Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(50 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, EPSO–G prisidės prie artilerijos šaudmenų gamybos, rekonstruojama svarbi dujų skirstymo stotis, „KN Energies“ sutaupė įsigydami „Independence“.
Iš tokių vidutinių – estai įspėja apie būtinybę išlaikyti elektros rezervus, reguliuotojas pareikalaus energijos tiekėjų grąžinti savo klientams už nutraukiant sutartis gautus pinigus.
Be to, naujasis energetikos ministras dėlioja savo politinius prioritetus, estai Briuselyje pasitvirtino paramą būsimiems jūrinio vėjo parkams.
Štai papunkčiui.
Energetikos kurso korekcijos
Naujas senas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas davė interviu BNS. Tiesa, kad energetikos politikoje pavyksta išlaikyti tęstinumą, kuriuo spindėjo ir pareigas paliekantis Dainius Kreivys. Tai sinchronizacija su Europa, žaliosios energijos plėtra, naujos elektros jungties su Lenkija. Tačiau įdomesnės galimos šalies energetikos kurso korekcijos.
Vykstančio jūrinio parko aukciono stabdyti neketinama. Tačiau ministras pažymi, kad jūrinio vėjo plėtra negali būti vykdoma „bet kokia kaina“. Praktinės galimybės aukcioną koreguoti ar atšaukti, manyčiau, priklausys nuo to, ar bus daugiau aukciono dalyvių, nei tik „Ignitis grupė“.
Dedamas silpnesnis akcentas ant dar komerciškai neegzistuojančių technologijų – vandenilio gamybos, mažų modulinių branduolinių reaktorių. Pažymima, kad vietinė gamyba turi turėti aiškų vartotoją. Strategiškai investicijos į papildomas elektros jungtis ir į elektrolizę gali kenkti viena kitai.
Neatsakytas klausimas dėl visuomeninio elektros tiekimo gyventojams. Vyriausybė nori pasilaikyti galimybę šlovingai “mažinti elektros kainą gyventojams” prieš rinkimus. Tai nevisai dera su planais jo atsisakyti 2026 m. ir ES taisyklėmis. Atsakymo, kaip atsisakyti reguliuojamo elektros tarifo, ir kartu jo neatsisakyti, dar negirdėti.
EPSO-G ir „Rheinmetall“
Energetikos įmonių grupės EPSO-G antrinė bendrovė „EPSOG Invest“ kartu su „Rheinmetall“ Lietuvoje statys 300 mln. € vertės artilerijos šaudmenų gamyklą. Vokietijos koncernui priklausys 51%, valstybės netiesiogiai valdomai Lietuvos bendrovei – 49% projekto akcijų. Gamyklos prie Baisogalos statybos turėtų užtrukti dvejus metus.
Finansinis šalių indėlis turėtų būti proporcingas. Iš mūsų pusės jis bus finansuojamas iš EPSO-G ir „Valstybinio investicinio kapitalo“ lėšų. Pastaroji – tai institucija, įkurta valstybės, tarptautinių ir privačių investuotojų lėšomis padėti ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos. Ji pavaldi Finansų ministerijai ir įgis 49% „EPSOG Invest“ akcijų.
Energijos ministerijai pavaldi EPSO-G kontroliuoja energijos perdavimo infrastruktūros bendroves bei, energijos išteklių biržų operatores. Tačiau tai ne primas su gynyba susijęs grupės projektas. 2021 m., puolimo migrantais akivaizdoje grupei buvo pavesta tiesti koncertiną Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.
Estijos rezervai
Estijos elektros sistemos valdytojas „Elering“ pristatė šios žiemos energijos tiekimo saugumo ataskaitą. Joje atkreipiamas dėmesys, kad, nors trumpuoju laikotarpiu problemų nematyti, ilgainiui mažės rezerviniai pajėgumai, tiek Estijoje, tiek Baltijos šalyse. Vien Estijai reikia išlaikyti 1 GW tokios gamybos, o senosios iškastinio kuro elektrinės artėja prie gyvenimo galo.
Pokalbiai apie rezervus nėra patogūs, nes jie reiškia investicijas į ne atsinaujinančius išteklius deginančias jėgaines. Privatus sektorius nei į rezervines, nei į nežalias jėgaines neinvestuos. Valstybinėms energetikėms reikia aiškaus nurodymo investuoti. Vyrauja lūkestis, kad bus atrastas žalias sprendimas, bet jo dar nematyti.
Kiti dalykai
„Amber Grid“ rekonstruos 1962 m. statytą Elektrėnų dujų skirstymo stotį. Projektas kainuos 2,6 mln. €, jį iki 2026 m. vidurio atliks „MT Group“. Stotis užtikrina tiekimą Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, svarbiausiai rezervinei jėgainė šalyje. Dujų skirstymo stotyse vykdoma dujų apskaita, mažinamas slėgis iki skirstymo sistemai reikalingo lygio, dujos išvalomos nuo priemaišų ir joms suteikiamas specifinis “dujų” kvapas (saugumo tikslais).
„KN Energies“ už „Independence“ sumokėjo 8 mln. € mažiau. Sandoris dėl dujų importo terminalo išpirkimo buvo įkainotas JAV doleriais, tad jį perkanti bendrovė rugpjūtį apdraudė sandorį nuo valiutų kurso pokyčių. Nuo tada euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo ~7%. Toks kurso pokytis be apsidraudimo būtų pabranginęs ir dujų terminalą „Independence“. Tačiau jis galiausiai atsiėjo 138,04 mln. €.
https://www.vz.lt/rinkos/2024/12/11/kaip-pirkdama-independence-kn-sutaupe-8-mln-eur
Reguliuotojas pirmadienį ketina įpareigoti elektros tiekėjus – „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams ir mažoms įmonėms grąžinti 8,3 mln. € iš jų gautų netesybų už sutarčių nutraukimą. Atitinkamai įmonėms teks sumokėti 5,2 mln. €, 2,4 mln. € ir 0,7 mln. € už laikotarpį iki įsigaliojant tai draudžiančiam įstatymui. Nenustebčiau, jei šis sprendimas galiausiai sumažintų elektros tiekėjų skaičių Lietuvos rinkoje.
Estija gavo ES leidimą suteikti 2,6 mlrd. € paramos jūrinio vėjo parkams. Kalbama apie panašų paramos mechanizmą, kaip Lietuvoje vykstančiame aukcione (vad. dvipusis CfD), tik metinė apimtis mažesnė (2 TWh, kai Lietuvoje – 3 TWh), o trukmė ilgesnė - 20 m. (15 m.). Tai dar nereiškia sprendimo skelbti konkursus vystyti jūrinio vėjo parkus Estijoje, tačiau yra žingsnis link to.