Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(38 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, „KN Energies“ įsteigė bendrovę Vokietijoje, šildymas šiemet turėtų būti pigesnis, o lapkritį žadama gausi parama saulės elektrinėms, baterijomis ir šilumos siurbliams.
Iš tokių vidutinių – reguliuotojo užuominos apie poreikį koreguoti garantinio tiekimo kainodarą nesulaukia pritarimo.
Be to, danai su lietuvių ir norvegų pagalba žalins biokuro jėgaines, EK pirmininkė pristatė komisarus energetikai, aiškėja vandenilio dujotiekio potenciali sąmata.
Štai papunkčiui.
Garantinis tiekimas
Renatas Pocius, VERT vadovas, teigia, kad derėtų keisti garantinio tiekimo tarifo skaičiavimą. Jis skaičiuojamas pridedant 15% antkainį prie ankstesnio mėnesio rinkos kainos. Tai iškreipia elektros tiekėjų kainodaros sistemą ir neskatina vartotojų rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Ši paslauga turėtų būti tiekiama iki pusmečio, tačiau ją užtikrinanti ESO neslepia, kad tiekimo nutraukti neskuba.
Garantinis tiekimas – tai ESO vykdomas elektros tiekimas probleminiais atvejais, pavyzdžiui, bankrutavus elektros tiekėjui. Jis tapo aktualesnis liberalizuojant elektros tiekėjų rinką, nes garantiniu būdu elektrą gauna tie, kas nespėjo pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo.
Energetikos ministerija dar 2022 m., elektros kainų šoko įkarštyje, mažino garantinio tiekimo tarifą. Ji taip pat paskutinį liberalizavimo etapą nukėlė į 2025 m. pab. Dabar ministerija tikina, kad pokyčių nereikia, „kol neužbaigta rinkos liberalizacija“. Nesunku nuspėti, kad nenorima judinti jautraus failo rinkiminiais metais.
Biokuras ir CO2
Statybos ir inžinerijos įmonių grupė „MT Group“ Danijoje statys „Orsted“ anglies dvideginio surinkimo terminalą. Tai Danijos energetikos agentūros užsakymas, kurio tikslas – kasmet iš dviejų „Orsted“ jėgainių surinkti ir saugoti 430.000 tonų CO2. Jį į saugyklą po Šiaurės jūra transportuos energetikos milžinių „Equinor“, „Shell“ ir „Total Energies“ Norvegijoje įkurta kompanija „Northern Lights“.
Dvi jėgainės – tai Avedore šiaudais kūrenama šiluminė jėgainė Kopenhagoje. Joje tikimasi surinkti 150.000 t CO2 per metus. Dar 280.000 t CO2 norima surinkti Asnæs elektrinėje Kalundborge. Iš čia surinktas CO2 bus išplukdomas. „MT Group“ tam suprojektuos ir pastatys terminalo vamzdynus, tieks įrangą, atliks montavimo bei integracijos darbus jėgainės infrastruktūra.
Įdomioji dalis yra tai, kad CO2 bus surenkamas iš biokuro jėgainių. Jos mūsuose yra gausios ir laikomos žaliomis. Tačiau akivaizdu, kad per ateinančius ~20 metų jų degimo procesus reikės arba išvalyti, arba keisti kitomis technologijomis. Gerai tai, kad per šį laikotarpį daugumą įrenginių reikės naujinti dėl nusidėvėjimo. Blogai tai, kad kol kas gero ir tikrai žalio sprendimo centriniam šildymui nėra.
Terminalai Vokietijoje
Vokietijoje pradėjo veikti naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorės „KN Energies“ (buvusios „Klaipėdos naftos“) įsteigta įmonė „KN Energies Deutschland“. Ji bus atsakinga už techninės priežiūros paslaugas, teikiamas antrąjam Vilhelmshafeno SkGD terminalui Šiaurės jūros pakrantėje. Konkursą šioms paslaugoms teikti KN laimėjo pavasarį.
Terminalas priklauso Vokietijos valstybinei bendrovei „Deutsche Energy Terminal“ (DET). DET buvo sukurta 2022 m., paniškoje skuboje pakeisti pradingusias rusiškas dujas. Tai buvo skausminga šaliai, kuri dujomis kliovėsi kaip vieninteliu ramsčiu pereinant prie žaliosios energetikos. Rusiškos dujos sudarė daugiau nei pusę jų importo.
DET iš viso priklauso du jau veikiantys FSRU tipo terminalai Vilhelmshafene ir Brunsbiutelyje. Statomi dar du: antras Vilhelmshafene ir vienas Štadėje. „KN Energies“ nuo 2024 m. iki 2026 m. valdo visų jų komercinę dalį. Projektai turi po 4 dalis: aikštelės kontrolės, techninės priežiūros, komercinės priežiūros ir logistikos paslaugų.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/18/kn-energies-isteige-imone-vokietijoje
Kiti dalykai
Biokuro kainos šiemet ~20% mažesnės, nei pernai. Tai turėtų atsispindėti ir šildymo kainose šį sezoną – biokuras sudaro 84% kuro, naudojamo šilumos gamybai. Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pažymėjo, kad „priklausomai nuo kuro rūšies per savivaldybes tų kainų pokyčių įvairesnių ir į vieną, ir į kitą pusę, bet bendrų kažkokių pavojingų tendencijų nematome“.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pateikė naujos EK sudėties pasiūlymą. Danas Jorgensenas (DK) siūlomas energetikos, Wopke Hoekstra (NL) – klimato komisaru. Vienai šešių vykdomųjų vicepirmininkių, Teresai Riberai (ES) pavestas ekonomikos perėjimas prie neutralumo klimatui. Įtikinamai skamba įpareigojimas laikytis technologinio neutralumo ir konkurencingumo siekis.
Lietuvoje planuojamas vandenilio dujotiekis galėtų preliminariai kainuoti apie 2 mlrd. €, skelbia „Verslo žinios“. Projektas galėtų būti įgyvendintas 2031–2032 m., vamzdynas eitų ir per Vidurio Lietuvą, sujungdamas esminius pramonės taškus. Tiesa, Lietuvos problema yra žaliojo vandenilio gamyba, kurios 60–70% gamybos savikainos sudaro elektros kaina. Europinės kainos didelės, o Lietuvos – didesnės nei skandinaviškos.
Energetikos ministerija pasidalino planais dėl paramos mažajai energetikai. Vasaros 40 mln. € kvietimas gyventojų saulės elektrinėms jau baigiasi, tačiau lapkritį planuojami du po 25 mln. €. Nuo lapkričio planuojamas paramos kvietimas baterijų įsirengimui, bei reguliarus kasmėnesinis paramos dalinimas šilumos siurbliams. Gyventojai visam tam kasmet gauna apie 150 mln. € paramos.