Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(33 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, geležinkelio elektrifikavimas juda pirmyn, Klaipėdoje naftos krova laikosi palyginti stabiliai, o kinai pripažino, kad „Balticconnector“ pažeidė jų laivas, nors ir sako, kad netyčia.
Iš tokių vidutinių – ruošiamasi skelbti milijardinį konkursą su valstybės subsidijomis vienam dalyviui, o rusai kūrena laužus didžiausioje Europos atominėje elektrinėje.
Be to, keliami ambicingesni žalieji tikslai transportininkams, o „Amber Grid“ gresia iki 10% pajamų dydžio bauda.
Štai papunkčiui.
Aukcionas iš vieno
Baigėsi energetikos reguliuotojo VERT konsultacija su rinka dėl antrojo jūrinio vėjo aukciono sąlygų. Jos formuluojamos po to, kai Seimas pakeitė tai reglamentuojančius įstatymus. Dabar galima organizuoti aukcioną, kuris būtų laikomas įvykusiu, jei jame sudalyvautų ne du, kaip buvo anksčiau, bet vienas dalyvis.
Įstatymai buvo keičiami po nepavykusio antrojo aukciono, kuriame sudalyvavo tik „Ignitis grupė“. Tuomet įstatymai oksimorono „konkursas iš vieno“ dar nereglamentavo. Dalyvių sąrašas antrą kartą, tikėtina, nebus kitoks. Pati įmonė tikina, kad dar tik „vertina galimybes“ dalyvauti dar kartą rengsiamame aukcione.
Esminių pastabų projektui turėjo tik vėjininkų ir atsinaujinančių išteklių asociacijos. Anot jų, pirmasis jūrinio vėjo aukcionas išbaidė investuotojus, todėl antrasis neįvyko. Būsimo konkurso vienintelis dalyvis ir laimėtojas yra nuspėjamas, todėl neteiks konkurencingo siūlymo, o už tai permokės vartotojas.
Jie prideda, kad toks subsidijuojamas jūrinio vėjo parkas stabdys atsinaujinančios energetikos plėtrą. Šiam jūriniam vėjo parkui bus suteikiamas pirmumas gaminti ir garantuotos pajamos už tai. Tai reiškia – jis iš rinkos išstums net ir pigiau gaminančius sausumos įrenginius.
Bendrai taip valstybės rankose telkiama elektros gamyba ir jos vartotojai, o tai įprastai reiškia sektoriaus stagnaciją ir prastas, brangias paslaugas vartotojams. Be to, „Ignitis grupė“ negali projektų vystyti viena, todėl ieškos strateginio partnerio. Tad užsienio investuotojai dalyvaus ne skaidriame aukcione, o uždaroje įmonės atrankoje.
https://www.vz.lt/izvalgos/2024/07/15/atnasaukite-uzsienio-investuotojai-ignitis-grupei
Sabotažas
„South China Morning Post“ šaltinių duomenimis, Kinija pripažino, kad būtent kiniškas, Honkonge registruotas laivas „NewNew Polar Bear“ pernai spalį pažeidė Estijos – Suomijos dujotiekį „Balticconnector“. Tai, esą, nulėmė tuomet siautusi audra. Svarbi tik pastaroji dalis, nes kaltininkas tapo aiškus labai greitai iš gausių atvirų duomenų.
Dujų srautai parodė tikslų pažeidimo laiką, atviri laivybos duomenys – laivus virš dujotiekio tuo metu. Nuotraukos iš Archangelsko uosto parodė, kad šis laivas į uostą atplaukė be vieno inkaro. Vėliau įvykio vietoje nusileidę narai netoliese rado pamestą 6 t inkarą, infrastruktūros pažeidimai rodė, kad jis dugnu temptas bent 180 km.
Pastarasis faktas trukdo patikėti Kinijos paaiškinimu. Sunku taip ilgai plaukti išmestu inkaru ir to nepastebėti. Be to, tuometiniai meteorologiniai duomenys rodo tik jūroje vyravusį stiprų vėją, bet ne „stiprią audrą“. Kriminaliniai tyrimai Suomijoje ir Estijoje tęsiami, kinų tyrimo išvados juose nefigūruos.
Dujotiekis vėl pradėjo veikti 2023 m. balandžio pabaigoje, jo remontas kainavo 40 mln €. Incidentas nesukėlė didelių problemų regiono dujų sistemai, bet pastebimai perstumdė jų srautus. Šis įvykis, kartu su ankstesniu „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimu, paakino regiono šalis susirūpinti jūrinės infrastruktūros saugumu.
Zaporižios AE
Virš didžiausios Europoje Zaporižios atominės jėgainės praėjusį savaitgalį pasirodė juodų dūmų stulpas. Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento pasidalintuose vaizdo įrašuose buvo matyti dūmai, kylantys iš vieno aušinimo bokštų. Jėgainę kontroliuojantys rusai, teigiama, jos teritorijoje vieną dieną degino padangas. Jie patys meluoja, kad ukrainiečiai atakavo jėgainę dronais.
NASA FIRMS gaisrų stebėjimo sistema terminių pėdsakų ten nefiksavo, tad – daugiau dūmų, nei ugnies. Radiacinis fonas nepasikeitė ir pavojaus branduolinei saugai nekilo. Aušinimo bokštai yra nutolę apie 1,5 km nuo jėgainės reaktorių, tad nekilo ir pavojus, kad gaisras išplis į radiologiškai jautrius objektus. Lietuva per toli, kad Zaporižios NPP keltų pavojų mums.
Bendrai, pačiame aušinimo bokšte beveik nėra kam degti. Tai yra milžiniškas gelžbetoninis nupjautas konusas, kurio apatinėje dalyje gausiai išvedžioti metaliniai vamzdžiai su purkštukais. Ten aušinamas iš jėgainės atitekantis vanduo. Šiuo metu jėgainės aušinimas yra neaktualus, nes reaktoriai išjungti.
TATENA atstovai pranešė girdėję sprogimus, bet gaisro priežasties negalėjo įvardinti. Jie „saugumo sumetimais“ negavo apžiūrėti tų vietų, kur manė kilus gaisrą (purkštukų lygyje, ~10 m aukštyje) ir pranešė apie degusio plastiko kvapą ir žymes. Naujausiame pranešime organizacija pranešė apie suaktyvėjusius karo veiksmus aplink jėgainę, bet gaisro priežasties plačiau nepaaiškino.
https://x.com/ZelenskyyUa/status/1822710266674684154
https://vatesi.lrv.lt/lt/naujienos/del-situacijos-ukrainos-branduoliniuose-objektuose-2024-08-12/
Kiti dalykai
Naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 m., palyginti su 2021 m., turėtų mažėti bent 39%. Tai pasiekti įpareigojantį įstatymą neeilinėje sesijoje priėmė Seimas. Šio rodiklio būtų siekiama nesukeliant ekosistemų degradacijos, t. y. biokuro gamybos sąskaita nemažinti maistui skirtų kultūrų, pavyzdžiui, rapsų, grūdų auginimo. Iki šiol transporto sektoriaus dekarbonizacija Lietuvoje vyksta lėčiau, nei turėtų.
Dujų sistemos operatorei „Amber Grid“ gresia iki 10% pajamų (8,2 mln. €) dydžio bauda iš reguliuotojo VERT. Įmonės pateiktos išvados dėl GIPL dujotiekio į Lenkiją saugumo reguliuotojui netiko, tad jis pradėjo pažeidimo procedūrą. Reguliuotojas nori įsitikinti, ar dujotiekis saugus po to, kai paaiškėjo, kad jame sumontuotos dalys su galimai netikrais sertifikatais. Kas tiksliai kaltas ir dėl ko – aiškinamasi teismuose.
Geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektas yra 60% baigtas, skelbia „LG Infra“. Rekonstruota Lentvario traukos transformatorių pastotė – prijungta prie 110 kV tinklo, įrengti nauji laidai, atlikti relinės apsaugos ir automatikos, elektroninių ryšių sistemų darbai. Tai pirma iš 6, kurios bus prijungtos prie „Litgrid“ perdavimo tinklo ir tieks elektros energiją „LTG Infra“ kontaktiniam tinklui.
Klaipėdos uoste naftos produktų krova lieka stabili, bent jau palyginti su kitais Baltijos uostais. Ji pirmą šių metų pusmetį siekė 2 mln. t, 6,5% mažiau, nei prieš metus (2,1 mln. t). Kaip praneša naftos produktų terminalus valdanti „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“), bendrai rytiniuose Baltijos uostuose naftos produktų krova mažėjo 27%. Ventspilyje – 40,5%, Estijoje – 18,8%.