos-branduoliniuose-objektuose-2024-08-12/

https://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/update-245-iaea-director-general-statement-on-situation-in-ukraine

Kiti dalykai

Naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 m., palyginti su 2021 m., turėtų mažėti bent 39%. Tai pasiekti įpareigojantį įstatymą neeilinėje sesijoje priėmė Seimas. Šio rodiklio būtų siekiama nesukeliant ekosistemų degradacijos, t. y. biokuro gamybos sąskaita nemažinti maistui skirtų kultūrų, pavyzdžiui, rapsų, grūdų auginimo. Iki šiol transporto sektoriaus dekarbonizacija Lietuvoje vyksta lėčiau, nei turėtų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/13/seimas-apsisprende-del-naftos-degalu-keliu-transporte-iki-2030-m-turetu-mazeti-39

Dujų sistemos operatorei „Amber Grid“ gresia iki 10% pajamų (8,2 mln. €) dydžio bauda iš reguliuotojo VERT. Įmonės pateiktos išvados dėl GIPL dujotiekio į Lenkiją saugumo reguliuotojui netiko, tad jis pradėjo pažeidimo procedūrą. Reguliuotojas nori įsitikinti, ar dujotiekis saugus po to, kai paaiškėjo, kad jame sumontuotos dalys su galimai netikrais sertifikatais. Kas tiksliai kaltas ir dėl ko – aiškinamasi teismuose.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/13/r-pocius-del-gipl-amber-grid-gali-buti-skirta-iki-10-metines-apyvartos-bauda

Geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektas yra 60% baigtas, skelbia „LG Infra“. Rekonstruota Lentvario traukos transformatorių pastotė – prijungta prie 110 kV tinklo, įrengti nauji laidai, atlikti relinės apsaugos ir automatikos, elektroninių ryšių sistemų darbai. Tai pirma iš 6, kurios bus prijungtos prie „Litgrid“ perdavimo tinklo ir tieks elektros energiją „LTG Infra“ kontaktiniam tinklui.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-prie-perdavimo-tinklo-prijunge-lentvario-traukos-pastote-/32878

Klaipėdos uoste naftos produktų krova lieka stabili, bent jau palyginti su kitais Baltijos uostais. Ji pirmą šių metų pusmetį siekė 2 mln. t, 6,5% mažiau, nei prieš metus (2,1 mln. t). Kaip praneša naftos produktų terminalus valdanti „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“), bendrai rytiniuose Baltijos uostuose naftos produktų krova mažėjo 27%. Ventspilyje – 40,5%, Estijoje – 18,8%.

https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/pirmaji-2024-m-pusmeti-kn-energies-lydejo-tarptautinio-verslo-pasiekimai-ir-augantis-grynasis-pelnas/8456

#EnergyDigest (32/24): zombiais gali tu apsikrėsti

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(32 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, „Litgrid“ ėmėsi planuoti antrą jungtį su Lenkija ir Lietuvoje vienas po kito toliau kyla vėjo parkai.

  • Iš tokių vidutinių – Europoje niekaip nenurimsta baimės dėl jau nebereikšmingų rusiškų dujų srautų.

  • Be to, Akmenės cementas keičia deginamą anglį alternatyvomis, ESO baigė tvarkyti audros pasekmes, Lietuvą ištiko dar vienas neigiamų elektros kainų epizodas.

Štai papunkčiui.

Išsišluok ir apsiplauki

Šią savaitę atstatytas elektros tiekimas paskutiniams jos dėl audros neturėjusiems vartotojams. Dar savaitės pradžioje jos neturėjo 900 ESO klientų. Tikinama, kad, nors audra buvo stipresnė, nei Laura prieš ketverius metus, be elektros liko mažiau vartotojų – 0,3 mln., palyginti su 0,5 mln. 2020 m.

Visgi, premjerė pasikvietė energetikos įmonių ir ministerijos atstovus pasiaiškinti. Sprendžiant iš to, kad po susitikimo niekas be ESO viešumoje nepasisakė, dalyviai pritarė ESO pozicijai: kalti ne tinklai, o proskynos aplink juos.

Bendrovė siūlo platinti proskynas aplink elektros linijas nuo 3 iki 10 m, paprastinti kai kurias biurokratines procedūras. Proskynas ji galėtų išplėsti per 4 m., tai sudarytų po 0,28% Lietuvoje kasmet kertamo miško tūrio. Bendrovė taip pat siūlosi padengti savivaldybių patiriamas proskynų priežiūros išlaidas.

Tiesa, apie šių siūlymų perkėlimą į teisės aktus nebuvo kalbama.

Viešos diskusijos paraštėse svarstyta, ar nederėtų didinti investicijų į tinklą. Visgi, įmonė tikina, kad tinklas audras atlaiko. Be to, investicijoms reikėtų daugiau pinigų, o iš kur jų paimti nėra: tarifo didinimas yra nepriimtinas politiškai, o skolintis įmonė neturi finansinio rezervo.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/06/eso-siulo-elektros-liniju-proskynas-platinti-34-kartus

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/05/eso-elektros-dar-neturi-apie-900-vartotoju

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2329615/eso-ginantis-kreivys-turi-patarima-gyventojams-pats-sodyboje-planuoju-isigyti-generatoriu

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/viceministre-eso-kasmet-po-zeme-perkelti-daugiau-elektros-liniju-nera-galimybiu-662-2283516

Baimės dėl rusų

Dujų kainos Europoje šoktelėjo nuo €35/MWh iki €40/MWh po to, kai Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko sritį. Ten, be kitų dalykų, ji užėmė ir Sudžos dujų apskaitos stotį. Kainoms įtaką daro ir sezoniniai veiksniai – pernai tuo pačiu metu dujų kaina laikėsi panašiame lygyje.

Visgi, rinkos dalyvių reakcija į potencialias grėsmes rusiškam vamzdynui neatrodo racionali. Stebima, kaip šioje situacijoje pasielgs „Gazprom“ – galbūt užsuks dujas šia kryptimi. Tačiau nerimauti nėra ko. Per čia patiekiama tik 3-5% visų Europos dujų, jų srautas čia nebuvo trikdomas nuo pat karo pradžios. Jį bet kuri pusė galėjo trikdyti vos panorėjusi, be jokių karinių veiksmų.

Tuo pačiu, Europos dujų saugyklos yra pilnos, tad dujų nepritrūks Galiausiai, kalbame apie potencialų laikiną sutrikdymą, mat šių metų pabaigoje baigiasi dujų tranzito sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ir ji greičiausiai nebus atnaujinta ir per Sudžą dujos nebetekės. Bet senų įpročių nusikratyti sunku.

Ilgus metus rusiškų dujų tiekimui kritiškai svarbus buvęs Ukrainos tranzitas susideda iš dviejų atšakų. Jos prasideda šiauriau esančioje Sudžoje (dujotiekis „Družba“) ir piečiau – Sochranovkoje („Sojuz“). Pastaroji Rusijos užimta 2022 m. gegužę ir nebeveikia. Vamzdis per Baltarusiją taip pat nenaudojamas. „Nord Stream“ dujotiekiai arba pažeisti, arba neveikiantys.

Pilna galia veikia vienintelis likęs Rusijos dujų eksporto į Vakarus kelias, „Turkstream“ dujotiekis po Juodąja jūra.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/08/08/refleksyvi-kontrole-duju-prekybininkai-europoje-vis-dar-krupcioja-del-rusijos

Antroji jungtis

„Litgrid“ imasi sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“. Teritorijų planavimą ir poveikį aplinkai iki 2026 m. pab. vertins „Ardynas“. Jungties statybų baigties tikimasi iki 2028 m. pab. Jūrinė jungtis „Harmony Link“ turėjo būti 700 MW galios, sausumos jungties parametrai kol kas neskelbiami.

Tai bus antra Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis (pirmoji – „LitPol Link“). Dar vienos jungties reikia saugumo sumetimais, taip pat – kad prisijungę prie kontinentinės Europos elektros sistemos kitų metų vasarį galėtume su Europa ir prekiauti elektra. Pirmoji jungtis didžiąja dalimi bus skirta sistemos valdytojų poreikiams.

Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų operatoriai praneša, kad projektą sudaro naujos dvigrandės 220 kV elektros perdavimo linijos tarp Elko Bis pastotės Lenkijoje ir planuojamos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone statyba.

Taip pat tinklas turės būti pritaikytas Lenkijos pusėje – numatoma Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrolęka–Elk Bis rekonstrukcija Lenkijoje. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ apsaugos zonas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/05/litgrid-pradeda-harmony-link-sausumos-jungties-teritoriju-planavima

Kiti dalykai

„VMG Energy“ ir „Braitin“ valdomas „Sustainable Energy Fund I“ Akmenės LEZ stato 29,5 MW (5x 5,9MW) vėjo parką. Bendra 20/80 santykiu kontroliuojamo projekto vertė sieks bent €41m. Projektą įgyvendins „Greenega“, „Braitin“ direktoriaus vadovaujama įmonė. VMG grupės įmonės suvartos apie 70% vėjo parke sugeneruotos elektros energijos. Likusi dalis bus skirta kitoms LEZ įmonėms.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/08/akmenes-lez-statomas-41-mln-eur-vertes-vejo-parkas-energija-aprupins-zonos-imones

Vienintelė Lietuvos cemento gamykla „Akmenės cementas“ keičia anglį alternatyviu kuru. Šią vasarą baigtas antrasis €30m vertės projekto etapas: sandėlio ir jo infrastruktūros statybos, naujos įrangos, leidžiančios priimti ir panaudoti didesnį iš atliekų pagaminto alternatyvaus kuro kiekį, diegimas. Tai leis atsisakyti iki 90% akmens anglies, ją pakeičiant alternatyviu kuru. Taip CO2 išmetimai bus mažinami iki 30%.

https://www.vz.lt/pramone/2024/08/06/akmenes-cementas-baige-30-mln-eur-vertes-projekta-angli-pakeis-alternatyviu-kuru

HISK (buv. „Panevėžio keliai“) gavo užsakymą įrengti vėjo jėgainių pamatus „E energijos“ grupės parkui Kauno rajone. Bendrovė stato 42 MW (6x7 MW) vėjo parką Girininkų kaime. Pamatų, privažiavimo kelių, melioracijos sistemų rekonstravmo, elektros kabelių įrengimo sutarties vertė – beveik €12 mln. Darbai turi būti įgyvendinti iki 2026 m. gegužės. Turbinos bus montuojamos 2025 m. antroje pusėje.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/08/07/hisk--12-mln-eur-vertes-uzsakymas-vejo-jegainiu-parke

Lietuvoje – dar vienas neigiamų kainų epizodas. Šeštadienį nuo 09:00 – 18:00 elektros kainos laikėsi ties €0/MWh arba žemiau – iki -€10/MWh. Kainos pikas 20:00 – 21:00 siekė €139/MWh (€0,139/kWh be tinklo mokesčių). Tai darosi įprasta saulėtomis ir vėjuotomis nedarbo (mažo suvartojimo) dienomis. Tiesa, stengtis taupyti vartojant būtent tomis valandomis yra prasmės tik jei turite išmanųjį elektros skaitiklį ir su valandinėmis kainomis susijusį tiekimo planą.

https://www.vz.lt/2024/08/10/astuonias-valandas--neigiamos-elektros-kainos

#EnergyDigest (43/22): Power System Inadequacies

  • Lithuania needs to maintain existing power plants until 2028 to keep grid quality at a decent level. This will require a reshuffling of reserves and some overhauls.

  • The absence of Russian gas in the region forces a postponement of Lithuania's inclusion in the Baltic and Finnish gas markets.

  • Lithuanian energy infrastructure companies have sent equipment and repair tools for Ukraine's electricity and gas system.

Let us look at all that in detail.

Read More

#EnergyDigest (43/22): neadekvatūs tinklai

  • Lietuvai reikia išlaikyti esamas jėgaines iki 2028 m. tam, kad tinklo kokybė išliktų padoriame lygyje. Tam reikės perdėlioti rezervus ir atlikti kapitalinių remontų.

  • Regione nelikus „Gazprom“ dujų, ramesniems laikams atidedamas Lietuvos prijungimas prie likusių Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų.

  • Lietuvos energetikos infrastruktūros bendrovės Ukrainai išsiuntė įrangos ir remonto priemonių jos elektros ir dujų sistemai.

Štai papunkčiui.

Read More

#EnergyDigest (42/22): Fuel Oil Returns

  • Fuel oil returns to the Lithuania's capital's heating sector to keep district heating prices stable. A state of emergency had to be declared to do this.

  • The regulator has drawn up a list of requirements for potential offshore wind developers. It includes both serious and slightly bizarre demands.

  • Klaipėdos Nafta (KN) found something to do during the European LNG renaissance. The company will help the Germans manage the commercial processes of their new gas import terminal.

Let us look at all that in detail.

Read More