Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(39 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, prie tinklo prijungtas didžiausias šalyje vėjo, statomas didžiausias kintamo kampo saulės jėgainių parkas, sau saulės elektrinę statosi „Orlen Lietuva“, žaliosios elektros tiekimą užsitikrino ir „Akmenės cementas“.
Iš tokių vidutinių – stebuklingai trumpas saulės elektrinių atsipirkimas turėtų versti susimąstyti apie skiriamos paramos tikslingumą.
Be to, „Energy Cells“ suskaičiavo baterijų projekto sąmatą, Vyriausybė siekia suvaldyti grėsmes, kurias kelia kiniška įranga saulės ir vėjo jėganių parkuose.
Štai papunkčiui.
Atsipirkimas
Nuosava saulės elektrinė šiuo metu atsiperka per pusantrų metų. Bent jau tokį paskaičiavimą „ant servetėlės“ pateikia Vytenis Koryzna, „Enefit Lietuva“ vadovas. Skaičiuotas potencialus atsipirkimas 10 kW elektrinei už ~5.000 €, su 255 €/kW parama. Nors elektra atpigo, o parama skiriama mažesnė, saulės moduliai ir susijusi įranga atpigo labiau.
Tai reiškia, kad dabar yra labai palankus metas tapti gaminančiu vartotoju. Tačiau tokios galutinės produkcijos kainos nėra tvarios. Kinijoje gaminama ne dėl pelno, o tam, kad būtų iš rinkų išstumti esami ir potencialūs konkurentai Europoje ir JAV. Tačiau krentančių kainų spaudimas jaučiamas ir kitose grandinės dalyse – pardavėjų, montuotojų tarpe.
Visa tai turėtų vesti prie diskusijos, ar paramos priemonės nėra perteklinės. Galbūt tikslingiau būtų daugiau lėšų nukreipti kitoms, tolesnei žaliosios energetikos plėtrai reikalingoms ir, pageidautina, vietinėms technologijoms remti. Pavyzdžiui, baterijų plėtrai namuose ir būstuose remti.
Baterijų kaina
Baterijų parkų operatorė „Energy cells“ baigė kaupimo sistemos projekto finansinės dalies procedūras. 200 MW galios sistemos projekto kaina – 96,3 mln. €, tai yra beveik 9 mln. € mažiau, nei planuota. Už šią sumą Lietuvoje buvo įrengti keturi 50 MW galios, 50 MWh talpos baterijų parkai. ES parama šiame projekte sudarė 79,5 mln. €, arba 82%. Tai pinigai iš RRF lėšų, t. y. Europos atsigavimui po pandemijos skirtos programos.
„Energy Cells“ baterijos iki sinchronizacijos padeda valdyti elektros sistemą. Tačiau po to, 2025 m., jos turėtų būti perleistos privačiam sektoriui. Idealiu atveju, baterjų parkų rinkos vertė atspindės jų potencialą uždirbti pinigus, o ne jų savikainą. Todėl šie skaičiai ne tik leis pamatuoti, ar valstybei pavyks uždirbti iš pardavimo, bet ir įvertinti pramoninių baterijų komercinį potencialą.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/energy-cells-bateriju-parkai-kainavo-963-mln-eur
Apribojimai Kinijai
Vyriausybė siūlo neleisti Kinijos įmonėms turėti prieigos prie didesnių nei 100 kW galios žaliųjų jėgainių ir baterijų valdymo sistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo parkų bei baterijų, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu.
Visiško kiniškos produkcijos draudimo atsisakyta po konsultacijų su rinkos dalyviais. Tikėtina, kad dėl jos dominavimo rinkoje tai šiuo metu tiesiog nepraktiška. Nebus reikalaujama atsisakyti ir jau įdiegtos įrangos, tačiau ją turinčių elektrinių operatoriai privalės įdiegti papildomas apsaugos priemones.
Ribojimams dar turės pritarti Seimas, bet bendrai tai vertintina kaip teigiamas žingsnis. Pageidautina bent jau siekti pradėti kontroliuoti Kinijos komunistų keliamas sistemines rizikas, visų pirma ekonomines. Tiesa, sprendžiant iš rinkiminių debatų, šių rizikų valdymo politinis tęstinumas toli gražu nėra garantuotas.
Kiti dalykai
Prie elektros tinklo buvo prijungtas didžiausias vėjo parkas Lietuvoje – 105,4 MW „Ignitis renewables“ Kelmės rajone plėtojamas parkas. Projektas vystomas dviem etapais, antruoju bus prijungta dar 195,4 MW vėjo elektrinių. Bendra parko galia sieks 300 MW. Kol kas čia vykdoma bandomoji gamyba, komercinę veiklą numatyta pradėti 2025 m.
Estijos „Evecon“ priklausančios įmonės „Wiso Engineering“ prie Marijampolės vystomą 36,4 MW galios saulės parką statys Klaipėdos „RNDV Group“. 86 ha teritorijoje statomas 27 mln. € vertės parkas bus vienas didžiausių Baltijos šalyse, turintis kintamo kampo saulės sekimo sistemą. Jį planuojama pastatyti iki 2025 m. vasario.
„Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose statosi 42,2 MW saulės jėgainių parką. Bendrovė ketina įsirengti 68.000 dvipusių, iki 30% efektyvesnių saulės modulių. Parkas elektrą pradės tiekti 2025 m., ji bus naudojama tik gamyklos veikloje. Šiuo metu „PKN Orlen“ grupė turi įdiegusi daugiau nei 1 GW žalios energijos pajėgumų.
„Ignitis grupės“ 63 MW Mažeikių vėjo parke pagaminta elektra ketverius metus bus tiekiama Vokietijos „Schwenk Zement“ valdomai cemento gamyklai „Akmenės cementas“. Bendrovės pasirašė tai numatančią sutartį (PPA), tiekimas bus pradėtas nuo 2026 m. Tai didžiausia „Ignitis“ sudaryta PPA sutartis Lietuvoje. „Akmenės cementas“ yra viena iš saujelės dekarbonizacijos prasme probleminių pramonės įmonių Lietuvoje.