Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(46 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Austrijai, Lietuvoje dairosi potenciali žaliojo vandenilio gamintoja, uždrausta kiniška valdymo įranga elektrinėse ir baterijose.
Iš tokių vidutinių – „Teltonika“ rūpesčiai užsitikrinant gamykloms reikalingą energetikos infrastruktūrą sukėlė pasipiktinimo bangą, jūrinio vėjo parko skatinimas pabrango.
Be to, didėjantis elektros kainų kintamumas darosi visai apčiuopiamas, o nauji valdantieji sieks išsaugoti visuomeninį tiekimą.
Štai papunkčiui.
„Teltonika“ ir elektra
„Teltonikos“ puslaidininkių gamyklų kompleksui „Teltonika High-Tech Hill“ negaunant prieigos prie 64 MW galios elektros tiekimo, projektą vykdančios bendrovės vadovas pareiškė, kad 3,5 mlrd. € projekto įgyvendinimas pakibo ant plauko. Kritikos teko tiek „Litgrid“, tiek ESO, tiek kelius prižiūrinčiai „Via Lietuva“. Pirmadienį Vyriausybėje renkamasi spręsti iškilusias problemas.
Apie panašius trikdžius pasisakė ir „Ignitis grupė“, kuriai kyla sunkumai kuriant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Kritikuojama ESO taip pat skundžiasi bendradarbiavimu su „Via Lietuva“, o dėl vieno iš 157 jų nesuderintų projektų stringa ir „Telia Lietuva“ duomenų centro statybos. Vėjo energetikos lobistai taip pat pasisakė apie sunkumus vedžiojant reikalingus kabelius.
Visa tai nėra visai nauja, apie biurokratines problemas kuriant infrastruktūrą kalbama kurį laiką. Be to, ši problema nėra išskirtinis Lietuvos reiškinys. ES siekia energetikos projektų plėtrą spartinti jau nuo 2022 m. Projektų vilkinimas trukdo šalims siekti išsikeltų žaliosios energetikos tikslų, stabdo vėjo energetikos pramonės plėtrą.
Situacija šiek tiek primena miškininkų ir ESO ginčus po audrų dėl to, kiek reikia sumokėti miško savininkams už iškirstus medžius, kurie periodiškai užvirsta elektros linijas. Bendrai ekonomikos konkurencingumo didinimas jau yra politinis siekis. Biurokratijos mažinimas gali būti viena jo formų. Lieka tikėtis ir reikalauti rezultatų.
https://www.facebook.com/povilas.poderskis/posts/10235232794699218
Žaliosios energetikos amžius
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje šiemet formuojasi kiek mažesnė, nei pernai. Tačiau elektros kainos valandiniai šuoliai virš 200 €/MWh (0,2 €/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius) šiemet dažnesni: jų buvo 337 per sausį-spalį, palyginti su 189 pernai. Vien šiemet spalį jų buvo 75, daugiausia per pastaruosius dvejus metus.
Jaučiami ne tik kainų šuoliai, bet ir gilūs jų nuosmukiai. „Enefit Green“, estų žaliosios energetikos bendrovė, dėl itin žemų elektros kainų spalį ir kitų trikdžių nepagamino 16,5 GWh elektros (pagamino 185,2 GWh). Bendrovė įspėja, kad iš vėjo gaminama elektra šį rudenį buvo parduodama smarkiai pigiau, nei vidutiniškai.
Elektros kainų kintamumas didės, kol jo nepradės stabdyti du veiksniai. Vartotojai, kurie gali tai daryti, keis savo elektros vartojimo įpročius. Be to, saulės ir vėjo parkus papildys vis daugiau elektros saugojimo sistemų, kurios leis tokius šuolius apkarpyti. Kol kas nei vienas, nei kitas dar didelės įtakos kainai nedaro.
https://www.vz.lt/rinkos/2024/11/14/svarbu-rytoj-auksta-elektros-kaina-kodel-padaznejo-kainu-suoliai
https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bc7e35367fe82863704e016e482eea835&lang=en&src=listed
„Gazprom“ priešmirtinis pasispardymas
Tarptautinis arbitražo tribunolas priteisė austrų bendrovei OMV 230 mln. € iš „Gazprom“ už dujų tiekimo sutrikimus. Įmonė nutarė šią sumą išskaičiuoti iš einamosios sąskaitos už dujas, tad „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą pagal turimą ilgalaikį kontraktą. Austrija buvo viena nedaugelio likusių Rusijos dujų pirkėjų Europoje, kartu su Vengrija ir Slovakija.
Dujų rinkos krūptelejo, bet poveikis kainai buvo trumpalaikis. Visi tikėjosi tokios „Gazprom“ reakcijos, be to, dujų srautai dujotiekyje nepasikeitė. Svarstoma, kad rusiškos dujos ir toliau gali būti parduodamos, tik kitos dienos rinkoje ir, tikėtina, per tarpininkus. Čia prekyba vyksta anonimiškai, tad pirkėjas nežino, iš ko perka gamtines dujas.
Tai nebuvo vienintelė prasta naujiena Rusijos dujų sektoriui šią savaitę. Vokietija nurodė savo suskystintų dujų importo terminalams nebepriimti rusiškų dujų krovinių. Lietuva tokį sprendimą priėmė 2022 m. ES jau yra priėmusios 14 sankcijų paketą, draudžiantį gamtinių dujų reeksportą Europos uostuose, jis įsigalios pavasarį.
https://www.vz.lt/energetika/2024/11/17/rusijos-gazprom-sustabde-duju-tiekima-austrijai
https://x.com/SStapczynski/status/1857441051021385794
https://www.facebook.com/nemunas.biknius/posts/9844835898876037
Kiti dalykai
Lapkričio 18 d. prasidedančio antrojo jūrinio vėjo parko konkurso dalyviai gales prašyti 75–126 Eur/MWh lygio CfD tarifo – reguliuotojas ją padidino nuo anksčiau skelbtų 64–107 Eur/MWh. Tai reiškia, kad konkurso laimėtojas 15 m. gaus kompensaciją, kai elektrą parduos pigiau, nei laimėta kaina ir grąžins tai, ką gaus pardavęs brangiau. Nebent laimėtojas neprašytų skatinimo.
Seimas uždraudė Kinijos ir kitų nedraugiškų šalių įmonėms turėti nuotolinę prieigą prie saulės, vėjo ir baterijų valdymo sistemų, kai įrengimai didesni nei 100 kW. Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 tokių saulės ir vėjo parkų ir kelios baterijos, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu. Joms nuo gegužės reikės įsidiegti kibernetinį saugumą užtikrinančias priemones.
Valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta leisti elektros vartotojams vėl rinktis „visuomeninį tiekėją, jei rinka negali pasiūlyti geresnės kainos“. Tai yra – reguliuojamą tarifą. Žygimantas Vaičiūnas, kandidatas į energetikos ministrus, sako, kad reikia „subalansuotų sprendimų“. Esą, tai daryti galėtų socialiai pažeidžiami vartotojai ir nereikštų liberalizacijos atsisakymo.
Airijos žaliosios energetikos bendrovė „N1 Capital“ svarsto statyti iki 500 MW galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje. Apie tai pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys, bendrovė oficialiai komentuoti galėsianti kitąmet. „N1 Capital“ panašius projektus vysto Vokietijoje, Slovakijoje ir taikosi į vietas aplink būsimą vandenilio transportavimo infrastruktūrą.