Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(34 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, atsinaujinančios energijos pajėgumai muša naujus rekordus, nekontroliuojamai dega Rusijos degalų rezervai, dujų Europos dujų saugyklos itin anksti paruoštos žiemai.
Iš tokių vidutinių – rusiškų suskystintų dujų eksportą bandoma stabdyti sankcijomis, neigiamų elektros kainų banga nuvilnijo per Europą.
Be to, Vilniaus šilumos tinklai perrinko vadovą, o „Litgrid“ planuoja naują elektros liniją Vilniuje.
Štai papunkčiui.
3 GW atsinaujinančios energijos
„Litgrid“ skaičiuoja, kad Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia pasiekė 3 GW. Rugpjūčio 22 d. duomenimis, prie visų tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 3.029 MW, 1.000 MW daugiau, nei prieš metus ir 30% daugiau, nei metų pradžioje.
Didesnę pusę, 1.707 MW sudaro saulės elektrinės. Jų prie „Litgrid“ tinklo prijungta 212 MW, prie ESO tinklo – 1.495 MW. Vėjo parkų įrengta 1.322 MW, jie gausiau jungiami prie perdavimo tinklo (1.129/193 MW).
Rekordus skaičiuoja ir ESO. Ji liepą prie tinklo prijungė rekordinį skaičių naujų gaminančių vartotojų – beveik 4.300, 43% daugiau nei birželį, kai prijungta 3.000 vartotojų. 3.700 iš jų saulės elektrines ant pastatų stogų įsirengė patys, o 553 įsigijo nutolusių saulės parkų dalį. Naujų vartotojų jėgainių galia siekia 45,7 MW.
Pastarojo meto atsinaujinančios energetikos sprogimą sukėlė drastiškai išaugusios elektros energijos kainos visame regione, bei gausios subsidijos. Pastaruoju metu prie jo prisidėjo ir Kinijos subsidijuojama saulės modulių gamyba. Pastarasis faktas turėtų būti suprantamas kaip Pekino siekis nudobti Europos saulės modulių gamybos pramonę.
Pilnos saugyklos
Europos dujų saugyklų užpildymas pasiekė 90% ribą dviem mėnesiais anksčiau, nei būtina pagal Europos Komisijos nurodymus. Tai – geras ženklas ne tik prieš žiemą, bet ir prieš sezoninius remontus Norvegijos dujų gavybos ir perdavimo sistemoje. Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinė Europos dujų tiekėja vamzdžiais.
Mūsų regiono saugykla Latvijoje užpildyta iki beveik 70%, kai pernai tuo pat metu buvo 10 proc. punktų pilnesnė.
Nurodymai užpildyti saugyklas atsirado po to, kai 2021 m. „Gazprom“ nutarė jų neužpildyti. Tai buvo padaryta tam, kad dujų tiekimas būtų pakankamai jautrus klausimas ir Europa nesikištų Rusijai užpuolus Ukrainą tą pačią žiemą. Tai nepavyko, tačiau dabar iš įpročio atidžiai stebimas Europos dujų saugyklų užpildymas.
Rusijos agresija turėjo dvejopą poveikį – padidino kainas ir sumažino paklausą. Kai kuriais skaičiavimais, Europos dujų poreikis susitraukė iki kiek daugiau nei 1.000 mln. m3/d. Toks dujų poreikis Europoje paskutinį kartą vyravo 1984 m. Poreikio pikas siekė daugiau nei 1.700 mln. m3/d, apie pasaulinę finansų krizę. Prieš Rusijos dujų karą su Europa jis jau buvo sumažėjęs iki 1.500 mln. m3/d.
Tai yra ir geras, ir blogas ženklas. Priklausomai nuo to, kiek dujų pavyko sutaupyti, kiek – pakeisti kitais ištekliais, o kiek poreikio buvo sunaikinta negrįžtamai. Bet kuriuo atveju tai yra svarbi priežastis, kodėl saugyklos pastaraisiais metais užpildomos taip anksti.
https://x.com/CleanPowerDave/status/1826135283126956537/
Rusiškos dujos laivais
JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas septyniems dujų tanklaiviams, susijusiems su nauju Rusijos dujų skystinimo projektu „Arctic LNG 2“. Tarp jų – pirmąsias dujas iš jo gabenę „Asya Energy“ ir „Pioneer“, ką tik fiksuoti Europos vandenyse. „Novatek“ pirmąją naujos gamyklos skystinimo liniją paleido gruodį, tačiau dėl laivų trūkumo pirmasis krovinys buvo pakrautas tik prieš mėnesį.
Iš viso Jamalo suskystintų dujų eksportą aptarnauja 15 ledo klasės tanklaivių. Iš viso jų buvo užsakyta 21, bet užsakymai Pietų Korėjos laivų statyklose užstrigo dėl JAV ir JK sankcijų projektui. Tad Rusija ėmėsi naftos sankcijų apėjimui naudojamos taktikos – telkė sunkiai atsekamų, vargiai apdraustų laivų flotilę kroviniams gabenti.
ES sankcijas Rusijos SkGD eksportui įvedė birželį. Europos įmonėms uždrausta investuoti į dujų skystinimo projektus Rusijoje, bei uostams priimti rusiškas SkGD gabenančius laivus. Rusijos SkGD šiemet sudaro 15% visų laivais į žemyną importuojamų dujų, arba 6% viso dujų importo. 11% dujų importuojama vamzdžiais, per Ukrainą ir Turkiją.
https://finance.yahoo.com/news/us-sanctions-dark-fleet-seven-153514033.html
Kiti dalykai
Rostovo srityje, Proletarske, dega Rusijos rezervų tarnybos naftos bazė. Gaisras prasidėjo rugpjūčio 18 d. Ukrainos drono smūgiu ir jo jau savaitę sėkmingai nepavyksta lokalizuoti. Institucijos sako, kad perteklinės cheminės taršos ore nėra, nėra ir pavojaus miestui, tad gyventojai iš miesto bėga patys. Teritorijoje yra 74 talpyklos, iš viso galinčios talpinti 0,37 mln. m3 dyzelio.
https://www.rbc.ru/society/23/08/2024/66c8c6079a79472de2fdaa28
„Litgrid“ iki 2031 m. planuoja nutiesti naują 15 km elektros kabelį Vilniuje, tarp Šiaurinės pastotės, esančios P. Lukšio gatvėje Žirmūnuose, ir Vilnios, esančios Pramonės gatvėje Naujojoje Vilnioje. Planuojama ir nauja 330 kV pastotė, išplečiant 110 kV Vilnios pastotės teritoriją. Ji bus prijungta prie statomos elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris. Taip ruošiamasi augančiam elektros vartojimui sostinėje.
Elektros kainos „Nord Pool“ biržoje sekmadienio popietę vėl neigiamos, kone visoje Europoje. Mūsuose kaina mažėja iki -18,26 €/MWh, Lenkijoje – iki -85 €/MWh. Tai sukelia, kaip visada, mažas poreikis (nedarbo diena) ir saulėti, vėjuoti orai. Efektas laikinas – vakarinis pikas Lietuvoje siekia 164,59 €/MWh. Sprendimas – daugiau elektromobilių, baterijų ir elektros jungčių.
VŠT, didžiausiai šalies šilumos tiekėjai, antrą penkerių metų kadenciją vadovaus Gerimantas Bakanas. Jis, ko gero, geriausiai žinomas kaip vadovas, įvedęs 4 dienų darbo savaitę daliai įmonės darbuotojų. VŠT šilumą tieks ne tik Vilniui - Kovą VŠT įsigijo Klaipėdos UAB „Miesto energija“ ir UAB „Pramonės energija“, bei 4,34% uostamiesčio šilumos ūkį valdančios AB „Klaipėdos energija“ akcijų.