Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(37 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, elektros rinkoje pirmus žingsnius žengia britų-danų bendrovė, atlikta pirma vandenilio dujotiekio galimybių studija, elektros kainos šią žiemą turėtų būti panašios į pernykštę.
Iš tokių vidutinių – dempinguojami kiniški saulės moduliai kenkia europietiškai pramonei, jūrinio vėjo aukcioną galės laimėti vienintelis dalyvis.
Be to, Karaliaučiaus sistemos bandymas tapo rusų dezinformacijos įrankiu, „Ignitis grupė“ tiki vandenilio gamybos perspektyva.
Štai papunkčiui.
Britų invazija
Britų–danų „Centrica Energy“ supirks visą elektrą iš 198 MW galios „European Energy“ vėjo ir saulės parkų Lietuvoje. Sutartis apima Telšių I ir Telšių II vėjo parkus, jų bendra įrengtoji galia yra 120 MW. Taip pat – 78 MW galios Anykščių saulės jėgainių parką. Šios elektrinės kasmet pagamina beveik 0,5 TWh, (iš saulės – apie 0,1 TWh) elektros.
Tai antra tokia „Centrica Energy“ sutartis Lietuvoje, pirmoji pasirašyta šį vasarį. Tąkart tai buvo sandoris su estų „Taaleri Energia“ ir vietos „Lords LB Asset Management“, dėl 408 GWh elektros iš 136 MW galios Rokiškio ir Jonavos vėjo parkų. Dar vieną (30 MW) sutartį „Centrica‘ yra pasirašiusi Estijoje.
Tai reiškia, kad bendrovė per metus supirks 0,9 TWh elektros energijos, arba ~7% viso Lietuvos elektros suvartojimo. Tai jau apčiuopiamas kiekis. Sutartys apima tik pagamintos elektros, o ne pačių parkų įsigijimus. Tačiau jei „Centrica“ sieks elektrą parduoti vietos rinkoje, ji rems ragus su „Igničiu“, „Enefit“ ir „Elektrum“.
https://www.centrica.com/media-centre/news/2024/centrica-strikes-200mw-lithuanian-green-power-deal/
Vandenilio koridorius
Regiono dujų perdavimo sistemų operatoriai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) išankstinę galimybių studiją. Nagrinėjamos galimybės nuo Suomijos iki Vokietijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją, nutiesti vandenilio dujotiekį. Juo tiekiama žaliava žemyninėje Europoje padėtų dekarbonizuoti sunkiąją pramonę.
Šiaurės ir Baltijos šalyse, manoma, galima pagaminti 27,1 mln. t žaliojo vandenilio iš sausumos ir jūros vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros. Dujotiekiu 2040 m. galėtų tekėti 2,7 mln. t žaliavos kasmet. NBHC bus sutvertas iš 1.200 mm skersmens vamzdžių, bus įrengtos kelios kompresorių stotys, trasos ilgis sieks apie 2.500 km.
Remdamiesi šios išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujininkai planuoja pradėti rengti galimybių studiją. Ji apims išsamią projekto techninę analizę, komercinį bei ekonominį vertinimą, o taip pat detalų Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus įgyvendinimo grafiką.
Saugoti saulę
ES saulės energetikos pramonės lobistai „ESMC Solar“ prašo apsaugoti juos nuo „netvariai įkainotos“ kiniškos produkcijos. Ji vietos pramonei „kelia egzistencinę grėsmę“. 80 saulės modulių gamintojų vienijanti organizacija tokį prašymą išdėstė laiške Ursulai von der Leyen, antrai kadencijai perrinktai Europos Komisijos pirmininkei.
Prašoma ieškoti galimybių remti svarbiausias vertės grandinės dalis, kurti paskatas pirkti vietinę produkciją, taikyti mokestines lengvatas ir saugoti rinką taikant tarifus dempinguojamam importui. Pabrėžiama, kad pramonės plėtrai reikalingos ir palankesnės energijos kainos.
Lietuva, anot naujausios ES „State of the Energy Union“ ataskaitos, yra „regioninė lyderė“ saulės modulių (PV) gamyboje, „demonstruoja nuoseklią PV gamybos plėtrą ir siūlo inovatyvius PV sprendimus“. „ESMC Solar“ politikos direktorius yra Žygimantas Vaičiūnas, buvęs energetikos ministras ir „BOD Group“ valdybos narys.
https://esmc.solar/make-european-solar-manufacturing-a-priority-for-the-eu/
https://energy.ec.europa.eu/publications/state-energy-union-report-2024-country-fiches_en
Kiti dalykai
Šeštadienį Karaliaučiuje įvyko izoliuoto darbo bandymas (žr. 35 sav. #ED). Jis, kaip pastaruoju metu įprasta, truko 8 val. ir poveikio mums nepadarė. Nauja buvo tai, kad prieš bandymą Latvijoje platinti melagingi pranešimai apie būtinybę „ruoštis tiekimo nutrūkimui visoje šalyje neribotam laikui“. Taip eskaluojamas melagingas naratyvas, esą Baltijos šalys be rusiško tinklo gyventi negali.
„Achemai“ nusprendus nevystyti žaliojo vandenilio gamybos klausimų sulaukė Elektrėnuose tokią gamybą planuojančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Anot jo, planai nesikeičia, o pramonininkės sprendimas susijęs su „esamų ir galimų „Achemos“ savininkų būsena“. Ilguoju laikotarpiu, anot vadovo, žaliasis vandenilis bus „vienintelis galutinis konkurencingos amoniako pramonės išlikimo faktorius“.
Reguliuotojas patvirtino naujo jūrinio vėjo organizavimo sąlygas. Dalyvių registracijos terminas pratęstas iki 120 kalendorinių dienų, bet aukcionas bus laikomas įvykusiu, jei jame sudalyvaus tik vienas dalyvis. Aukcionas iš vieno dalyvio, kuriame rungiamasi dėl valstybės paramos, yra akivaizdžiai ydingas ir nuo to, tikėtina, nukentės visi Lietuvos elektros vartotojai.
Elektra šią žiemą turėtų kainuoti panašiai, kaip ir pernai. Tokį vertinimą pateikė „Enefit“ vadovasVytenis Koryzna interviu „Verslo žinoms“. Pernai žiemą brangiausias buvo sausis, kai elektra kainavo apie 130 €/MWh, pikas šiemet sausį turėtų siekti 135-140 €/MWh (13,5-14 ct/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius). Kainas, kaip įprasta, lems trys veiksniai: vartojimas, gamyba ir jungtys.