Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(48 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, prisijungimo prie Europos elektros tinklų procesas pasiekė „paskutinę atkarpą“, energetikos politikoje išlaikomi lūkesčiai dėl tęstinumo.
Iš tokių vidutinių – „Eesti Energia“ traukia dalį gamybos įrenginių iš elektros biržos, elektros gamybos vystytojai nėra patenkinti išskirtinėmis sąlygomis antram jūriniam vėjo parkui.
Be to, Lietuva ir JAV bendradarbiaus taikaus atomo srityje, bus parduodama šilumos tiekėja „Gren“, aiškėja sinchronizacijos kainos kontūrai.
Štai papunkčiui.
Paskutinė atkarpa
Europos elektros perdavimo sistemų operatorės (ENTSO-E), valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, patvirtino Baltijos šalių planą vasariui: 8 d. atlikti savarankiško darbo bandymą ir po jo vasario 9 d. prisijungti prie Europos. Šis ENTSO-E kontinentinės Europos regioninės grupės sprendimas, anot „Litgrid“, žymi „paskutinę kelio atkarpą“ sinchronizacijos procese.
Tuo tarpu Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį. Joje aprašomi šalių bendradarbiavimo principai, operatorių teisės ir pareigos po prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kai sutartis ir įsigalios.
Energetikos reguliuotojų organizacija ACER Europą skirsto į penkis regionus – Baltijos, Šiaurės, Centrinės Europos, Pietryčių Europos ir Pietvakarių Europos. Sutartis reguliuos tai, ko nereglamentuoja Tinklo kodeksas ir Sinchroninės zonos pagrindų susitarimas.
Branduoliniai reaktoriai
Dainius Kreivys, kadenciją baigiantis energetikos ministras, Vašingtone su išeinančia JAV Energetikos sekretore Jennifer M. Granholm pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą. JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką ir parengs mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
Ministras skaičiuoja, kad Lietuvai iki 2040 m. prireiks 5 mažų (300 MW galios) branduolinių reaktorių, „norint turėti pačias palankiausias kainas mūsų vartotojams“. Sunku pasakyti, kaip ministras tai skaičiuoja, mat nei vieno tokio reaktoriaus pasaulyje pastatyta nėra. Tiesa, elektros energijos poreikio augimas yra numatomas Lietuvos energetikos strategijoje.
Jis, tiesa, turėtų atsirasti žaliojo vandenilio ir sintetinio kuro gamyboje. Šios technologijos taip pat dar nėra komerciškai brandžios. Todėl galime manyti, kad svarstymai apie tai, kaip hipotetiškai atsirasiantį energijos poreikį tenkinsime neegzistuojančiomis branduolinėmis technologijomis, kol kas vertintini kaip hipotetiniai.
Senieji Estijos elektrinės blokai
Estijos „Eesti Energia“ iš „Nord Pool“ biržos patraukė keturis iš viso 693 MW galios Estijos elektrinės blokus. Tai buvo padaryta ją valdančioje bendrovėje „Eesti Power“ atradus taršos apskaitos klaidų. Įmonė taip sureagavo į šalies Klimato ministerijos pareiškimus apie „nulinę toleranciją“ perteklinei taršai. Elektrinės išlieka rezerve, tad sprendimas nekelia pavojaus eletros sistemos stabilumui.
Trys iš keturių blokų tiesa, nėra efektyvūs ir biržos aukcionų nelaimėdavo dėl aukštos gaminamos elektros kainos. Jėgainėje deginami naftos skalūnai – vietinis itin taršus iškastinis kuras, verčiantis elektrinę viena taršiausių Europoje. Visgi, net ir brangių įrenginių nauda pajaučiama, kai kyla rizika, kad elektros gamybos ir importo neužteks poreikiui patenkinti.
Elektros kainų lygiai Baltijos šalyse yra tampriai susiję. Regionas pastaruoju metu neteko daug importo šaltinių ir vargu, ar turi ilgą elektros gamybos atsarginių suolelį. Sprendimų ieškoma: „Eesti Energia“ siūlo blokų eksploataciją apriboti iki 1.500 valandų per metus, taip aplinkosauginiai reikalavimai būtų ne tokie griežti. Tik vienas iš keturių blokų įprastai dirba ilgiau.
https://www.err.ee/1609533163/eesti-energia-vottis-vanemad-polevkiviplokid-elektriborsilt-ara
https://www.err.ee/1609534192/eesti-energia-vanad-plokid-saavad-tootmispiiranguga-turule-tagasi
Kiti dalykai
Prezidentūra po susitikimo su potencialiu energetikos ministru, pareigas jau ėjusiu Žygimantu Vaičiūnu, išsakė savo pageidavimus. Be jau vykstančių procesų užbaigimo, norima spartesnių elektros jungties „Harmony Link“ su Lenkija tiesimo darbų. Taip pat, kad vietinė elektros gamyba šalies poreikį patenkintų jau 2028 m. Energetikos politikoje Lietuvoje įprastas tęstinumas.
Žaliosios energetikos vystytojai naują jūrinio vėjo parko aukcioną pasitiko nedraugiškai. Kritikuojamas paramos dydis – iki 125,74€/MWh. Taip pat tai, kad selektyviai subsidijuojamas neišskirtinis projektas. Nerimaujama, kad tik 2032 m. atsirasiantis projektas apribos žaliosios energetikos plėtrą jau šiandien. Iki šiol mūsų jūrinio vėjo programa buvo neimli kritikai.
Šveicarijos fondas „Partners Group“ ieško pirkėjų Suomijoje, Baltijos šalyse ir JK veikiančiai šilumininkei „Gren“. Kaina – maždaug 1,5 mlrd. €, teigia estų spaudos šaltiniai. Įprasta, kad oficialiai tokie sandoriai neaptarinėjami. Anksčiau „Gren“ priklausė suomių „Fortum“. Pastarajai teko susiprastinti, kai Rusijos energetinio karo akivaizdoje žlugo jos įsigyta Vokietijos „Uniper“, ilgametė rusų draugė.
Sinchronizacijos kainą Estijoje vartotojai pajus vėliausiai 2026 m., teigia „Elering“. Ji galėtų siekti apie 0,5 ct/kWh, tačiau realūs skaičiai gali būti ir kitokie. Lietuvoje tai pasijus tikrai nuo 2026 m., tačiau kainos spėti nesiimama. Nežinia, kokios reikalingų naujų paslaugų kainos formuosis rinkoje, be to, dar nesutarta, kiek sąnaudų teks elektros vartotojams, o kiek – elektros gamintojams.