Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(36 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, po remonto įjungta „Estlink 2“ elektros jungtis, „Enefit Green“ užbaigė vėjo parką Šilalėje, o „Ignitis group“ statys saulės elektrinę Latvijoje.
Iš tokių vidutinių – milžinišką ES paramą gavusi „Achema“ nutarė, kad žaliojo vandenilio projektas jai neapsimoka, o „Orlen Lietuva“ ieško jai pažadėtų subsidijų.
Be to, Baltijos šalys dėliojasi elektros rinkų sujungimo planus, o „Ignitis Eesti“ vadovaus už energetiką anksčiau buvęs atsakingas viceministras.
Štai papunkčiui.
Žaliasis vandenilis
„Achema“ nebestatys 213 MW elektrolizės įrenginio, kuris turėjo gaminti žaliąjį vandenilį. Bendrovė nepasinaudos projektui skirta 122 mln. € ES parama. 344 mln. € projektą buvo tikimasi pabaigti 2027 m. rudenį. Anot įmonės, jis pabrango dvigubai, atsiradus naujiems žaliosios energijos apskaitos reikalavimams.
Ekonomikos ministerija išreiškė „nusivylimą“ bendrovės sprendimu, sakydama, kad nežalinant veiklos įmonei teks ilgainiui stabdyti veiklą. Nepanaudotas lėšas ji skirs regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti. Energetikos ministras patikino, kad „dekarbonizacijos niekas neatšaukė“ ir žaliojo vandenilio perspektyva nesikeičia.
Žaliojo vandenilio gamybos Lietuvoje turėtų imtis trys bendrovės: „Orlen Lietuva“, „Ignitis grupė“ ir „Achema“. Jei pastaroji neišskaičiuoja tokio projekto ekonominės logikos, tai gali būti indikatoriumi, kad kiti jos taip pat nesugebės rasti. O tokia perspektyva koreguotų viso energetikos sektoriaus trajektoriją.
Dabartinė Lietuvos Energetikos strategija yra paremta prognoze, kad šalyje per ateinančius 20 metų smarkiai augs elektros vartojimas, daugiausia – žaliojo vandenilio gamybai. 2030 m. tikimasi turėti 1,3 TW tokių gamybos įrenginių. Be jų ima byrėti planas 100% apsirūpinti sava žalia elektra.
Bėda ta, kad tai nėra švarus signalas. „Achema“ šiuo metu svarsto apie potencialų kontrolinio akcijų paketo pardavimą, tai gali skatinti investicijas atidėti. Įmonė taip pat nevengia grasinimais išsimušinėti subsidijas, dažnai sėkmingai. Galiausiai, įmonė yra garsi savo silpnu strateginiu planavimu.
„Orlen Lietuva“
Ireniuszas Fąfara, Mažeikių naftos gamyklą valdančios „Orlen Lietuva“ vadovas, susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir Dainiumi Kreiviu, Energetikos ministru. Aptarta jūrinio vėjo energetika (įmonė „svarsto galimybę dalyvauti“) ir gamyklos modernizacija. Ta proga įmonės vadovas priminė, kad „Lietuvos valdžia turėtų šį projektą remti“.
Dainius Kreivys patvirtino, kad „valstybė buvo įsipareigojusi prisidėti“ – kalba eina apie „tam tikras lengvatas“. Anksčiau yra minėtas tarp šalių pasirašytas ketinimų protokolas dėl projekto įgyvendinimo, kuriuo ministerija ir bendrovė „sutarė bendradarbiauti įgyvendinant šį projektą“. Kaip įprasta su lenkais, skaidrumas yra nulinis.
„Orlen Lietuva“ už 0,97 mlrd. € modernizuoja gamyklą – įrengia hidraulinio krekingo agregatą. Jis leis iš naftos gaminti daugiau dyzelio ir benzino mazuto sąskaita. Naftos perdirbimo gylis padidės nuo 72% iki 84%. Projektą iš pradžių žadėta užbaigti iki 2024 m. pab., dabar taikomasi 2025 m. rugsėjį. Anot vadovo, viskas „vyksta pagal planą“.
Bendra elektros rinka
Baltijos šalių energetikos reguliuotojai aptarė galimybes sujungti šalių elektros prekybos zonas į vieną. Nutarta, kad reikia atlikti kaštų ir naudos analizę, tačiau šiuo metu prioritetas – prisijungimas prie Europos elektros tinklų. Analizė bus atliekama praėjus bent metams po to. Elektros rinkų sujungimas tampa potencialiai įmanomas, nes ruošiantis sinchronizacijai yra stiprinamos šalių tarpusavio elektros jungtys.
Sujungus tris palyginti mažas elektros prekybos zonas, tikėtina, būtų didinamas ekonominis efektyvumas ir konkurencija regioninėje rinkoje. Taip pat – tinklo saugumas. Čia galioja principas „didesnis yra geresnis“. Didesnė prekybos zona apima daugiau įrenginių ir platesnį oro sąlygų spektrą. Be to, didesniam tinklui sutrikdyti reikalingas didesnis gedimas.
Kiti dalykai
Suremontuota 650 MW galios „Estlink 2“ elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Tai yra antras plačiausias kelias pigiai skandinaviškai elektrai patekti į Baltijos šalis, bet dėl gedimo Estijoje ji neveikė nuo sausio. Lietuvos – Švedijos jungtis „Nord Balt“ yra 700 MW galios, pirmoji „Estlink“ – 350 MW. Baltijos šalių jungtys su Skandinavija tapo dar svarbesnės po to, kai atsisakėme elektros iš Rytų.
Estijos „Eesti Energia“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Enefit Green“ užbaigė vėjo parką „Šilalė II“. Projektas buvo pradėtas 2021 m. 43 MW galios vėjo parke pastatyta 12 „General Electric“ turbinų (po 3,6 MW), čia per metus tikimasi pagaminti 160 GWh elektros energijos. Investicijos į vėjo parką siekė beveik 60 mln. €.
„Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovei Estijoje „Ignitis Eesti“ vadovaus Timo Tataras, buvęs viceministras Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijoje. Ten jis buvo atsakingas už energetikos politikos formavimą ir plėtrą. Jis taip pat dirbo Estijos valstybinėse energetikos įmonėse. „Ignitis Eesti“ Estijoje teikia dujas ir elektrą, vysto elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.
„Ignitis grupė“ nutarė pradėti 106 mln. € vertės, 174 MW saulės parko statybas Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje Latvijoje. Statybos prasideda šiemet, komercinės vieklos pradžia numatoma 2026 m. Įmonių grupė jau anksčiau teigė laikanti saulės energetiką papildančia technologija – mūsų regione strategiškai svarbesnė vėjo energetikos plėtra.