#EnergyDigest (14/25): kainų nuopuoliai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(14 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, regione smuko elektros kaina, Europoje mažėjo dujų kaina, pasaulyje pigo nafta.

  • Iš tokių vidutinių – reguliuotojas vertina, kad subsidijos jūriniam vėjui kurį laiką bus didesnės, nei nauda, gaminantiems vartotojams siekiama leisti dalintis elektra su giminaičiais.

  • Be to, sutaisytas „NordBalt“ kabelis, „Ignitis grupės“ elektrinės palaikys Lenkijos elektros tinklą.

Štai papunkčiui.

Neigiamos elektros kainos

Nors „NordPool“ kabelio gedimas sukėlė trumpalaikį elektros kainų šuolį, balandį Lietuva pasitiko kasdien fiksuodama neigiamas valandines elektros kainas. Naudą lengviausiai susirankioti galėjo išmaniaisiais skaitikliais ginkluoti vartotojai, galintys koreguoti vartojimą (šildymą, elektromobilio krovimą). Kitiems tai reiškia mažesnę vidutinę kainą. Tačiau gamintojams tai prasta žinia.

Neigiamos kainos formavosi saulėtu paros metu. Žemiausia valandos kaina siekė -10,42€/MWh, ji susiformavo sekmadienio popietę. Darbo dieną elektros kainos smuko taip pat popietę, ketvirtadienį, iki -8,09€/MWh. Vidutinės kainos darbo dieną formavosi labai padoriame 50-70€/MWh diapazone.

Kol kas tai yra paskata visiems diegtis akumuliatorius. Sprendžiant iš skelbiamų planų, šis langas netruks užsiverti ir tokie svyravimai sumažės. Tačiau problemos su tuo nesibaigs. Jei trumpalaikius kainų svyravimus galės užglaistyti akumuliatoriai ir Kruonio HAE, sezoniniams netolygumams (žiemą–vasarą) akivaizdžių sprendimų dar nematyti.

https://data.nordpoolgroup.com/auction/day-ahead/prices?deliveryDate=2025-04-03&currency=EUR&aggregation=DailyAggregate&deliveryAreas=LT

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/31/del-gedimo-nordbalt-fiksuota-rekordine-paros-elektros-kaina-remontas-truks-iki-balandzio-2-d-565778

Dujų kainų nuosmukis

JAV pradėtas muitų karas su visu pasauliu sulaukė griežto atsako iš Kinijos. Ji įvedė atsakomuosius 34% muitus, taip pat ir iš JAV importuojamoms gamtinėms dujoms. Kadangi Kinija yra pagrindinė Europos konkurentė dėl šių krovinių, dujų kainos Europoje smuko 12%, iki 36,4€/MWh, žemiausio lygio nuo 2024 m. rugsėjo.

Dar svarbiau tai, kad dujų kaina ateinančiam mėnesiui tapo mažesnė, nei dujų kontraktai šildymo sezono pradžiai. Tai reiškia, kad į rinką sugrįžo įprasta logika „pasidėk dujas į saugyklą kai šilta ir pasiimk jas kai šalta“. Po ilgos žiemos ištuštėjusios saugyklos kurį laiką šią logiką buvo iškreipusios – buvo tikimasi neįprastai brangių dujų vasarą.

Kinijos muitai amerikietiškoms dujoms šią užduotį, tikėtina, palengvins. Nors dujos kol kas išlieka brangesnės, nei tuo pačiu metu 2024 m., kad muitų karas bent šiuo aspektu gali pasirodyti esantis naudingas Europos energetikai ir pramonei.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/04/04/kinija-paskelbe-atsakomuosius-muitus-jav-566039

https://www.tradingview.com/symbols/ICEEUR-TFN1!/seasonals/?seasonals-scale-mode=absolute

Muitų karas ir nafta

Naftos rinka taip pat sureagavo į D. Trumpo pradėtą muitų karą. Kainos smuko, mat toks JAV sprendimas reiškia potencialiai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Lėčiau auganti ekonomika reiškia mažesnę naftos paklausą. Nafta savaitės pabaigoje kainavo 65,58 $/bbl, amerikietiška WTI nafta – 61,99 $/bbl. Tokia pigi nafta nebuvo nuo 2021 m.

Prie nuosmukio prisidėjo ir OPEC+, naftos išgavėjų kartelis. Jis kurį laiką ribojo naftos gavybą, nevisai sėkmingai siekdamas padidinti pasaulinę naftos kainą. Šie ribojimai pradėti šalinti jau šį mėnesį, tačiau šią savaitę kartelis nusprendė gavybos didinimą gegužę spartinti. Sprendimui įtakos turėjo tiek kartelio vidinės politinės, tiek ekonominės priežastys.

Žemos naftos kainos yra palankios jos vartotojams ir nebūtinai palankios visiems naftos išgavėjams. Didžiausią žalą patirs Rusijos naftos bendrovės, brangiai naftą išgauna ir JAV skalūnų naftos įmonės. Jų rinkos dalies gabalą atsiriekti gali tikėtis pigia naftos gavyba pasižyminčios arabų šalys. Žinoma, jei nebus kitų sukrėtimų.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/opec-salims-paskelbus-apie-rekordini-gavybos-didinima-naftos-krito-smarkiai-662-2425242

Kiti dalykai

Energetikos reguliuotojas VERT skaičiuoja, kad antrasis (subsidijuojamas) jūrinis vėjo parkas ilguoju laikotarpiu atneštų ekonominę naudą elektros vartotojams. Tačiau pirmuosius 15 metų subsidijomis vartotojai sumokėtų daugiau, nei tuo metu gautų ekonominės naudos – jie mokėtų po 1,09 € už parke pagamintą kWh, o dėl pigesnės elektros gautų 0,59 €/kWh naudos.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2530000/pocius-antrasis-juros-vejo-parkas-vartotojams-ilgainiui-atsipirktu

Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorei atlikus remonto darbus Lietuvą ir Švediją jungianti „NordBalt“ elektros jungtis įjungta ketvirtadienį. 700 MW galios jungtis atsijungė praėjusį šeštadienį dėl gedimo Švedijos pusėje. Ten buvo pažeistas ventilių blokas Nibru keitiklio stotyje. Atsijungus „NordBalt“ buvo aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nebuvo sutrikęs.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/02/nordbalt-elektros-jungtis-su-svedija-vel-veikia-565926   

„Ignitis gamyba“ preliminariais duomenimis laimėjo Lenkijos galios mechanizmų aukcioną. Ji pirmą kitų metų ketvirtį turėtų užtikrinti 381 MW galios Lenkijos tinklo valdytojui prieinamų įrenginių (už 8,2 mln. €), o paskutinį ketvirtį – 484 MW (11,5 mln. €). Tai yra antras toks bendrovės Lenkijoje laimėtas aukcionas.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/01/ignitis-gamyba-2026-metais-lenkijoje-uz-galiu-uztikrinima-turetu-gauti-197-mln-eur-565871

Per daug saulės modulių prisistatęs gaminantis vartotojas Seimo narys Viktoras Pranckietis negali elektros pertekliaus padovanoti savo dukrai. Gaminančio vartotojo elektrinė skirta jo asmeninėms sąnaudoms. Bet tos dalies sąlygų Seimo narys matyt neperskaitė. Todėl dabar žadama keisti reguliavimą, kuris įgalintų tokias elektros dalybas „su artimais giminaičiais“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2527270/vyriausybe-pries-kad-gaminantys-vartotojai-dalintusi-elektra-su-giminaiciais

#EnergyDigest (13/25): sujudimas akcijų rinkoje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(13 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, per ankstesnę savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros, nei suvartota, Estijoje pastatytas didžiausias šalyje baterijų parkas, lenkai planuoja didžiausią tokį parką Europoje.

  • Iš tokių vidutinių – „Ignitis grupė“ papildomai prižiūrės jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ projektą, dėl gedimo atsijungė elektros jungtis su Švedija.

  • Be to, estai siekia delistinguoti „Enefit Green“, mūsų Vyriausybė subsidijuos „Orlen Lietuva“ modernizavimą.

Štai papunkčiui.

Estai delistinguos „Enefit Green“

Estijos valstybinė energetikos įmonių grupė „Eesti Energia“ sieks supirkti jos antrinės įmonės „Enefit Green“ akcijas, listinguojamas Talino akcijų biržoje. Už jas investuotojams ji siūlys po 3,4 € už akciją. 77% bendrovės kontroliuojanti „Eesti Energia“ siekia padidinti savo dalį bent iki 90%, sėkmės atveju ji sieks patraukti „Enefit Green“ akcijas iš biržos.

Su agresyvios plėtros planais į biržą 2021 m. atėjusi „Enefit Green“ ilgainiui nesugebėjo suvaldyti plėtros. Analitikai pažymi, kad siūloma kaina yra su „įspūdinga“ premija. Supirkime nedalyvauti gali nuspręsti tie investuotojai, kurie galbūt tikėtųsi „Enefit Green“ akcijų konvertavimo į „Eesti Energia“.

Ekspretai svarsto, kad „Eesti Energia“ taip brangiai supirkdama akcijas vadovaujasi veikiau politine, ne ekonomine logika. Tiesa, pati bendrovė skaičiuoja, kad „Enefit Green“ akcijų atpirkimas įgalintų estus sukurti integruotą energetikos grupę ir padidinti „Eesti Energia“ pelningumą 40–60 mln. €. Palyginti, supirkimas galėtų atsieiti iki 120 mln. €.

„Ignitis grupė“ pastebėjo, kad estai pereina prie jos veiklos modelio ir kuria integruotą energetikos įmonių grupę: „laikas ir rinka įrodė, kad 2020 m. IPO metu taip pat buvome teisūs“. Ji buvo listinguojama visa, t. y. elektros tinklai, tradicinė elektros gamyba, energijos tiekimo verslas ir atsinaujinanti energetika. Estai listingavo tik žaliąją energetiką vystančią grupės įmonę.

Tiesa, tuo metu „Ignitis grupė“ estiško modelio pasirinkti negalėjo net jei būtų norėjusi. Ji neturėjo reikšmingo žaliosios energetikos portfelio. Ironiška, kad visos „Enefit Green“ pagrindu tapo vėjo parkai Lietuvoje, kuriuos estai 2018 m. įsigijo iš norvegų „4 Energia“. Dėl šio įsigijimo konkurencinę kovą „Ignitis grupė“ (tuomet „Lietuvos energija“) pralaimėjo.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/03/28/naujienos-is-talino-pagrindas-sventei-ignitis-grupes-kieme-565655

https://www.vz.lt/energetika/2018/05/29/ziniasklaida-eesti-energia-ir-4energia-sandoris--jau-siandien

Vyriausybė parems „Orlen Lietuvą“

Vyriausybė skirs finansinę pagalbą Lenkijos „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose. „Orlen Lietuva“ čia įgyvendina 1 mlrd. € vertės gamyklos modernizavimo projektą, kuriam suteiktas valstybinės svarbos statusas. Gamykloje statomas žaliavos likučio konversijos įrenginys, jis turėtų sumažinti gamyklos naftos poreikį nesumažinant pagaminamų degalų kiekio.

Valstybės parama turėtų siekti 8,5% nuo pradinės – 640 mln. Eur – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. Eur. Projektas nuo šios vertės brango ir užsitęsė dėl pandemijos, karo. „Orlen Lietuva“ planavo darbus baigti rugsėjį, tačiau pabaigos data atidėta iki 2026 m. Anot bendrovės, tai lėmė „visiškai pasikeitusi“ rinkos situacija, sutrikusios tiekimo grandinės.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/vyriausybe-pritare-valstybes-paramai-orlen-lietuvai-565568

„Ignitis grupės“ jūrinis vėjas

„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonsas Faubelas siūlys sukurti „darbo grupę iš išorinių savo srities profesionalų“, kuri vertintų „Curonian Nord“ jūrinio vėjo projekto vystymą ir jo terminus. Tokį planą jis išsakė finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Iki šiol negirdėta, kad „Ignitis grupę“ valdančiai ministerijai ji būtų įdomi kokiu kitu nei mokamų dividendų klausimu.

Bendrovei prireikė imtis tokių priemonių po to, kai ji pati įspėjo investuotojus apie potencialų „Curonian Nord“ projekto grafiko vėlinimą. Politikai bemat pradėjo įžvelgti „nuostolius, kurie kris vartotojams ant pečių“, nors projekto niekas nestabdo ir to daryti neketina. Populistinį žirgą jodo tiek premjeras, tiek prezidentas, pylos tenka tiek įmonės vadovybei, tiek stebėtojams.

Neįtikina. Dar 2023 m. skelbto aukciono sąlygoms besipiktinantieji pritarė. Tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad numatyti itin trumpi projekto įgyvendinimo terminai. Jie, be daugybės kitų dalykų, prisidėjo prie užsienio investuotojų atbaidymo. Dabar paaiškėjo, kad nerealūs terminai yra taip pat rizikingi tiek pastariesiems, tiek valstybės valdomai įmonei, kuriai konkursas buvo sukurptas.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/ignitis-grupe-pasitelks-ekspertus-kurie-vertins-juros-vejo-jegainiu-parko-projekta-565580

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/19/nuo-meiles-iki-neapykantos-juriniam-vejui-vieneri-rinkimai-565142

Kiti dalykai

Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Lietuvoje per savaitę pagaminta daugiau elektros nei suvartota – tai pirmadienį suskaičiavo ir paskelbė „Litgrid“. Kovo 17–24 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta 231 GWh elektros, suvartojimas siekė 223 GWh. T. y. vietos elektrinės užtikrino 103% suvartojimo. Daugiau nei du trečdalius jo užtikrino vėjo ir saulės elektrinės.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/24/litgrid-pirma-karta-per-15-metu-lietuva-savaite-gamino-daugiau-elektros-nei-suvartojo-565440

„Eesti Energia“ Auverės pramoniniame komplekse įjungė galingiausią šalyje baterijų parką. 26,5 MW galios ir 54,1 MWh talpos akumuliatoriai kainavo 19,6 mln. €. Palyginti, Lietuvoje jau įrengta 200 MW (4x50) galios, 200 MWh talpos baterijų. „Eesti Energia“ užsakymu projektą įgyvendino „Diotech Grupp“, kuri įdiegė „LG Energy Solution“ naujos kartos baterijų technologiją.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/eesti-energia-ijunge-galingiausia-estijoje-bateriju-parka-565587

Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja statyti didžiausią Europoje baterijų parką. 981 MWh talpos baterijų parkas, numatoma, kainuos 1,5 mlrd. PLN (360 mln. €), ją įrenginės „LG Energy Solutions“. Parkas bus statomas šalies šiaurės vakaruose ir turėtų pradėti veikti 2027 m. balandį. Iš viso PGE planuoja šalyje įrengti 85 įvairios galios, bendros 17,2 GWh talpos baterijų parkus.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/lenkija-statys-didziausia-europoje-energijos-saugykla-565558

Šeštadienį 08:34 val. ryte atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, ji atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Lietuvoje aktyvuoti rezervai, elektros tiekimo sutikimų nefiksuota, jungties gedimo priežastis nustatinėjama. Šiais metais iki šiol „NordBalt“ prieinamumas rinkai siekė daugiau nei 99%.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/29/atsijunge-nordbalt-elektros-jungtis-su-svedija-565736

#EnergyDigest (08/25): energijos kainų atoslūgis

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(8 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, energijos kainos atlėgo, „Enefit Green“ rado partnerį 1 GW galios jūrinio vėjo parkui.

  • Iš tokių vidutinių – estų jūrinio vėjo projektai paramą svarstančių politikų neįtikina savo nešama nauda, atsinaujinančių degalų gamintojai nerimauja dėl importo iš Azijos.

  • Be to, rusiška propaganda atsijungimą nuo BRELL pastebėjo po fakto, užbaigta „Naftos grupės“ byla, pradėta nagrinėti „Veolios“ byla.

Štai papunkčiui.

Intervencijų nereikia

Elektros kainų šuolis pastaruoju metu paskatino svarstymus, ar Vyriausybei nederėtų kompensuoti išaugusių elektros išlaidų gyventojams ar verslui. Tačiau elektros kainoms atlėgus darosi panašu, kad intervencijos neprireiks. Bent jau taip teigia premjeras Gintautas Paluckas.

Elektros kainos per savaitę smuktelėjo 29% nuo 194,4 €/MWh vasario viduryje iki 138,07 €/MWh pastarąją savaitę. Elektros kainai poveikį daro atsigavusi gamyba iš vėjo, taip pat – gamtinių dujų ir taršos leidimų kaina, formuojanti elektros kainų pikus. Dujos nuo vasario vidurio atpigo 21%, taršos leidimai – 10%.

Gamtinių dujų kaina yra dar jautresnis klausimas, mat jis diktuoja ne tik elektros kainų pikus, bet ir sunkiau suvaldomas jomis besišildančių gyventojų šildymo sąskaitas. O tarifas jau yra aukštokas. Centrinio šildymo kainoms jų poveikis didmiesčiuose yra smarkiai sumažėjęs, jas pakeitė biokuras ir deginamos atliekos.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/18/g-palucko-teigimu-elektros-kainu-svelninimo-priemoniu-gyventojams-ir-verslui-nereikia-563885

Dezinformacija po laiko

Rusijos ir Baltarusijos propaganda po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos ūžte ūžia. Godojama, kad Baltijos šalys patikimą partnerį Maskvoje iškeitė į nestabilumą, dabar elektros kaina priklausys nuo orų, įvyks energetikos krizė. Štai, elektra labai pabrango, o Vyriausybė net nepadeda gyventojams.

Baltarusių propagandoje pasitelkti tokie personažai, kaip Seimo nariu norėjęs būti (neprileistas), dėl įtariamo veikimo prieš Lietuvą ieškomas Edikas Jagelavičius. Iš vietinės faunos kartais cituojamas buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus, vata iš estų EKRE partijos.

Žiniasklaidos stebėsenos agentūra „Mediaskopas“ pažymi, kad į Lietuvos žiniasklaidą propaganda neprasiskverbė, tačiau plito socialiniuose tinkluose. Vienintelis likęs klausimas – kodėl ji suaktyvėjo ne prieš, o po sinchronizacijos.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/tyrimas-rusiska-propaganda-uzia-del-baltijos-saliu-sinchronizacijos-563971

Jūrinis vėjas Estijoje

Estijos Vyriausybė nusprendė neskelbti balandį planuoto 2,6 mlrd. € vertės paramos aukciono jūrinio vėjo parkų statybai. Ji tai paaiškina atliktais neviešais skaičiavimais dėl jūrinio vėjo parkų projektų ekonominės naudos šaliai ir vartotojams. Atnaujinta parmos schema turėtų būti pristatyta kitais metais.

Estijos valdančiosios partijos sausį sutarė, kad šalis turėtų 20 metų remti vėjo elektrines, kurios pagamintų iki 4 TWh elektros energijos per metus. 2 TWh turėjo būti pagamintos sausumoje ir gauti 240 mln. € paramos, dar 2 TWh – jūroje, tam būtų skirta 2,6 mlrd. €. Parama sausumos vėjo parkams bus skiriama.

Nepatenkinta liko aukcione dalyvauti ketinusi „Enefit Green“, antrinė „Eesti Energia“ bendrovė (atitikmuo Lietuvoje atitinkamai būtų „Ignitis renewables“ ir „Ignitis grupė“), su Japonijos „Sumitomo Corporation“. Anot valstybės valdomos bendrovės, staigūs politikos pokyčiai kenkia sektoriaus investiciniam klimatui.

https://www.err.ee/1609610900/2-6-miljardi-euroga-meretuule-toetamine-jaab-ara

https://www.err.ee/1609613819/enefit-green-valitsuse-otsus-seab-riigi-lubaduste-usaldusvaarsuse-kahtluse-alla

Kiti dalykai

Po 14 metų bylinėjimosi „KN Energies“ ir „Naftos grupės“ byloje padėtas taškas. Kaltais pripažinti pastarosios įmonės savininkai ir vadovai, bei dar keturi kaltinamieji. Tiesa, teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmių įsigaliojimą. „KN Energies“ atgavo tik mažą dalį prašytos sumos – apie 105.000 €. Įmonė spręs, ar bandyti prisiteisti dar apie 7,7 mln. €.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/21/kn-energies-spres-ar-bandyti-is-naftos-grupes-prisiteisti-dar-77-mln-eur-564069

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/lat-atidejo-bausmes-naftos-grupes-vadovams-turto-grobstymo-byloje-563991

Teisme pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. € žalos atlyginimo. Vasario 19 d. įvyko parengiamasis posėdis, keturi posėdžiai numatyti gegužę, posėdžiai bus atviri. Teismia nusprendė bylą nagrinėti nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/teisme-pradedamas-is-esmes-nagrineti-241-mln-eur-ieskinys-veoliai-563974

Atsinaujinančių degalų asociacija nerimauja dėl į Europą importuojamų pažangiųjų degalų kilmės. Jie galimai importuojami su suklastotais sertifikatais – neva iš atliekų pagaminti degalai iš tikrųjų yra ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus. Lietuvoje 66% pažangiųjų degalų yra importuojami. Neaiškių degalų iš Azijos importas taip stabdo vietines investicijas į pažangių degalų gamybą.

https://www.vz.lt/pramone/2025/02/20/gamintojai-ispeja-apie-neaiskios-kilmes-degalus-lietuvoje-563968

„Eenefit Green“ kartu su „Sumitomo“ vystys Liivi įlankos vėjo parko projektą – labiausiai pažengusį jūrinio vėjo parką šalyje. Pastaroji už neskelbiamą sumą gaus 50% projektinės bendrovės „Liivi Offshore“ akcijų. Tai 1 GW galios jūrinio vėjo parko projektas Rygos įlankoje. Vietą parko vystymui bendrovė užsitikrino dar 2010 m.

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bbe90c3f8348286468392813f1195b7f3&lang=en&src=listed

https://enefitgreen.ee/en/uudised/enefit-green-ja-sumitomo-corporation-alustavad-koostood-liivi-lahe-meretuulepargi-arendamiseks

#EnergyDigest (07/25): dar vienas atidėjimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(7 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, pateiktas bent šioks toks paaiškinimas dėl Elektrėnų bloko atsijungimo izoliuoto darbo metu, elektros kaina šoktelėjo, bet ne dėl sinchronizacijos.

  • Iš tokių vidutinių – rusų dronas pataikė į Černobylio AE sarkofagą, iki 2030 m. siūloma atidėti elektros tiekimo liberalizacijos pabaigą.

  • Be to, atšalus orams išaugo dujų poreikis, teismas aiškinasi, ar galima sankcionuoti „Inter RAO Lietuva“ už sąsajas su Putinu, norima įteisinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną.

Štai papunkčiui.

Elektros tiekimo liberalizacija

Energetikos ministerija siūlo nenaikinti visuomeninio tiekimo iki šių metų pabaigos, bet pasilaikyti jį iki 2030 m. Iki tol reguliuojamu tarifu elektrą gauti galės iki 1 MWh elektros per metus elektros vartojantys gyventojai. Be to, ieškoma būdų šiuo laikotarpiu užtikrinti pigesnę elektrą iki 200.000 socialiai pažeidžiamų elektros vartotojų.

Elektros tiekimo liberalizacija turėtų būti pabaigta, kai rinkoje nebeliks buvusio monopolisto, visuomeninio elektros tiekėjo. Tai nebuvo atlikta per naktį, nes nepriklausomi tiekėjai turėjo spėti pasiūlyti alternatyvas naujai atsiveriančioje rinkoje. Iš esmės buvo kartojama 2010–2012 m. įvykusi tiekimo liberalizavimo programa verslui.

Naujausią istorijos posūkį jau galime vadinti eiliniu termino pratęsimu. Planuotai tai daryti trimis etapais 2020–2022 m., energijos kainų šoko akivaizdoje antras etapas buvo nukeltas iki 2022 m. vidurio, o trečiasis – iki 2026 m., o dabar – iki 2030 m. Paskutinė grupė politikus gąsdina, nes, nors ir nevartoja daug elektros, yra gausi rinkėjų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/13/smulkiems-vartotojams-siuloma-iki-2030-m-leisti-naudotis-visuomeniniu-elektros-tiekimu-563676

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000392155/siulant-pokycius-renkantis-elektros-tiekeja-ekspertas-teigia-nuo-to-nukencia-vartotojai

Teismai dėl sankcijų

Tęsiasi „Inter RAO Lietuva“ ir ją į sankcijų sąrašą įtraukusios FNTT teisiniai ginčai. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į ES Teisingumo teismą, mat kilo klausimų, kaip vertinti įtraukimo į sankcijų sąrašus teisėtumą, kaip teismui prižiūrėti nacionalinio saugumo klausimus ir kaip vertinti bendrovių sąsajas su sankcionuotais asmenimis.

„Inter RAO Lietuvos“ veikla apribota 2022 m. pradžioje, įšaldytos jos lėšos, akcijos ir nekilnojamasis turtas. Remdamasi ES Tarybos aktais, FNTT teigė, jog bendrovė per savo akcininkų struktūrą yra susijusi su ES sankcionuojamais asmenimis. Iš pradžių FNTT nurodė sąsają su Igoriu Sečinu, „Inter RAO“ vadovu ir „Rosneft“ savininku.

Bet vėliau FNTT nusprendė, jog bendrovė yra kontroliuojama Vladimiro Putino. LVAT pažymi, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų tokią sąsają. Tačiau autokratinėse valstybėse politinės valdžios faktinė kontrolė gali būti įgyvendinama ir tokiais būdais, kurių patikrinti ar įrodyti objektyvios galimybės gali ir nebūti.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/12/lvat-stabdo-fntt-ir-inter-rao-lietuvos-ginca-kreipiasi-i-es-teisingumo-teisma-563655

https://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai-spaudai/lvat-kreipesi-i-teisingumo-teisma-es-sankciju-byloje-del-sasaju-su-vladimiru-putinu/13058

Elektros kainos

Elektros kainos Lietuvoje šią savaitę šoktelėjo, kai kuriomis piko valandomis, iki 499 €/MWh. Itin neįprasta, kad toks valandos kainų šuolis buvo fiksuojamas savaitgalį, kai įprastai elektros poreikis yra sumažėjęs. Vidutinė savaitės kaina, didžiausia nuo pirmosios 2024 m. savaitės, siekia 194,4 €/MWh.

Kadangi šuolis nutiko iškart po sinchronizacijos savaitgalio, buvo suskubta viešai paaiškinti, kad kainų šuolį sukėlė ne ji. Renatas Pocius, energetikos reguliuotojo vadovas, pažymėjo, kad jį nulėmė vyraujantis „dunkelflaute“ – laikotarpis, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė.

Tamsiuoju metų laiku elektros kaina smarkiai priklauso nuo vėjo jėgainių, nes net saulėtą dieną saulės jėgainės elektros praktiškai negamina. Didesnių kainų šuolių žiemą nurimus vėjui galime tikėtis ir toliau – tol, kol regione nebus pristatyta pakankamai įvairiausių rūšių baterijų ir akumuliatorių.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2484629/pocius-brangesne-elektra-del-mazos-aei-gamybos-neveikiancio-estlink2-vartojimo

Kiti dalykai

Rusų dronas pataikė į Černobylio „sarkofagą“ – sprogusio ketvirtojo reaktoriaus liekanas dengiančią struktūrą, saugančią reaktorių nuo išorinio poveikio ir išorę nuo radiacijos. Struktūroje pramušta apie šešių metrų diametro skylė, smūgio vietoje kilo gaisras, sutrikdęs remonto darbų pradžią, tačiau radiacinis fonas nepakito.

https://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/update-276-iaea-director-general-statement-on-situation-in-ukraine

Pastarąją savaitę Lietuvoje fiksuojant žemiausią oro temperatūrą šią žiemą, gamtinių dujų srautai perdavimo sistemoje pasiekė ~100 GWh per parą. Panašus poreikis paskutinį kartą fiksuotas pernai sausį. ~80% dujų į perdavimo tinklą patenka iš Klaipėdos SkGD terminalo, kita dalis – iš Inčukalno dujų saugyklos ir per GIPL jungtį su Lenkija.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2487584/amber-grid-atsalus-orams-lietuvoje-isaugo-perduodamu-duju-srautai

Per izoliuotą energetikos bandymą praėjusį šeštadienį buvo laikinai atsijungęs ir vėliau vėl įsijungė Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas. „Litgrid“ aiškinimu, blokas buvo atsijungęs „suveikus automatinėms apsaugoms“. Pati bendrovė priežasčių nekomentuoja, kol, kaip numatyta tokiais atvejais, dėl atsijungimo bus atliktas tyrimas.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2482990/del-per-bandyma-atsijungusio-elektrenu-kombinuoto-ciklo-bloko-atliks-tyrima

Siekdamas „įprasminti šalies prisijungimą prie Europos elektros tinklų“, Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti naują – Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną. Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras šią datą siūlo minėti vasario 9 d.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2489055/vasario-9-aja-siuloma-paskelbti-lietuvos-energetines-nepriklausomybes-diena

#EnergyDigest (05/25): sinchronizacijos projektai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(5 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, rusų naftos sektorius kenčia nuo karo, kurį pats finansuoja, reguliuotojas leido nestabdyti dujotiekio su Lenkija, o pastaroji stato 1,5 GW jūros vėjo parką.

  • Iš tokių vidutinių, dezinformacija apie sinchronizaciją užklydo ir į mūsų kromelį.

  • Be to, sinchronizacijos projektai prisijungus prie Europos nesibaigs, reguliuotojas sustabdė Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursą, „Ignitis“ užsitikrino reklamos plotus Palangoje dešimtmečiui.

Štai papunkčiui.

Dezinformacija

Lietuva, regis, prisijungė prie Latvijos ir Estijos kaip dezinformacijos taikinys atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos tema. Propagandinė linija lengvai nuspėjama ir gerai pažįstama – „atsijungus nuo Rusijos dings elektra“. Latvijoje ir Estijoje ši dezinformacija pradėta skleisti jau anksčiau.

Energetikos ministerija pažymi, kad Lietuva sinchronizacijai yra pasirengusi – vykstant procesui šalies gyventojai nepatirs nepatogumų, elektros tiekimas taip pat neturėtų nutrūkti.

Gyventojams jokių veiksmų atlikti nereikia: nieko spausti, pildyti ar persirašyti. Juo labiau nereikia niekam pateikti jokių savo duomenų. Elektros tiekėjai vertina, kad poveikis elektros kainoms bus nepastebimas arba minimalus, „kelių procentų ribose“.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/internete-plinta-gasdinimai-del-atsijungimo-nuo-brell-ar-tikrai-dings-elektra-664-2385012

https://www.eso.lt/web/naujienos/eso-ir-litgrid-susijungiant-su-europos-elektros-tinklais-jokiu-veiksmu-gyventojams-atlikti-nereikia/4466

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2467527/latvijoje-estijoje-plinta-dezinformacija-apie-sinchronizavima-lietuvoje-to-kol-kas-nera

Sinchronizacijos projektai

Lietuvos elektros tinklų valdytoja „Litgrid“ įjungė paskutines 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai atkarpas ir baigė statybos darbus. Įjungta 1 iš 2 grandžių ir atkurtas elektros perdavimas tarp Latvijos ir Lietuvos per liniją Gruobinia–Klaipėda. Taip užbaigtas vienas iš sinchronizacijos projektų, kurių „Litgrid“ įgyvendino jau 8.

Sinchronizacija su Europa oficialiai įvyks vasario 9 d. Tačiau dalis jai skirtų projektų bus užbaigti jau po. Stambiausias – antrosios elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos. Ji planuota kartu su sinchronizacija 2025 m. pab., dabar planuojama iki 2030 m. pabaigos. Yra ir kitų.

Kruonio HAE–Bitėnų liniją liko sujungti su Kruonio HAE–Kybartų linija, tai vyks vasarį. Trečiasis sinchroninis kompensatorius darbą pradės balandį. Antroji Darbėnai–Bitėnai grandis bus įjungta pavasarį kartu su Darbėnų skirstyklos statybos darbų pabaiga. Bitėnų skirstyklos išplėtimas – vasarą. Tad įvykus sinchronizacijai darbai dar nepasibaigs.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-uzbaige-330-kv-elektros-linijos-darbenaibitenai-statybos-darbus/36022

https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir768/dir38/dir1/19_0.php

Smūgiai Rusijos naftai

Ukraina dronais pažeidė du tarptautinei naftos rinkai svarbius Rusijos naftos eksporto infrastruktūros objektus  – kompresorines Andrapolyje į Vakarus nuo Maskvos ir Družbos kompresorinę prie Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sienų. Pirmoji padeda naftai pasiekti Ust-Lugos uostą, kita – jai tekėti vamzdynais į Baltrusiją ir Vidurio Europą.

Ust Lugos uostas, įprastai eksportuojantis nuo trečdalio iki ketvirčio visos Rusijos jūra eksportuojamos naftos, bent laikinai sustabdė tanklaivių krovą. Družba naftotiekis naftą tiekia Vengrijai ir Slovaikijai, ten kol kas tylu. Čekijos „Orlen Unipetrol“, taip pat prijungta prie naftotiekio, rusiškos naftos nebeimportuos antroje metų pusėje.

Be šių smūgių Ukraina visą sausį nuolat naikino Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tai – efektinga ekonominio karo dalis, tačiau jo poveikis Rusijos invazijos į Ukrainą eigai priklausys nuo to, kaip į nepriteklių reaguos visuomenė. Mat ji nuo to nukentės pirmiausia. O tai neįkvepia.

Biudžeto pajamas iš naftos eksporto Rusija gali išpūsti devalvuodama rublį. Tai iš dalies jau vyksta – nuo 2022 m. vidurio valiuta atpigo dvigubai. Tai reiškia dvigubai daugiau rublių karo poreikiams už vieną naftos dolerį. Tai taip pat reiškia didesnę infliaciją ir mažėjančią rusų perkamąją galią.

Naftos perdirbimo gamyklų bombardavimas mažina degalų pasiūlą, tačiau kariuomenę tai paveiks paskutinę. Kainų augimo degalinėse Kremlius stengiasi išvengti gausiai subsidijuodamas pardavėjus. Visgi, kol kas piktų vairuotojų eilės prie degalinių nesiformuoja.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-01-30/oil-flow-through-russia-s-ust-luga-appears-to-pause-after-drones

https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-drones-hit-russian-oil-pumping-station-missile-storage-site-kyiv-source-2025-01-29/

Kiti dalykai

Reguliuotojas VERT, vykdydamas Vyriausybės sprendimą, laikinai sustabdė antro Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursą. Jis bus sustabdytas tol, kol bus peržiūrėtos jo sąlygos. Jas Seimui tikimasi pateikti pavasarį, konkursą tikimasi užbaigti iki metų pabaigos. Naujosios vyriausybės netenkino valstybės paramos lygis bei tai, kad konkursą gali laimėti vienintelis dalyvis.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/29/vyriausybe-laikinai-stabdo-antro-juros-vejo-parko-konkursa-562969

VERT priėmė „Amber Grid“ pateiktą Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL saugumo patikros išvadą. Ji leidžia naudoti dujotiekį, kol bus keičiamos maždaug 120 jame sumontuotų tinkamų sertifikatų neturinčių, galimai rusiškų jungiamųjų detalių. Dujotiekio patikrą atliko konkursą laimėjusi įmonė „Inspecta Latvija“, nedalyvavusi GIPL statyboje.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/vert-prieme-amber-grid-gipl-saugumo-patikros-vertinima-664-2386894

Lenkų valstybinė energetikė PGE ir danų „Orsted“ pasirašė susitarimą dėl 1,5 GW galios jūros vėjo parko „Baltica 2“ statybų. 30 mlrd. PLN (7,13 mlrd. €) vertės projektas elektrą pilnu pajėgumu pradės gaminti 2027 m. antrąjį pusmetį. Projektą finansuoja 25 finansų įstaigų konsorciumas, kuriame Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, EIB, ERPB.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/31/erpb-finansuos-lenkijos-juros-vejo-jegainiu-parko-statyba-563115  

„Ignitis renewables“ iki birželio vidurio už 1€ atnaujins Palangos Basanavičiaus gatvės, skvero ir tilto apšvietimą. Projektas įmonei kainuos 1,3 mln. €, o už tai bendrovė dešimčiai metų gaus 154 prekės ženklo atvaizdavimo platformas ant šviestuvų, bent 2 išskirtines vietas komunikacijai gatvėje ir kt. Kad žinotumėt, kodėl nuo „Ignitis“ reklamos neatsiginat vasarą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2475630/ignitis-renewables-uz-eura-atnaujins-palangos-j-basanaviciaus-gatves-apsvietima

#EnergyDigest (04/25): trys pasirinkimai, visi netikę

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(4 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, Baltijos šalys pasiruošė atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo, Estijoje bus statomas plūduriuojančių vėjo jėgainių parkas.

  • Iš tokių vidutinių – Astravo AE gedimai Minsko laikomi paslaptyje, iš viešosios erdvės vis nedingsta svajos apie mažuosius branduolinius reaktorius.

  • Be to, bus peržiūrimos antro jūrinio vėjo aukciono sąlygos, „KN Energies“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“, ESO suderino investicijas į tinklą ateinančiam dešimtmečiui.

Štai papunkčiui.

Jūrinio vėjo aukcionas

Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko aukcioną. Kadangi dalyvių registracija aukcionui jau įpusėjusi, tikimasi greitai sulaukti kitų institucijų sprendimų. Ministerija sieks peržiūrėti ankstesnės vyriausybės lapkritį pradėto konkurso sąlygas, bei pateikti apskaičiuotus kaštus ir naudas visuomenei.

Kalbame apie antrąjį, patrauklesniu investuotojams laikytą 700 MW galios jūrinio vėjo parko projektą. Priešingai nei pirmasis projektas („Curonian Nord“), šis bus vykdomas jau ištirtoje teritorijoje, be to, vystytojui siūloma valstybės parama. Jo preliminari vertė siekia 3,13 mlrd. €.

Konkursas kritikuotas dėl to, kad jis galėtų būti laikomas įvykusiu net tuo atveju, jei jame sudalyvautų tik vienas dalyvis – įprasta sulaukti bent dviejų. Taip pat užkliuvo paramos lygis – 75,45-125,74 €/MWh. Kritikuota tiek tai, kad viršutinė riba per didelė, tiek ir tai, kad apskritai įrašytas paramos „dugnas“.

Nauja ministerija turėjo tris blogas išeitis: leisti aukcionui įvykti, jį nutraukti visai arba keisti jo sąlygas. Nei vienas nebuvo geras – pirmasis variantas atveria vartus nepalankiausiai aukciono baigčiai. Likusieji du prisideda prie ir taip chaotiškos jūrinio vėjo programos įvaizdžio.

Buvo pasirinktas pastarųjų dviejų galimybių mišinys. Techniškai aukcionas bus tas pats – jis bus stabdomas ir vėliau atnaujintas. Praktiškai, priėmus sprendimą procedūras atnaujinti, jos bus pradėtos iš naujo. Tikimasi konkursą skelbti balandį ir užbaigti dar šiais metais.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-atnaujine-salygas-antro-juros-vejo-parko-konkursa-tikimes-uzbaigti-per-2025-uosius-120080740

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/siuloma-laikinai-stabdyti-antraji-juros-vejo-elektriniu-parko-konkursa/

Astravo AE

Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius, išsijungęs gruodžio pradžioje, sekmadienį vėl įjungtas. Pastaruoju metu neveikė abu jėgainės blokai. Pirmasis dėl planinių darbų. Antrojo sustojimo priežastis aiškinama formaliai – jis atjungtas nuo tinklo dėl suveikusių saugos jutiklių, o juos patikrinus blokas vėl paleistas.

Lietuvos branduolinės saugos reguliuotojas VATESI teigia, kad neplaninis jėgainės blokų stabdymas ir užsitęsiantis remontas rodo neatsakingą požiūrį į jėgainės saugą, o reikalingos informacijos Baltarusijos pusė nepateikia. Minskas nėra sureagavęs ir į ankstesnius Lietuvos priekaištus dėl įvairių jėgainės saugos aspektų.

https://belta.by/society/view/vtoroj-energoblok-belorusskoj-aes-vkljuchen-v-rabotu-690974-2025/

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/23/lietuva-dar-karta-ragina-stabdyti-baltarusijos-ae-veikla-562711

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/14/baltarusijos-ae-neveikia-priezastys-neaiskios

Sinchronizacijai pasiruošta

Sinchronizacijai pasiruošta, teigia Baltijos šalių energetikos ministrai ir ramina: gyventojai gali būti ramūs, viskas valdoma, o „procesas suplanuotas taip, kad žmonės jo nepastebėtų“. Poveikis kainoms vertinamas kaip 1€ prie gyventojo mėnesio elektros sąskaitos – Baltijos šalys turės pačios balansuotis tinklus. Tai Rusijos sistemoje nemokamai darė Maskva.

Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 m. palaipsniui (30, 60 ir 100%) bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. Tai skatins gamintojus ir tiekėjus kuo tiksliau prognozuoti savo elektros gamybą ir poreikį.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/24/baltijos-saliu-ministrai-tinklu-prijungimui-prie-europos-sistemos-pasiruosta-net-lemputes-nesumirkses-562770

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/14/nuo-2028-m-visus-balansavimo-kastus-padengs-elektros-gamintojai-ir-tiekejai

Kiti dalykai

Prancūzų „Oxan Energy“ su finansiniu partneriu Nyderlandų „Snow“, pasiūlę 1,32 mln. € mokestį, laimėjo jūrinio vėjo parko aukcioną „Saare 1“ Estijoje. 900 MW parkas bus statomas 60 km atstumu nuo Saremos salos, 88 kv. km plote. Čia gylis siekia 85 metrus, todėl, kaip skelbiama, bent iš dalies bus statomos plūduriuojančios jūrinio vėjo jėgainės.

https://balticwind.eu/oxan-energy-won-1st-floating-offshore-wind-project-in-estonia/

„KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“) atnaujino sutartį su savo pagrindiniu klientu, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančia „Orlen Lietuva“. Naujos sąlygos, savaime suprantama, neskelbiamos. Tačiau pokyčius rinkoje indikuoja tai, kad vietoje 10 metų sutarties pasirašyta 3 metų sutartis su galimybe ją pratęsti.
https://www.vz.lt/rinkos/2025/01/21/kn-energies-ir-orlen-lietuva-pasirase-nauja-krovos-sutarti-562612

Prezidentūra teigiamai vertina Energetikos ministerijos siūlymus Baltijos šalims bendrai statyti rezervinę elektrinę. Tačiau ragina vertinti įvairias galimybes, pavyzdžiui, mažų modulinių reaktorių (SMR) technologiją. Nors ji nėra komerciškai brandi, o ministerija yra sakiusi, kad elektrinė galėtų būti pastatyta iki 2030 m., fantazijos apie SMR nemiršta.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/21/prezidentura-apie-siulyma-baltijos-salims-statyti-elektrine-visi-variantai-svarstytini-562583

Elektros skirstymo tinklą valdanti ESO per dešimtmetį į jį investuos 3,3 mlrd. €. Tokį investicijų planą patvirtino reguliuotojas. Palyginti, pastarąjį dešimtmetį investuota 1,7 mlrd. €. 49% numatytų lėšų, 1,62 mlrd. €, ESO investuos į naujų vartotojų prijungimą, dar 1,31 mlrd. € bus skirta tinklui atstatyti.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/23/eso-i-tinkla-iki-2033-uju-investuos-33-mlrd-eur-562714

#EnergyDigest (02/25): baterijos, baterijos ir dar baterijų

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(2 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, baterijų statytojų entuziazmas vėl matuojamas gigavatais, latviai pasistatė sinchroninį kompensatorių, stiprinama „LitPol Link“ apsauga.

  • Iš tokių vidutinių – keistai lipdoma parama baterijų įsirengimui gyventojams, kiek sulėtėjo vėjo jėgainių plėtra.

  • Be to, į paviršių išlindo retro teismo byla iš „KN Energies“ istorijos, Lietuva pirmą metų savaitę pasigamino 90% reikalingos elektros energijos.

Štai papunkčiui.

Subsidijos klišos ir klišesnės

Nuo sausio 7 d. gaminantys elektros vartotojai, t. y. gyventojai, turintys įsirengę saulės ar vėjo elektrines, gali teikti prašymus paramai elektros energijos kaupikliams gauti. Tam skirta virš 3 mln. € – pusė skirta Vilniaus, pusė – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams. Dar vienas, 15 mln. € dydžio kvietimas planuojamas pavasarį.

Ličio geležies fosfato baterijos įrengimui parama siekia 380,08 €/kWh, ličio jonų baterijoms – 314,1 €/kWh. Vienam objektui bus kompensuojama ne daugiau 15 kWh kaupiklio talpos, t. y. ne daugiau atitinkamai 5.701,2 € arba 4.711,5 €. Tai reiškia, kad subsidijos intensyvumas siekia vargu ar pateisinamus 60%. Palyginti, verslas gavo 30% intensyvumo paramą.

Nedidelė paslaptis, kad gaminantys vartotojai jau yra bent kelių rūšių subsidijų gavėjai – dalis jų ES lėšomis, kita dalis – kitų elektros vartotojų sąskaita. Kodėl dar viena europinė subsidija yra apribota tik jau ir taip persubsidijuotais gyventojais, paaiškinti sunku, mat baterijos tinklą padeda balansuoti kur įrengtos jos bebūtų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/07/gyventojams-3-mln-eur-parama-elektros-energijos-kaupimo-irenginiams-isirengti

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/irengiancioms-energijos-kaupiklius-imonems-iki-30-dotacija

Dar daugiau baterijų

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė rugsėjo–gruodžio mėnesį preliminariai rezervavusi dar 2,1 GW galios tinkle 34 saulės ir vėjo parkų bei kaupimo įrenginių vystytojams. Beveik du trečdalius galios, 1,3 GW, sudaro ketinimai prie tinklo prijungti pramoninio dydžio baterijas. Jų talpa, jei būtų pastatytos visos, siektų 3 GWh.

Saulės elektrinėms ir vėjo jėgainėms rezervuota po maždaug 400 MW. Iš viso šiuo metu ketinimų išreikšta dėl 3,1 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4 GW saulės elektrinių vystymo. Palyginti, jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia siekia 3,7 GW. Tiesa, ketinimų protokolai yra ankstyvas žaliosios energetikos plėtros indikatorius.

Visgi, tai antras prašymų ciklas, kai tinklo baterijoms pasiūlyta galia viršija 1 GW. Prie to prisideda tiek augantis baterijų poreikis, tiek valstybės skiriama paskata jų įsirengimui. Nekenkia ir sparčiai pingančios ličio baterijos. Įrengti akumuliatoriai padės suvaldyti elektros kainų valandinius šuolius ir nuopuolius, subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-per-3-menesius-preliminariai-rezervavo-13-gw-galios-kaupimo-irenginiams-/33132

https://about.bnef.com/blog/lithium-ion-battery-pack-prices-see-largest-drop-since-2017-falling-to-115-per-kilowatt-hour-bloombergnef/

Po 20 metų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl didelės vertės „Naftos grupės“ turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Tai – istorija iš Lietuvos energetikos įmonių pertvarkų laikotarpio, kai „Klaipėdos nafta“ buvo verčiama normalia bendrove.

2004 m. „Klaipėdos nafta“ su naftos produktų ekspedijavimo bendrove „Naftos grupė“ sudarė sutartį, pagal kurią pastarajai buvo suteikta išskirtinė teisė per valstybės valdomos įmonės terminalą tiekti vakuuminį gazolį. Pirmoji sutartį vienašališkai nutraukė 2010 m. ir gavo Energetikos ministerijos nurodymą išsiaiškinti, kaip buvo sudaryta tokia sutartis.

2014 m. po institucijų tyrimo skelbta, kad 2005–2010 m. vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas, pasinaudodamas savo uošvio ryšiais su tuometiniu „Klaipėdos naftos“ vadovu, „sudarė Lietuvos Respublikos valstybei nuostolingą sutartį“. Padaryta 70 mln. Lt (20,3 mln. €) finansinė žala, iššvaistyti 2 mln. Lt ir nesumokėti 8 mln. Lt mokesčių.

Tuomet sekė ieškiniai dėl žalos atlyginimo, o bausmes Klaipėdos teismas dalyviams išdalino ir nuostolius atlyginti liepė 2017 m. Sprendimas buvo kelis kartus skundžiamas, strigo pandemijoje, tad byla, jei būtų vaikas, šiemet eitų į septintą klasę.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2454152/auksciausiajame-teisme-naftos-grupes-turto-grobstymo-byla

https://www.vz.lt/archive/article/2014/12/2/fntt-naftos-grupe-valstybei-padare-80-mln-lt-zala

Kiti dalykai

Latvijoje, Gruobinioje, netoli šalies sienos su Lietuva, pradėjo veikti pirmasis iš trijų šalies sinchroninių kompensatorių. Tai sinchronizacijai itin svarbūs įrenginiai, užtikrinantys inerciją energetikos sistemoje. Likę du, prie Venspilio ir prie Daugpilio, bus įrengti Baltijos šalims jau veikiant sinchroniškai su Kontinentine Europa, atitinkamai gegužę–birželį ir spalį–lapkritį.

https://eng.lsm.lv/article/economy/economy/09.01.2025-big-power-device-set-up-in-grobina-ahead-of-baltic-states-leaving-russian-grid.a583087/

Elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, Viešojo saugumo tarnyba saugos nuo sausio 15 d., o ne nuo balandžio, kaip planuota iki šiol. Kol kas jungtį saugo privati saugos tarnyba. Tokių priemonių imamasi prieš sinchronizaciją, kuri vyks vasario 7-8 d., saugantis galimo sabotažo.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2455447/sinchronizavimui-svarbius-litpol-link-objektus-vst-saugos-nuo-sausio-vidurio

Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad pagal 2024 m. išnagrinėtus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, sausumoje galėtų būti statomos 359 vėjo jėgainės, kurių bendra galia sudarytų 2,704 GW. Tai 14% mažiau, nei 2023 m. (417, 3,128 GW galios jėgainių). Daugiausia vėjo jėgainių suplanuota Biržų (95), Pasvalio (67) rajonuose ir Rietave (54).

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/paaiskejo-kuriose-savivaldybese-2024-metais-buvo-suplanuota-daugiausia-vejo-jegainiu-664-2374302

Pirmą metų savaitę vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 90% viso šalies elektros poreikio. Tai lėmė gausi elektros gamyba iš vėjo – jos pagamino 129 GWh, 61% visos pagamintos elektros. Importuotos elektros 72% atkeliavo iš Skandinavijos per „Nord Balt“ jungtį, 28% – iš Lenkijos. Elektros kaina Lietuvoje buvo 10 €/MWh mažesnė, nei Latvijoje ar Estijoje.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/06/praejusia-savaite-elektrines-lietuvoje-pagamino-90-reikalingos-elektros

#EnergyDigest (01/25): Ukrainos tranzito pabaiga

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(1 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, be skaudesnių pasekmių pasibaigė rusiškų dujų tranzias per Ukrainą, stiprinama energetikos objektų apsauga, žadami „pozityvūs punktai“ sutartyje dėl „Rheinmetall“ artilerijos gamyklos.

  • Iš tokių vidutinių – brangsta reguliuojamas tarifas.

  • Be to, formuluojamas siūlymas dėl naujos Baltijos šalių elektrinės, Lietuva atidžiau prižiūrės „Independence“, „Litgrid“ rezervai šiemet atsieis 67 mln. €.

Štai papunkčiui.

Tranzito galas

Sausio 1 d. baigėsi rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą. Baigė galioti 2019 m. tarp „Nord Stream 2“ nespėjusio užbaigti „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ ir GTSOU pasirašytos dujų tranzito sutartys. Kyjivas apie tai, kad sutartys nebus pratęstos, informavo dar vasarą. Kremlius tai patvirtino tik paskutinėmis metų dienomis.

Rusijos vamzdinių dujų eksportui į Europą liko vienintelis kelias – „Turkstream“ dujotiekis po Juodąja jūra. Tačiau, kadangi kalbame apie jau ir taip nusekusio dujų srauto pabaigą, tai didelio realaus pokyčio į Europos dujų rinką neatnešė. Dujų kainos paaugo, tačiau tapo tik nesmarkiai brangesnės, nei lapkritį.

Rusiškas dujas iki tranzito pabaigos pirko Slovakija, Vengrija ir Serbija, nemokamai dujos buvo tiekiamos Rusijos marionetiniam Uždniestrės regionui Moldovoje. Alternatyvaus dujų tiekimo nebuvo užsitikrinęs tik pastarasis regionas. Slovakija triukšmavo labiausiai, nes iki šiol uždirbdavo iš su politine nuolaida gautų dujų prekybos Europoje.

Uždniestrė liko be dujų tiekimo, nepaisant to, kad Kremlius galėtų regioną aprūpinti dujomis iš pietų. Europoje dujų taip pat netrūksta, jos, tiesa, nedalinamos nemokamai. Čia, galima manyti, kils humanitarinė krizė, kuri kris ant Moldovos pečių. Pastaroji ta proga ketina nacionalizuoti „Gazprom“ valdomą dujų bendrovę.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/01/ukraina-sustabde-rusijos-duju-tranzita-labiausiai-nukentes-slovakija-ir-moldova

https://www.vz.lt/rinkos/2024/12/27/duju-rinka-galiausiai-patikejo-kad-2025-m-teks-gyventi-be-ukrainos-tranzito

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/03/uzdniestreje-energetine-katastrofa-bet-prorusiski-separatistai-atsisako-duju-is-europos

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/moldova-ruosiasi-atsiimti-moldovagaz-is-gazprom

Elektrinė visam regionui

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas konkrečiau apibūdino savo sumanymą dėl Baltijos šalių rezervų. Jų poreikis iškilo po Rusijos atakų prieš povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ministras ketina siūlyti Baltijos šalims bendrai statyti „modernią, manevringą elektrinę“ ar elektrines.

Ministras užsiminė apie galios aukcionus.T. y. galėtų būti skelbiami aukcionai konkrečius parametrus atitinkantiems elektros gamybos įrenginiams pastatyti. Tiesa, sumanymas dar su kaimynais neaptartas.

Pasiūlymas logiškas, rezervines elektrines išlaikyti visoms trims šalims būtų lengviau, nei kiekvienai šaliai atskirai. Galbūt ES finansavimas atsirastų. Tačiau istorija moko, kad Baltijos šalys sunkiai susitaria. Be to, vietinių rezervų klausimus sprendžia tiek Estija, tiek Lietuva. Tad šiam sumanymui į save riestų nagų gali pasirodyti per daug.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2450909/vaiciunas-juriniu-jungciu-pazeidimai-nekelia-gresmes-sinchronizacijai

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/lietuva-latvija-ir-estija-galetu-statytis-bendra-elektrine?video=1

Strateginių objektų apsauga

„Litgrid“ ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) sutarė dėl energetikai svarbių objektų apsaugos. VST nuo šių metų pradžios tampa atsakinga už „Litgrid“ valdymo ir duomenų centro apsaugą, taip pat ji saugos didžiausią Lietuvos rezervinę elektrinę Elektrėnuose. Nuo balandžio tarnyba saugos tarptautines elektros jungtis „LitPol Link“ ir „Nord Balt“.

Šiuo metu VST saugo 9 strateginius objektus, šiemet šį sąrašą ketinama papildyti dar 4. Vėliau sąrašą planuojama dar labiau plėsti. Manoma, kad pasikeitus geopolitinei situacijai, strateginiai objektai gali tapti priešiškų jėgų taikiniais. VST turėtų užtikrinti, kad juos saugos „tinkamai paruoštos, gerai ginkluotos pajėgos“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra

Kiti dalykai

Lietuvai į savo rankas perėmus dujų importo terminalą „Independence“ dažnės jo patikros. Jos vyks kasmet, o ne kartą per dvejus metus. Mat laivas dabar bus prižiūrimas pagal Lietuvos taisykles, o ne Singapūro, su kurio vėliava plaukiojo iki šiol. „KN Energies“ taip pat mokysis valdyti laivą – iki šiol dujų ir naftos terminalų operatorė laivų nėra turėjusi.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/lietuvai-peremus-independence-daznes-jo-patikra

Reguliuojamą vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 4% daugiau – po 20,5 ct/kWh (iki šiol 19,7 ct/kWh). Oficialiai – dėl didesnių kainos prognozių. Bet statistiškai taip visuomet nutinka po rinkimų. Šiemet visuomeninio tiekimo neliks – kitus tiekėjus turės pasirinkti paskutiniai ~0,4 mln. smulkiausių elektros vartotojų.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2450620/sausi-brangsta-visuomeninis-elektros-tiekimas-daliai-dideja-ir-gamtiniu-duju-tarifai

Vyriausybė galutinai patvirtino sutartį dėl bendros su „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybos. Energetikos ministras užsiminė, kad per dvi-tris savaites paaiškės „pozityvūs punktai“ šioje sutartyje – „reikšmingi dalykai, energetikai taip pat“. Vyriausybė savo indėlį į gamyklos statybą atlieka per ministerijai pavaldžią bendrovę „EPSO-G Invest“.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-i-epso-g-ir-rheinmetall-sutarti-itraukta-kol-kas-neskelbtu-pozityviu-punktu-120075354

„Litgrid“ už „įrenginių prieinamumo paslaugą“ „Ignitis gamybai“ šiemet mokės 66,7 mln. €. Sistemos valdytojas tokias paslaugas perka kasmet, jų poreikis iš viso siekia 1.118 MW. Įprasta, kad šias paslaugas tiekia Elektrėnų kompleksas, Kauno termofikacijos elektrinė, „Orlen Lietuva“ ir Panevėžio energijos valdoma Panevėžio elektrinė.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/litgrid-pasirasys-beveik-66-mln-euru-vertes-sutarti-su-ignitis-gamyba-664-2368570

#EnergyDigest (52/24): nutrauktas kabelis

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(52 sav., 2024)

  • Iš tokių geresnių naujienų, danai prie Telšių statys baterijų parką, priimti investiciniai sprendimai antros elektros jungties su Lenkija statybai.

  • Iš tokių vidutinių, rusų „šešėlinio“ laivyno tanklaivis nutraukė elektros kabelį „Estlink 2“, tokie infrastruktūros gadinimai gali priversti regiono šalis persvarstyti rezervinių elektrinių poreikį.

  • Be to, toliau stringa vykstančio jūrinio parko aukciono parlamentinė kontrolė, estai anksčiau laiko naikina paramą šiluminei elektrinei, suomiai prognozuoja elektros poreikio šuolį.

Štai papunkčiui.

Kalėdinis stebuklas

„Eagle S“, su Kuko salų vėliava plaukiantis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, Kalėdų dieną nutraukė elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“ ir kelis telekomunikacijų kabelius. „Estlink 2“ yra didesnioji iš dviejų to paties pavadinimo jungčių tarp Suomijos ir Estijos. Jos galia siekia 650 MW, palyginti su 350 MW galios pirmuoju „Estlink“.

Inkaro tempimas dugnu tampa klasikiniu tokių atakų metodu. Keliomis dienomis anksčiau telekomunikacijų kabelius nutraukęs kinų laivas „Yi Peng 3“ išplaukė iš Baltijos jūros. Jis buvo sustabdytas, bet paleistas be pasekmių su Kinijos įsikišimu. 2023 m. spalį inkaro tampytojas „NewNew Polar Bear“, prakiurdęs dujotiekį „Balticconnector“, net nebuvo sustabdytas.

Šį kartą laivas buvo Suomijos pakrantės apsaugos nukreiptas į šalies teritorinius vandenis. Čia jį perėmė sraigtasparniu išsilaipinusios specialiosios pajėgos. „Eagle S“ buvo konfiskuotas ir nuplukdytas prie Suomijos Kilpilahti uosto Porvoo mieste. Skelbiama, kad laive rasta sumontuota ir signalų žvalgybos įranga, naudota NATO pajėgų sekimui.

Skandinaviškos elektros importo kelio netektis atsispindės elektros rinkoje. Baltijos šalyse, tikėtina, elektra dėl to bus brangesnė, Suomijoje – pigesnė. Tačiau paklausos pikų laikotarpiu situacija gali būti ir priešinga. Vyraujant palankioms sąlygoms žaliosios energijos gamybai Baltijos šalyse, Suomija jungtimi elektrą importuodavo.

Preliminariai tikimasi sutaisyti kabelį iki 2025 m. rugpjūčio, tačiau galutinė data dar neaiški. Sinchronizacija vyks be šios jungties. Jūroje yra nutiestos dar dvi jungtys – pirmasis „Estlink“ ir „Nord Balt“ tarp Lietuvos ir Švedijos. Klausimas, ar jos išgyvens iki sinchronizacijos, tiesa, proceso greičiausiai nebesustabdytų net ir visų jūrinių jungčių netektis.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/27/ekspertas-apie-estlink-2-sutvarkyma-nezinau-kiek-tai-uztruks-kainas-lems-daug-veiksniu

https://www.fingrid.fi/en/news/news/2024/estlink-2-electricity-transmission-link-between-finland-and-estonia-has-failed-investigation-continues2/

https://elering.ee/en/suspected-fault-estlink-2-located-seabed-gulf-finland

https://www.lloydslist.com/LL1151955/Russia-linked-cable-cutting-tanker-seized-by-Finland-was-loaded-with-spying-equipment

Nauji rezerviniai pajėgumai

Rusijos daroma žala jūrinei infrastruktūrai „reikalauja persvarstyti papildomus generacijos pajėgumus“, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šiuo metu, tiesa, anot jo, nėra realios grėsmės, kad Lietuva liktų be elektros, net ir nutraukus jūrines jungtis. Elektros poreikį esant reikalui užtikrintų Elektrėnų elektrinė, taip pat – šalies miestų šiluminės elektrinės.

Tačiau, kaip pastebi ir estų „Elering“, tarptautinės jūrinės jungtys iki šiol padėjo balansuoti elektros gamybą ir vartojimą abejose kabelio pusėse. Be „Nord Balt“ Lietuva neapsiėjo net išbandydama savo sistemą izoliuotu režimu. Tačiau jei jungčių prieinamumu būtų abejojama, elektros sistemų valdytojai turėtų iš naujo įsivertinti rezervinių elektrinių poreikį.

Garsiai nekalbama, bet visa tai kainuos pinigus ir darys neigiamą įtaką – labiau ar mažiau pastebimą – regiono šalių ekonomikoms. Nepaisant to, mes šias atakas tebevadiname „hibridinėmis“. Antraip į jas reikėtų atsakyti.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ministras-elektros-perdavimo-sistemos-operatoriai-turi-akyliau-ivertinti-papildomus-generacijos-pajegumus-120074686

https://www.err.ee/1609561207/elering-uhendame-end-venemaast-lahti-ka-siis-kui-molemad-uhendused-katkevad

Sausumos jungtis

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE patvirtino finansinį investicinį sprendimą dėl „Harmony Link“ jungties statybos sausumoje. Pagal operatorių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, taip kartu įsigalioja ir rugsėjį Lietuvos „Litgrid“ priimtas sprendimas.

Kitaip tariant, oficialiai nutarta naują elektros jungtį statyti ir, kas svarbiausia, ją finansuoti. Šis projektas galbūt žymi politinių nuotaikų pokytį Varšuvoje, mat anksčiau Lenkija labai kategoriškai priešinosi antros sausumos jungties statybai. Jei tai ženklas, kad politikų onoras ir kaprizai eižėja, tuomet tai geros žinios visam regionui.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/isigaliojo-litgrid-ir-pse-finansiniai-investiciniai-sprendimai-del-harmony-link-jungties-sausumoje-statybos/33116

Kiti dalykai

Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ užsitikrino valstybės paramą baterijų statybai prieš Telšių. Ten bus statoma 12 MW galios, 48 MWh talpos kaupiklių parkas. Saulės ir vėjo parkų vystytojai tai bus naujas veiklos laukas. Statybų pradžia planuojama 2025 m. pab., o prijungti prie tinklo baterijas tikimasi 2026 m. viduryje.

https://www.vz.lt/pramone/2024/12/23/european-energy-netoli-telsiu-statys-12-mw-bateriju-parka

Seimo Energetikos komisijai pirmadienį vėl nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso. Svarstymas atidėtas iki sausio 14 d. Bus laukiama detalesnės projekto analizės, bei Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo. „Nemuno aušros“ ir žalstiečių atstovai komisijoje nori naikinti projektui taikomą paramos mechanizmą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2446088/seimo-komisija-del-antrojo-juros-vejo-parko-aukciono-likimo-spres-sausi

Estijos „Enefit Green“ valdoma nedidelė Iru kogeneracinė atliekų deginimo jėgainė Taline nuo sausio neteks valstybės paramos. Tai įvyks metais anksčiau, nei tikėtasi. 2013 m. restauruota jėgainė turėjo būti remiama 12 metų, t. y. iki 2025 m. pab. Bendrovė didins šilumos kainą ir priimtus įstatymų pakeitimus skųs, bet džiugu girdėti, kad nesąmonių būna ne tik pas mus.

https://www.err.ee/1609561153/uuest-aastast-iru-elektrijaam-enam-koostootmistoetust-ei-saa

Suomijos elektros perdavimo sistemos valdytoja „Fingrid“ prognozuoja, kad per ateinančius 10 m. elektros metinis poreikis dvigubės iki 160 TWh. Didžiausio šuolio tikimasi pramonėje ir šilumos gamyboje, elektromobilių įtaka nedidelė. Taip šalis stoja į vieną gretą su kitomis regiono valstybėmis, kurios artimiausiu metu tikisi staigaus elektros poreikio šuolio.

https://yle.fi/a/74-20130045

#EnergyDigest (51/24): pažadai ir jų tesėjimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje? 

(51 sav., 2024) 

  • Iš geresnių naujienų, danų vandenilio gamyklos statybos planai Lietuvoje dar nėra užmesti, elektros tos pačios dienos prekyba perėjo prie 15 minučių intervalų.

  • Iš tokių vidutinių – valstybė nepaiso savo pažado parduoti turimas baterijas, ruošiamasi stabdyti jau vykstantį jūrinio vėjo parko konkursą.

  • Be to, prezidentūra norėtų vyriausybinės pirmojo jūrinio vėjo parko priežiūros, vėjai toliau laužo šakas ir trauko laidus, Latvijos vėjo asociacijoje – maištas.

Štai papunkčiui.

Sulaužytas pažadas

Vasarį Baltijos šalims pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais pradės veikti bendra balansavimo pajėgumų rinka. Dalį šių pajėgumų numatoma įsigyti iš valstybinės „Energy Cells“, valdančios 200 MW galios, 200 MWh talpos baterijų parkus. Tai bus daroma „kol rinkoje pradės veikti nauji kaupimo įrenginiai“, arba bent iki 2026 m.  

Šių paslaugų tiekimą apibrėžianti sutartis bus pasirašyta sausį, ji bus vieša. Planuojama numatyti, kad „Energy cells“ kitais metais balansavimui skirs 40 MW galios, taip pat dalyvaus balansavimo rinkoje. Čia jos siūlymai bus pateikiami aukciono eilės gale, t. y. tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai. 

„Litgrid“ skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 pramoninio dydžio baterijų projektai. Jų galia ir talpa siekia apie 1.052 MW ir 2.710 MWh. 

Pagal pradinį sumanymą ES lėšomis subsidijuotos baterijos turėjo būti parduotos privatiems investuotojams, tam, kad baterijų paslaugų rinkoje nebūtų subsidijuotų įrenginių. „Energy Cells“ gavo 87,6 mln. € subsidiją pagal popandeminę ES ekonomikos gaivinimo programą. Pardavimo lėšos galėjo būti nukreiptos į kitas tinkamas investicijas. 

Kalbėti viena, o daryti kita, yra itin ydinga praktika, ypač ilgalaikio planavimo reikalaujančiame energetikos sektoriuje. Bet jos net nesistengia kratytis nei politikai, nei valstybinės energetikos įmonės. Blogoje investicinėje aplinkoje geri projektai – ir žemos elektros kainos – neatsiranda.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/19/po-sinchronizacijos-ribota-laikotarpi-dali-balansavimo-paslaugu-gales-teikti-energy-cells 

Nauja Energetikos komisija

Naujoji Seimo energetikos komisija ruošiasi kreiptis į Energetikos ministeriją ir reikalauti iš naujo įvertinti jau vykstantį antrojo jūrinio vėjo parko konkursą. Norima stabdyti jau vykstantį aukcioną ir imtis kaštų ir naudos analizės, įvairių vertinimų ir procedūrinių veiksmų, aiškinantis, ar aukcionas parengtas tinkamai ir skaidriai, ir ar bus naudingas.  

Kol kas išvadų ar siūlymų Energetikos ministerijai suformuluoti nepavyko, nes Seimo komisija dar neskiria biudžeto lėšų (kurios surenkamos mokesčiais) nuo VIAP lėšų (kurios surenkamos į atskirą kišenę iš elektros vartotojų). Ar jau vykstantis konkursas bus stabdomas, atsakyti anksti, bet spręsti – ir po to aiškintis – tikėtina, teks ministerijai.

Jūriniai vėjo parkai yra tapę lengvu taikiniu, ne be jų aukcionų rengėjų turbūt netyčinio indėlio. Naujos sudėties Energetikos komisijoje jau padaryto darbo proponentas Dainius Kreivys atrodo adekvačiausias, o tarp oponuojančių žvaigždžių – Artūras Skardžius į porą senbuviui Valiui Ąžuolui. Laukia klampūs ketveri metai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/20/seime-gincai-del-paramos-jurinio-vejo-parkui-d-kreivio-ituzis-ir-22-meiles-laiskai-vystytojams  

Vandenilio gamykla

„European Energy“ tikina neatsisakiusi planų statyti vandenilio gamyklą Lietuvoje. Tie planai tiesiog „nėra labai toli pažengę“. Kretingos rajone kilus vietos gyventojų pasipriešinimui bendrovė sustabdė poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir atsisakė statybos planų. Akmenės rajone procedūros vykdomos, bet domimasi ir kitomis statybai galimomis vietomis. 

Danijos bendrovės vandenilio gamykla Lietuvoje yra įdomi ne tik kaip dar vienas „Chevron“ efekto pavyzdys. Vandenilio gamyba yra svarbi Lietuvos energetikos strategijos dalis. Tai yra ir žingsnis link aukštos pridėtinės vertės energetikos produktų gamybos, ir elektros poreikio augimo katalizatorius. Pastarasis turėtų užtikrinti elektros gamybos plėtrą. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/20/european-energy-teigia-neatsisakiusi-planu-lietuvoje-statyti-metanolio-gamykla  

Kiti dalykai

Gūsingas vėjas be elektros šią savaitę paliko 190.000 gyventojų. Tinklui žalą eilinį kartą darė laužomos medžių šakos – pažeidimai fiksuoti 1.300 tinklo vietų. Labiausiai nukentėjo Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Kauno regionai. Priemonės šioms problemoms spręsti išlieka tos pačios – platinti proskynas, spartinti kabeliavimą. Niekas nevyks labai sparčiai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/16/eso-elektros-neturi-apie-19000-gyventoju-trikdzius-salina-200-brigadu  

Prezidentūra pageidautų, kad pirmojo jūrinio vėjo parko vystymas būtų prižiūrimas vyriausybiniu lygiu. „Būtina prižiūrėti, kad projektas būtų įgyvendintas“, teigė Ramūnas Dilba, prezidento patarėjas infrastruktūrai. Pirmąjį 700 MW parką vysto „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“, už galimybę tai daryti bendrovės yra sumokėjusios 20 mln. € mokestį.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/r-dilba-vyriausybe-turetu-priziureti-pirmojo-juros-vejo-parko-projekta-664-2362234  

Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų. Pokytį įgyvendino elektros birža „Nord Pool“, bendradarbiaudama su Baltijos šalių sistemų valdytojais. Trumpesnis elektros prekybos intervalas padės rinkos dalyviams lengviau subalansuoti staigiai kintančią gamybą iš saulės ir vėjo.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/baltijos-saliu-einamosios-paros-elektros-rinkoje-pradeti-taikyti-15-minuciu-prekybos-intervalai/33000  

5 stambios Latvijos vėjininkės, tarp jų valstybinė „Latvenergo“, pasitraukė iš Latvijos vėjo energetikos asociacijos dėl jos neefektyvumo. Paliekama asociacija teigia, kad tai – dėl nepavykusio bandymo perimti kontrolę. Latvijos vėjininkai regione atsilieka. Joje šiuo metu pastatyta ~140 MW vėjo jėgainių, palyginti su ~400 MW Estijoje ir ~1.500 MW Lietuvoje.

https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekonomika/16.12.2024-no-latvijas-veja-energijas-asociacijas-izstajas-5-lielakie-nozares-uznemumi.a580460/  

#EnergyDigest (50/24): energetikai ir artilerijos šaudmenys

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(50 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, EPSO–G prisidės prie artilerijos šaudmenų gamybos, rekonstruojama svarbi dujų skirstymo stotis, „KN Energies“ sutaupė įsigydami „Independence“.

  • Iš tokių vidutinių – estai įspėja apie būtinybę išlaikyti elektros rezervus, reguliuotojas pareikalaus energijos tiekėjų grąžinti savo klientams už nutraukiant sutartis gautus pinigus.

  • Be to, naujasis energetikos ministras dėlioja savo politinius prioritetus, estai Briuselyje pasitvirtino paramą būsimiems jūrinio vėjo parkams.

Štai papunkčiui.

Energetikos kurso korekcijos

Naujas senas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas davė interviu BNS. Tiesa, kad energetikos politikoje pavyksta išlaikyti tęstinumą, kuriuo spindėjo ir pareigas paliekantis Dainius Kreivys. Tai sinchronizacija su Europa, žaliosios energijos plėtra, naujos elektros jungties su Lenkija. Tačiau įdomesnės galimos šalies energetikos kurso korekcijos.

Vykstančio jūrinio parko aukciono stabdyti neketinama. Tačiau ministras pažymi, kad jūrinio vėjo plėtra negali būti vykdoma „bet kokia kaina“. Praktinės galimybės aukcioną koreguoti ar atšaukti, manyčiau, priklausys nuo to, ar bus daugiau aukciono dalyvių, nei tik „Ignitis grupė“.

Dedamas silpnesnis akcentas ant dar komerciškai neegzistuojančių technologijų – vandenilio gamybos, mažų modulinių branduolinių reaktorių. Pažymima, kad vietinė gamyba turi turėti aiškų vartotoją. Strategiškai investicijos į papildomas elektros jungtis ir į elektrolizę gali kenkti viena kitai.

Neatsakytas klausimas dėl visuomeninio elektros tiekimo gyventojams. Vyriausybė nori pasilaikyti galimybę šlovingai “mažinti elektros kainą gyventojams” prieš rinkimus. Tai nevisai dera su planais jo atsisakyti 2026 m. ir ES taisyklėmis. Atsakymo, kaip atsisakyti reguliuojamo elektros tarifo, ir kartu jo neatsisakyti, dar negirdėti.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2434389/vaiciunas-apie-grizima-i-politika-sinchronizacija-vejo-parko-konkursa-ir-ignitis

EPSO-G ir „Rheinmetall“

Energetikos įmonių grupės EPSO-G antrinė bendrovė „EPSOG Invest“ kartu su „Rheinmetall“ Lietuvoje statys 300 mln. € vertės artilerijos šaudmenų gamyklą. Vokietijos koncernui priklausys 51%, valstybės netiesiogiai valdomai Lietuvos bendrovei – 49% projekto akcijų. Gamyklos prie Baisogalos statybos turėtų užtrukti dvejus metus.

Finansinis šalių indėlis turėtų būti proporcingas. Iš mūsų pusės jis bus finansuojamas iš EPSO-G ir „Valstybinio investicinio kapitalo“ lėšų. Pastaroji – tai institucija, įkurta valstybės, tarptautinių ir privačių investuotojų lėšomis padėti ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos. Ji pavaldi Finansų ministerijai ir įgis 49% „EPSOG Invest“ akcijų.

Energijos ministerijai pavaldi EPSO-G kontroliuoja energijos perdavimo infrastruktūros bendroves bei, energijos išteklių biržų operatores. Tačiau tai ne primas su gynyba susijęs grupės projektas. 2021 m., puolimo migrantais akivaizdoje grupei buvo pavesta tiesti koncertiną Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.

https://www.vz.lt/pramone/2024/12/12/vyriausybe-suderino-paskutine-sutarti-del-bendros-rheinmetall-ir-lietuvos-gamyklos-statybu

Estijos rezervai

Estijos elektros sistemos valdytojas „Elering“ pristatė šios žiemos energijos tiekimo saugumo ataskaitą. Joje atkreipiamas dėmesys, kad, nors trumpuoju laikotarpiu problemų nematyti, ilgainiui mažės rezerviniai pajėgumai, tiek Estijoje, tiek Baltijos šalyse. Vien Estijai reikia išlaikyti 1 GW tokios gamybos, o senosios iškastinio kuro elektrinės artėja prie gyvenimo galo.

Pokalbiai apie rezervus nėra patogūs, nes jie reiškia investicijas į ne atsinaujinančius išteklius deginančias jėgaines. Privatus sektorius nei į rezervines, nei į nežalias jėgaines neinvestuos. Valstybinėms energetikėms reikia aiškaus nurodymo investuoti. Vyrauja lūkestis, kad bus atrastas žalias sprendimas, bet jo dar nematyti.

Kiti dalykai

„Amber Grid“ rekonstruos 1962 m. statytą Elektrėnų dujų skirstymo stotį. Projektas kainuos 2,6 mln. €, jį iki 2026 m. vidurio atliks „MT Group“.  Stotis užtikrina tiekimą Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, svarbiausiai rezervinei jėgainė šalyje. Dujų skirstymo stotyse vykdoma dujų apskaita, mažinamas slėgis iki skirstymo sistemai reikalingo lygio, dujos išvalomos nuo priemaišų ir joms suteikiamas specifinis “dujų” kvapas (saugumo tikslais).

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/11/amber-grid-uz-26-mln-eur-rekonstruos-elektros-gamybai-svarbia-duju-skirstymo-stoti

„KN Energies“ už „Independence“ sumokėjo 8 mln. € mažiau. Sandoris dėl dujų importo terminalo išpirkimo buvo įkainotas JAV doleriais, tad jį perkanti bendrovė rugpjūtį apdraudė sandorį nuo valiutų kurso pokyčių. Nuo tada euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo ~7%. Toks kurso pokytis be apsidraudimo būtų pabranginęs ir dujų terminalą „Independence“. Tačiau  jis galiausiai atsiėjo 138,04 mln. €.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/12/11/kaip-pirkdama-independence-kn-sutaupe-8-mln-eur

Reguliuotojas pirmadienį ketina įpareigoti elektros tiekėjus – „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams ir mažoms įmonėms grąžinti 8,3 mln. € iš jų gautų netesybų už sutarčių nutraukimą. Atitinkamai įmonėms teks sumokėti 5,2 mln. €, 2,4 mln. € ir 0,7 mln. € už laikotarpį iki įsigaliojant tai draudžiančiam įstatymui. Nenustebčiau, jei šis sprendimas galiausiai sumažintų elektros tiekėjų skaičių Lietuvos rinkoje.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/13/vert-ipareigos-elektros-tiekejus-vartotojams-grazinti-83-mln-eur

Estija gavo ES leidimą suteikti 2,6 mlrd. € paramos jūrinio vėjo parkams. Kalbama apie panašų paramos mechanizmą, kaip Lietuvoje vykstančiame aukcione (vad. dvipusis CfD), tik metinė apimtis mažesnė (2 TWh, kai Lietuvoje – 3 TWh), o trukmė ilgesnė - 20 m. (15 m.). Tai dar nereiškia sprendimo skelbti konkursus vystyti jūrinio vėjo parkus Estijoje, tačiau yra žingsnis link to.

https://www.err.ee/1609546345/eesti-sai-el-ilt-riigiabiloa-meretuuleparkide-vahempakkumise-labiviimiseks

#EnergyDigest (48/24): finišo tiesioji ir pradingstanti gamyba

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(48 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, prisijungimo prie Europos elektros tinklų procesas pasiekė „paskutinę atkarpą“, energetikos politikoje išlaikomi lūkesčiai dėl tęstinumo.

  • Iš tokių vidutinių – „Eesti Energia“ traukia dalį gamybos įrenginių iš elektros biržos, elektros gamybos vystytojai nėra patenkinti išskirtinėmis sąlygomis antram jūriniam vėjo parkui.

  • Be to, Lietuva ir JAV bendradarbiaus taikaus atomo srityje, bus parduodama šilumos tiekėja „Gren“, aiškėja sinchronizacijos kainos kontūrai.

Štai papunkčiui.

Paskutinė atkarpa

Europos elektros perdavimo sistemų operatorės (ENTSO-E), valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, patvirtino Baltijos šalių planą vasariui: 8 d. atlikti savarankiško darbo bandymą ir po jo vasario 9 d. prisijungti prie Europos. Šis ENTSO-E kontinentinės Europos regioninės grupės sprendimas, anot „Litgrid“, žymi „paskutinę kelio atkarpą“ sinchronizacijos procese.

Tuo tarpu Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį. Joje aprašomi šalių bendradarbiavimo principai, operatorių teisės ir pareigos po prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kai sutartis ir įsigalios.

Energetikos reguliuotojų organizacija ACER Europą skirsto į penkis regionus – Baltijos, Šiaurės, Centrinės Europos, Pietryčių Europos ir Pietvakarių Europos. Sutartis reguliuos tai, ko nereglamentuoja Tinklo kodeksas ir Sinchroninės zonos pagrindų susitarimas.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/baltijos-saliu-elektros-perdavimo-sistemu-operatores-susitare-del-bendradarbiavimo-sistemos-valdyme-po-sinchronizacijos/32980

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/kontinentines-europos-elektros-perdavimo-sistemu-operatores-prieme-sprendimus-del-baltijos-saliu-sinchronizacijos/32985

Branduoliniai reaktoriai

Dainius Kreivys, kadenciją baigiantis energetikos ministras, Vašingtone su išeinančia JAV Energetikos sekretore Jennifer M. Granholm pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą. JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką ir parengs mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.

Ministras skaičiuoja, kad Lietuvai iki 2040 m. prireiks 5 mažų (300 MW galios) branduolinių reaktorių, „norint turėti pačias palankiausias kainas mūsų vartotojams“. Sunku pasakyti, kaip ministras tai skaičiuoja, mat nei vieno tokio reaktoriaus pasaulyje pastatyta nėra. Tiesa, elektros energijos poreikio augimas yra numatomas Lietuvos energetikos strategijoje.

Jis, tiesa, turėtų atsirasti žaliojo vandenilio ir sintetinio kuro gamyboje. Šios technologijos taip pat dar nėra komerciškai brandžios. Todėl galime manyti, kad svarstymai apie tai, kaip hipotetiškai atsirasiantį energijos poreikį tenkinsime neegzistuojančiomis branduolinėmis technologijomis, kol kas vertintini kaip hipotetiniai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/27/d-kreivys-lietuvai-reiketu-penkiu-mazu-branduoliniu-reaktoriu

Senieji Estijos elektrinės blokai

Estijos „Eesti Energia“ iš „Nord Pool“ biržos patraukė keturis iš viso 693 MW galios Estijos elektrinės blokus. Tai buvo padaryta ją valdančioje bendrovėje „Eesti Power“ atradus taršos apskaitos klaidų. Įmonė taip sureagavo į šalies Klimato ministerijos pareiškimus apie „nulinę toleranciją“ perteklinei taršai. Elektrinės išlieka rezerve, tad sprendimas nekelia pavojaus eletros sistemos stabilumui.

Trys iš keturių blokų tiesa, nėra efektyvūs ir biržos aukcionų nelaimėdavo dėl aukštos gaminamos elektros kainos. Jėgainėje deginami naftos skalūnai – vietinis itin taršus iškastinis kuras, verčiantis elektrinę viena taršiausių Europoje. Visgi, net ir brangių įrenginių nauda pajaučiama, kai kyla rizika, kad elektros gamybos ir importo neužteks poreikiui patenkinti.

Elektros kainų lygiai Baltijos šalyse yra tampriai susiję. Regionas pastaruoju metu neteko daug importo šaltinių ir vargu, ar turi ilgą elektros gamybos atsarginių suolelį. Sprendimų ieškoma: „Eesti Energia“ siūlo blokų eksploataciją apriboti iki 1.500 valandų per metus, taip aplinkosauginiai reikalavimai būtų ne tokie griežti. Tik vienas iš keturių blokų įprastai dirba ilgiau.

https://www.err.ee/1609533163/eesti-energia-vottis-vanemad-polevkiviplokid-elektriborsilt-ara

https://www.err.ee/1609534192/eesti-energia-vanad-plokid-saavad-tootmispiiranguga-turule-tagasi

Kiti dalykai

Prezidentūra po susitikimo su potencialiu energetikos ministru, pareigas jau ėjusiu Žygimantu Vaičiūnu, išsakė savo pageidavimus. Be jau vykstančių procesų užbaigimo, norima spartesnių elektros jungties „Harmony Link“ su Lenkija tiesimo darbų. Taip pat, kad vietinė elektros gamyba šalies poreikį patenkintų jau 2028 m. Energetikos politikoje Lietuvoje įprastas tęstinumas.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2422825/nauseda-susitiko-su-busimu-energetikos-ministru-tikisi-spartesnes-harmony-link-statybos

Žaliosios energetikos vystytojai naują jūrinio vėjo parko aukcioną pasitiko nedraugiškai. Kritikuojamas paramos dydis – iki 125,74€/MWh. Taip pat tai, kad selektyviai subsidijuojamas neišskirtinis projektas. Nerimaujama, kad tik 2032 m. atsirasiantis projektas apribos žaliosios energetikos plėtrą jau šiandien. Iki šiol mūsų jūrinio vėjo programa buvo neimli kritikai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/26/dalis-vystytoju-subsidijas-antrajam-jurinio-vejo-parkui-ivertino-kaip-koju-nusivalyma-i-kitus

Šveicarijos fondas „Partners Group“ ieško pirkėjų Suomijoje, Baltijos šalyse ir JK veikiančiai šilumininkei „Gren“. Kaina – maždaug 1,5 mlrd. €, teigia estų spaudos šaltiniai. Įprasta, kad oficialiai tokie sandoriai neaptarinėjami. Anksčiau „Gren“ priklausė suomių „Fortum“. Pastarajai teko susiprastinti, kai Rusijos energetinio karo akivaizdoje žlugo jos įsigyta Vokietijos „Uniper“, ilgametė rusų draugė.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/27/estijos-ziniasklaida-sveicarijos-fondas-nori-parduoti-gren-verte-siekia-apie-15-mlrd-eur

Sinchronizacijos kainą Estijoje vartotojai pajus vėliausiai 2026 m., teigia „Elering“. Ji galėtų siekti apie 0,5 ct/kWh, tačiau realūs skaičiai gali būti ir kitokie. Lietuvoje tai pasijus tikrai nuo 2026 m., tačiau kainos spėti nesiimama. Nežinia, kokios reikalingų naujų paslaugų kainos formuosis rinkoje, be to, dar nesutarta, kiek sąnaudų teks elektros vartotojams, o kiek – elektros gamintojams.

https://www.err.ee/1609535269/elering-eesti-elektrisusteem-on-veebruariks-venemaa-vorgust-lahkumiseks-valmis

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/18/kiek-elektros-vartotojui-kainuos-atsijungimas-nuo-brell-skaiciai-skendi-migloje

#EnergyDigest (47/24): paskutiniai rusų oro gurkšniai 

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(47 sav., 2024) 

  • Iš geresnių naujienų, JAV pritaikė sankcijas „Gazprombank“, „Teltonikai“ kabelius nuties pats „Litgrid“, tvirtinamos elektros jungtys tarp pajūrio ir sostinės. 

  • Iš tokių vidutinių – dar vasarą mažėjęs vėl didėja visuomeninis tarifas, žaliosios energetikos vystytojai skundžiasi stringančiomis 4 mlrd. € investicijomis. 

  • Be to, prasidėjo jūrinio vėjo parko aukcionas, elektros rinkos horizonte didesnių kainų svyravimų nematyti. 

Štai papunkčiui. 

Dar vienas smūgis

Rusijos energetikos išteklių eksportą į Europą aptarnaujantis „Gazprombank“ sulaukė JAV finansinių sankcijų. Tai nutiko po to, kai rusai į Ukrainos Dnipro miestą paleido tarpinio nuotolio arba tarpkontinentinę balistinę raketą su inertiškomis kovinėmis galvutėmis. „Gazprombank“ iki šiol nebuvo sankcionuojamas, nes aptarnavo atsiskaitymus už dujas iš tų Europos šalių, kurios jas dar pirko – Austrijos, Vengrijos, Slovakijos, Serbijos.

Austrija, tiesa, iš šio paveikslėlio iškrito, kai „Gazprom“ nustojo vykdyti ilgalaikę sutartį su OMV (žr. 46 sav. ED). Serbija pareiškė, kad šios sankcijos paveiks atsiskaitymus ne tik už vamzdines, bet ir suskystintas rusiškas dujas Europai. Vengrai teigia, kad tai yra „ataka prieš jų suverenitetą“. Sankcijos įsigalios nuo gruodžio 20 d., bet poveikio tikimasi jau anksčiau. 

Tad „Gazprom“ netenka paskutinių mokių klientų Europoje. Rusų dujininkė, dešimtmečius kultivavusi įtaką ir ryšius Europoje, žinoma, nesitraukia tyliai. Jų surogatai „Bloomberg“ klyktelėjo, kad „Europa artėja prie antros energetikos krizės“ (kol kas tokių ženklų nėra), o „Reuters“ pakalbinti rusų ekonomistai pareiškė, kad „taip Rusija stumiama į Kinijos glėbį“ (be komentarų). 

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/jav-iveda-sankcijas-desimtims-rusijos-banku-del-karo-ukrainoje-57-2347244

https://www.bloomberg.com/news/articles/2024-11-23/europe-is-already-facing-its-next-energy-crisis

https://www.reuters.com/business/energy/new-us-sanctions-probably-spell-end-eu-energy-payments-through-russias-2024-11-22/

Visuomeninis tiekimas

Visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos tarifas brangsta 4% arba 0,8 cento iki 0,205 €/kWh. Taip yra nes kitąmet prognozuojamas elektros brangimas rinkoje. Visuomeninis tiekimas – tai reguliuojama elektros kaina, kurią dar gali gauti nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę smulkiausieji, vad. trečiosios grupės vartotojai. Jų yra likę apie 0,502 mln., arba 50,85% visų trečiosios grupės vartotojų. Jie gali tiekėją rinktis ir anksčiau, nei galutinis terminas 2026 m.

Visuomeninio tiekimo tarifų pokyčiai ne visada atitinka elektros rinkos kainos dinamiką, nes ji skaičiuojama vertinant ne dabartinę elektros kainą, o ateinančių metų prognozę, bei ištaisant ankstesnių laikotarpių neatitikimus. Kaip tyčia šis tarifas taip pat mažėja prieš kiekvienus rinkimus, o po jų neretai atliekama korekcija aukštyn. Šią vasarą tarifas mažintas iki 0,197 €/kWh.

Išrinkti valdantieji mykia tarsi norėtų kokia nors forma šią politiškai patogią kontrolę išlaikyti. Tačiau kadenciją baigiantis ministras Dainius Kreivys įspėjo, kad taip galima prisižaisti iki ES pažeidimo procedūros. ES elektros tiekimas negali vienoje šalyje būti valstybės rankose, kai kitose – ne. Lietuva yra bene paskutinė šalis ES, vis dar reguliuojanti elektros tiekimo kainą gyventojams. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/18/visuomeninio-elektros-tiekimo-kaina-auga-08-cento-daliai-duju-vartotoju-didinamas-abonementinis-mokestis

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2419645/kreivys-uz-grizima-pas-visuomenini-tiekeja-lietuvai-grestu-pazeidimo-procedura

Paruoškite pinigines

Kaip žadėta, prasidėjo jūrinio vėjo aukcionas. Pasikartokime: konkursas vyksta dėl teisės vystyti 700 MW jūrinio vėjo parką ištirtame jūros plote apie 30 km nuo kranto ties Palanga. Aukciono dalyviai galės prašyti valstybės paramos. Ji bus skiriama kaip dvipusis CfD tarifas 15 m., galima prašyti jo 75–126 €/MWh ribose.

CfD (angl. contract for difference) – tai susitarimas, pagal kurį gamintojas gauna kompensaciją už rinkoje pigiau, nei sutarta (laimėta) kaina, parduotą elektrą. Jis įsipareigoja sumokėti valstybei tai, ką gaus pardavęs elektrą brangiau. Parką pastatyti numatoma iki 2032 m., numatoma projekto vystymo kaina – 3,126 mlrd. €, arba 4,47 mln. €/MW. Laimėtojas bus aiškus birželio pabaigoje.

Toks skatinimas atrodo dosnus. Palyginti, pirmieji 240 MW antžeminių vėjo parkų Lietuvoje 2004-2005 m. gavo 300 Lt/MWh skatinamuosius tarifus (~86,88 €/MWh neatsižvelgiant į infliaciją). Tiesa, saulės jėgainės Vokietijoje 2000 m. gavo 500 €/MWh tarifus 20 m. Bet elektros gamyba iš jūrinio vėjo turėtų būti laikoma jau išvystyta, komerciškai brandžia technologija.

https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2024-metai/2024-11-18/vert-skelbia-jurinio-vejo-jegainiu-konkurso-pradzia.aspx

Kiti dalykai

„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje leidžia pozityvesnius garsus ir tikisi užbaigti daugumą projektų iki 2032 m. Iš energetikų pusės, gamyklai reikalingus elektros kabelius nuties elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, tikimasi, iki 2027 m. Anksčiau, tikėdamasi sutaupyti laiko, įmonė buvo apsiėmusi juos tiesti pati, o po to „Litgrid“ turėjo infrastruktūrą išpirkti.

https://www.vz.lt/inovacijos/2024/11/18/litgrid-perima-elektros-kabeliu-tiesima-is-teltonikos-viso-parko-statybos-nusikelia-3-m  

„Litgrid“ taip pat pradeda Šiaurės vakarų tinklo plėtros projektą – bus statomos 330 kV linijos Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša, bei 330 kV Varduvos transformatorių pastotė. Tai papildoma jungtis tarp elektrą vis gausiau gaminančių šalies vakarų ir ją vis labiau vartojančios rytinės dalies. Tai yra 240 km linijų už ~270 mln. € iki 2034 m. 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2416230/litgrid-pradeda-beveik-300-mln-euru-vertes-tinklu-sujungimo-projekta

Lietuvos energetikos agentūra vertina, kad elektra šiemet, jei nieko netikėto nenutiks, bus pigiausia per pastaruosius ketverius metus. Jos kaina pastaruoju metu svyruoja 80–100 €/MWh ribose ir tikimasi, kad panaši išliks numatomoje ateityje. Nuo augimo saugo didėjanti vietinė žalioji elektros gamyba. Kol kas šiemet vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekia 86,77 €/MWh (0,08677 €/kWh iki tinklo mokesčių). 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2419614/agentura-vidutine-elektros-kaina-siemet-bus-maziausia-per-ketverius-metus  

Žaliosios energetikos vystytojai teigia, kad dėl lėto poveikio aplinkai derinimo, ore pakibę yra projektai už 4 mlrd. €. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsako, kad Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant konsultavimąsi su visuomene, užtrunka 1-2 metus ir neišsiskiria ES kontekste. Įstatymuose nurodyti terminai (15 d. d. iki 1.000 psl. ataskaitai išnagrinėti) nėra realistiški. Ji taip pat pastebi, kad, nepaisant skundų, su jais teistis neskubama. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/22/vystytojams-apkaltinus-vstt-del-kabanciu-4-mlrd-eur-si-atkerta-saugome-mazuosius-erelius-reksnius

#EnergyDigest (46/24): biurokratija energetikams ir energetikų

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(46 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Austrijai, Lietuvoje dairosi potenciali žaliojo vandenilio gamintoja, uždrausta kiniška valdymo įranga elektrinėse ir baterijose.

  • Iš tokių vidutinių – „Teltonika“ rūpesčiai užsitikrinant gamykloms reikalingą energetikos infrastruktūrą sukėlė pasipiktinimo bangą, jūrinio vėjo parko skatinimas pabrango.

  • Be to, didėjantis elektros kainų kintamumas darosi visai apčiuopiamas, o nauji valdantieji sieks išsaugoti visuomeninį tiekimą.

Štai papunkčiui.

„Teltonika“ ir elektra

„Teltonikos“ puslaidininkių gamyklų kompleksui „Teltonika High-Tech Hill“ negaunant prieigos prie 64 MW galios elektros tiekimo, projektą vykdančios bendrovės vadovas pareiškė, kad 3,5 mlrd. € projekto įgyvendinimas pakibo ant plauko. Kritikos teko tiek „Litgrid“, tiek ESO, tiek kelius prižiūrinčiai „Via Lietuva“. Pirmadienį Vyriausybėje renkamasi spręsti iškilusias problemas.

Apie panašius trikdžius pasisakė ir „Ignitis grupė“, kuriai kyla sunkumai kuriant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Kritikuojama ESO taip pat skundžiasi bendradarbiavimu su „Via Lietuva“, o dėl vieno iš 157 jų nesuderintų projektų stringa ir „Telia Lietuva“ duomenų centro statybos. Vėjo energetikos lobistai taip pat pasisakė apie sunkumus vedžiojant reikalingus kabelius.

Visa tai nėra visai nauja, apie biurokratines problemas kuriant infrastruktūrą kalbama kurį laiką. Be to, ši problema nėra išskirtinis Lietuvos reiškinys. ES siekia energetikos projektų plėtrą spartinti jau nuo 2022 m. Projektų vilkinimas trukdo šalims siekti išsikeltų žaliosios energetikos tikslų, stabdo vėjo energetikos pramonės plėtrą.

Situacija šiek tiek primena miškininkų ir ESO ginčus po audrų dėl to, kiek reikia sumokėti miško savininkams už iškirstus medžius, kurie periodiškai užvirsta elektros linijas. Bendrai ekonomikos konkurencingumo didinimas jau yra politinis siekis. Biurokratijos mažinimas gali būti viena jo formų. Lieka tikėtis ir reikalauti rezultatų.

https://www.vz.lt/pramone/2024/11/15/teltonikos-savininkas-stabdo-35-mlrd-eur-investicijas-politikai-zada-greitus-veiksmus

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2414000/telia-investicijos-del-biurokratiniu-kliuciu-lietuvoje-stringa-ne-tik-teltonikai

https://www.facebook.com/povilas.poderskis/posts/10235232794699218

https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/17/a-paukstys-sklaido-mitus-kaip-viskas-buvo-su-teltonikos-projektu

Žaliosios energetikos amžius

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje šiemet formuojasi kiek mažesnė, nei pernai. Tačiau elektros kainos valandiniai šuoliai virš 200 €/MWh (0,2 €/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius) šiemet dažnesni: jų buvo 337 per sausį-spalį, palyginti su 189 pernai. Vien šiemet spalį jų buvo 75, daugiausia per pastaruosius dvejus metus.

Jaučiami ne tik kainų šuoliai, bet ir gilūs jų nuosmukiai. „Enefit Green“, estų žaliosios energetikos bendrovė, dėl itin žemų elektros kainų spalį ir kitų trikdžių nepagamino 16,5 GWh elektros (pagamino 185,2 GWh). Bendrovė įspėja, kad iš vėjo gaminama elektra šį rudenį buvo parduodama smarkiai pigiau, nei vidutiniškai.

Elektros kainų kintamumas didės, kol jo nepradės stabdyti du veiksniai. Vartotojai, kurie gali tai daryti, keis savo elektros vartojimo įpročius. Be to, saulės ir vėjo parkus papildys vis daugiau elektros saugojimo sistemų, kurios leis tokius šuolius apkarpyti. Kol kas nei vienas, nei kitas dar didelės įtakos kainai nedaro.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/11/14/svarbu-rytoj-auksta-elektros-kaina-kodel-padaznejo-kainu-suoliai

https://www.vz.lt/rinkos/2024/11/15/baltijos-birza-swedbank-prastina-enefit-green-ir-novaturo-vertinimus

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bc7e35367fe82863704e016e482eea835&lang=en&src=listed

„Gazprom“ priešmirtinis pasispardymas

Tarptautinis arbitražo tribunolas priteisė austrų bendrovei OMV 230 mln. € iš „Gazprom“ už dujų tiekimo sutrikimus. Įmonė nutarė šią sumą išskaičiuoti iš einamosios sąskaitos už dujas, tad „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą pagal turimą ilgalaikį kontraktą. Austrija buvo viena nedaugelio likusių Rusijos dujų pirkėjų Europoje, kartu su Vengrija ir Slovakija.

Dujų rinkos krūptelejo, bet poveikis kainai buvo trumpalaikis. Visi tikėjosi tokios „Gazprom“ reakcijos, be to, dujų srautai dujotiekyje nepasikeitė. Svarstoma, kad rusiškos dujos ir toliau gali būti parduodamos, tik kitos dienos rinkoje ir, tikėtina, per tarpininkus. Čia prekyba vyksta anonimiškai, tad pirkėjas nežino, iš ko perka gamtines dujas.

Tai nebuvo vienintelė prasta naujiena Rusijos dujų sektoriui šią savaitę. Vokietija nurodė savo suskystintų dujų importo terminalams nebepriimti rusiškų dujų krovinių. Lietuva tokį sprendimą priėmė 2022 m. ES jau yra priėmusios 14 sankcijų paketą, draudžiantį gamtinių dujų reeksportą Europos uostuose, jis įsigalios pavasarį.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/17/rusijos-gazprom-sustabde-duju-tiekima-austrijai

https://x.com/SStapczynski/status/1857441051021385794

https://www.facebook.com/nemunas.biknius/posts/9844835898876037

Kiti dalykai

Lapkričio 18 d. prasidedančio antrojo jūrinio vėjo parko konkurso dalyviai gales prašyti 75–126 Eur/MWh lygio CfD tarifo – reguliuotojas ją padidino nuo anksčiau skelbtų 64–107 Eur/MWh. Tai reiškia, kad konkurso laimėtojas 15 m. gaus kompensaciją, kai elektrą parduos pigiau, nei laimėta kaina ir grąžins tai, ką gaus pardavęs brangiau. Nebent laimėtojas neprašytų skatinimo.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/14/antrojo-juros-vejo-jegainiu-parko-elektros-pardavimo-kaina-75-126-eurmwh

Seimas uždraudė Kinijos ir kitų nedraugiškų šalių įmonėms turėti nuotolinę prieigą prie saulės, vėjo ir baterijų valdymo sistemų, kai įrengimai didesni nei 100 kW. Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 tokių saulės ir vėjo parkų ir kelios baterijos, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu. Joms nuo gegužės reikės įsidiegti kibernetinį saugumą užtikrinančias priemones.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/12/seimas-uzdraude-kinijos-imoniu-prieiga-prie-elektros-irenginiu-valdymo-sistemu

Valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta leisti elektros vartotojams vėl rinktis „visuomeninį tiekėją, jei rinka negali pasiūlyti geresnės kainos“. Tai yra – reguliuojamą tarifą. Žygimantas Vaičiūnas, kandidatas į energetikos ministrus, sako, kad reikia „subalansuotų sprendimų“. Esą, tai daryti galėtų socialiai pažeidžiami vartotojai ir nereikštų liberalizacijos atsisakymo.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2413591/vaiciunas-i-visuomenini-tiekima-galetu-buti-leista-grizti-socialiai-pazeidziamiems

Airijos žaliosios energetikos bendrovė „N1 Capital“ svarsto statyti iki 500 MW galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje. Apie tai pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys, bendrovė oficialiai komentuoti galėsianti kitąmet. „N1 Capital“ panašius projektus vysto Vokietijoje, Slovakijoje ir taikosi į vietas aplink būsimą vandenilio transportavimo infrastruktūrą.

https://www.vz.lt/pramone/2024/11/12/d-kreivys-airijos-n1-capital-planuose-500-mw-vandenilio-gamybos-pajegumai-lietuvoje

#EnergyDigest (45/24): jūrinis vėjas ir balistinės raketos

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(45 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, estai užbaigė sinchronizacijai svarbų projektą, aiškėja energetikos ministro kandidatūra, svarstomos investicijos į ilgalaikio energijos saugojimo sistemas.

  • Iš tokių vidutinių – švedai dėl rusų grėsmės uždraudė 47,5 mlrd. € vertės jūrinio vėjo projektų.

  • Be to, Lietuvos dujų perdavimo sistema tampa vis svarbesnė regionui, į priekį juda dar vienas vėjo parkas, ESO suskaičiavo audros padarinius.

Štai papunkčiui.

Jūrinis vėjas Švedijoje

Švedijos vyriausybė neleido statyti 13 iš 14 to prašiusių jūrinio vėjo parkų Baltijos jūroje. Švedijos ginkluotųjų pajėgų tyrimas parodė, kad vėjo parkai trikdytų radarų ir kitų jutiklių darbą. Jie dvigubai, iki 1 minutės sutrumpintų oro gynybos reakcijos laiką į iš Karaliaučiaus paleistas balistines arba sparnuotąsias raketas. Praktiškai tai yra draudimas vystyti jūrinį vėją Švedijoje nuo Alandų salų iki Zundo sąsiaurio.

„Vattenfal“ projektas „Poseidon“ prie vakarinės šalies pakrantės statybos leidimą gavo, nenukentės ir šiauriau Alandų salų planuojami projektai. Tačiau sprendimą pajus švedų bendrovės „Eolus Vind“, OX2 ir „Hexicon“, Danijos „Ørsted“, vokiečių RWE ir Norvegijos „Statkraft“. Planuoti projektai turėjo kainuoti apie 47,5 mlrd. €.

Radarų darbo trikdymas, savaime suprantama, būdingas ne tik jūriniam, bet ir antžeminiam vėjui ir ne tik Švedijoje. Tiesa, mūsų jūrinio vėjo projektams tokios problemos nekyla, nes balistinių ir sparnuotųjų raketų tikimės ne iš tos pusės. O problemos ant žemės kai kada yra sprendžiamos papildomomis radarų sistemomis. Nors švedai tikina, kad apžvelgė galimas alternatyvas ir jų nerado, „Orsted“ vadovas tikisi, kad sprendimus rasti pavyks.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/11/04/svedija-del-susirupinimo-gynyba-blokavo-13-os-juriniu-vejo-parku-statybas

https://www.reuters.com/business/energy/sweden-rejects-baltic-sea-wind-farms-citing-defence-concerns-2024-11-04/

https://www.di.se/nyheter/chockbeskedet-investeringar-pa-over-500-miljarder-stoppas/

Dujų sistemos dinamika

Lietuvoje šiemet suvartojama 31% daugiau dujų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skaičiuoja „Amber Grid“. Per devynis mėnesius šiemet suvartota 12,2 TWh dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh. Gamtines dujas Lietuvoje daugiausia naudoja trąšų ir elektros gamintojai – „Achema“ ir Elektrėnų elektrinė. Jų atsigavimas nukritus dujų kainai ir lėmė didesnį poreikį.

Ilgesnio laikotarpio dujų poreikio tendencija Lietuvoje yra neigiama. Palyginti, tuo pat metu 2017 m. Lietuvos vartotojams reikėjo 17,2 TWh dujų. Tačiau baimių, kad dujų sistemai pritrūks darbo, nėra: be Karaliaučiaus tranzito, pernai ja perduotos 28 TWh dujų, kai 2017 m. – 19,2 TWh. Šiemet aprova mažesnė (21 TWh), nes kurį laiką neveikė dujų jungtis su Suomija. Tuo metu dujos ten keliavo laivais, ne vamzdžiais.

Lietuvos dujų sistemos apkrova didėja, nes po rusiškų dujų atsisakymo per Lietuvą aprūpinama didelė dalis viso Baltijos šalių ir Suomijos regiono. „Gazprom“ šias šalis aprūpindavo vamzdžiais iš Rytų. Dabar tai vyksta per Lietuvos ir Lenkijos jungtį GIPL bei Klaipėdos dujų terminalą. Dalis dujų atkeliauja per tokį terminalą Suomijoje, Inkoo uoste.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/04/lietuvoje-suvartota-31-daugiau-duju-nei-pernai

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/23/amber-grid-rezultatai--tokie-kaip-ir-pernai

Elektros linijos Estijoje

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ įjungė pertvarkytą 330 kV magistralinę elektros liniją Viru-Tsirguliina. Darbai buvo pradėti 2023 m. birželį, jų metu 244 km ilgio elektros linija buvo pertvarkyta, pakeičiant sovietinius kabelius ir atramas naujomis. Iš viso buvo pastatytos 726 naujos atramos. Projekto vertė – apie 86,5 mln. €.

Tai – vienas didžiausių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektų Estijoje. Tam, kad Baltijos šalys galėtų sėkmingai sinchronizuotis su per Lenkiją, joms reikia tvirtų jungčių Šiaurės–Pietų kryptimi. Estiją su Latvija jungia trys, Latviją su Lietuva – keturios elektros linijos. Su Lenkija kol kas turime vieną.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/05/estija-ijunge-svarbia-baltijos-saliu-sinchronizavimui-su-vakaru-europa-elektros-linija

https://elering.ee/en/elering-energised-viru-tsirguliina-electricity-connection-which-essential-synchronisation

https://news.postimees.ee/8129040/elering-activates-key-power-connection-for-synchronization

Kiti dalykai

Būsimoje Vyriausybėje Energetikos ministerija galėtų atitekti Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungai. Jie ministru siūlytų šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną. Tiesa, pasirašytą koalicijos sutartį pasitiko tarptautinis pasipiktinimas ir vieno partnerių raginimas persekioti pirmąjį faktinį Lietuvos vadovą jo namuose. Nors pokyčių nesitikiu, jų galimybės neatmetu.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/11/08/sutarta-del-socialdemokratu-demokratu-ir-ausrieciu-koalicijos-aiskeja-pretendentai-i-ministrus

Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorius valdanti EPSO-G įsteigė įmonę „EPSO–G Invest“, investuosiančią į inovatyvias energetikos technologijas. Mindaugas Keizeris, EPSO-G vadovas, teigia, kad domimasi galimybėmis įgyvendinti suspausto oro kaupimo projektus. Technologija, manoma, yra perspektyvi kaip ilgo laikotarpio energijos saugojimo sprendimas.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/08/epso-g-vadovas-lietuvoje-nei-dujininkai-nei-elektrikai-negali-tempti-antklodes-savo-pusen

„E Energija“ grupės bendrovė „Joreta“ Kauno rajone stato 42 MW vėjo parką. Parke bus pastatytos 6 Vokietijos gamintojos „Nordex Group“ turbinos (7 MW), montavimo pradžia – 2025 m. antroje pusėje. Tikimasi, kad parkas komercinę veiklą pradės 2026 m. Bendra numatoma projekto sąmata neskelbiama, bet projektui skolinamasi 40 mln. €.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/05/swedbank-skolina-40-mln-eur-e-energijos-vejo-jegainiu-parkui-kauno-rajone

ESO suskaičiavo praėjusio savaitgalio pasekmes. Iš viso ilgojo savaitgalio metu fiksuoti 1.632 tinklo pažeidimai dėl smarkaus vėjo padarinių, jie paveikė 203.000 elektros vartotojų. Vienu metu atjungtų klientų skaičius pike pasiekė 22.000, bet 97% tiekimo atstatyta greičiau nei per 6 valandas. Pirmadienį be elektros liko dar 700 vartotojų, kuriems elektra grąžinta per parą.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2405128/eso-pirmadieni-daliai-vartotoju-nutruko-elektros-tiekimas

#EnergyDigest (44/24): kriptovaliutos ir elektrinės

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(44 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, pradėtas skaičiuoti 100 dienų iki sinchronizacijos su Europa, Baltijos šalys svarsto, kaip įdarbinti žaliosios energijos potencialą.

  • Iš tokių vidutinių – KTE pritraukė kriptovaliutų kasėjus, vėjas sutrikdė traukinių eismą.

  • Be to, žaliojo vandenilio vamzdyną tikimasi pradėti statyti 2029 m., Ignalinos atominė elektrinė išmontuoja garo būgnus–separatorius, „KN Energies“ tiesia elektros kabelį į „Independence“.

Štai papunkčiui.

Šimtadienis

Vilniuje, prie Energetikos muziejaus, įjungtas simbolinis laikrodis, skaičiuojantis paskutines 100 dienų iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Trijų šalių ministrai patikino, kad galimoms staigmenoms pasiruošta.

Baltijos šalių elektros tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 d. Vasario 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio į senąją sistemą jau nebegrįš.

Bene vienintelis kitas pasitraukimas iš IPS/UPS sistemos – tai Ukraina. Ji procesus pradėjo dviem metais anksčiau, nei mes, o užbaigė avariniu būdu prisijungdama prie Europos 2022 m. kovą (planavo 2023 m.). Ceremonijoje priminta, kad Lietuva taip pat buvo pasiruošusi jau 2023 m. Bet Europoje laukiama tik visų trijų Baltijos šalių drauge.

Taip pat pamiršta paminėti, kad grafikas sutrumpėjo, nes Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai nesugebėjo įgyvendinti jūrinės jungties „Harmony Link“ taip, kaip planuota. Tad jungiamės prie Europos turėdami viena jungtimi su Lenkija mažiau, nei pageidautina.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/baltijos-saliu-pareigunai-sinchronizacijai-ir-rusijos-provokacijoms-pasiruosta

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/simtadienis-iki-atsisveikinimo-su-brell-vilniuje-likusias-dienas-skaiciuoja-simbolinis-laikrodis

Bitkoinas termofikacinėj

Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) teritorijoje „Exawatt“ buvo įrengusi serverius kriptovaliutų „kasybai“. Tai su „Foxpay“ istorijoje finansiniais nusikaltimais įtariamu Vilhelmu Germanu susijusi bendrovė. Galutinis jos naudos gavėjas – Mindaugas Navickas. Pačios jėgainės akcijas per Singapūro bendrovę „Energy Capital Holdings“ valdo Rasa Stonienė, buvusio jėgainės vadovo Rimando Stonio žmona.

Elektrinė šią savaitę viešai patikino nevykdanti bendros veiklos su „Exawatt“ ir tik nuomojanti dalį patalpų ir teritorijos. Jie pažymėjo, kad išskirtinių sąlygų įsigyti naudojamą elektrą nuomininkai, esą, neturi, o ir jokios žalos valstybei ar viešam interesui padaryta nebuvo.

KTE yra dujinė termofikacinė elektrinė, tačiau ji komerciškai elektros ir šilumos negamina nuo 2015 m. Tuomet nutarta tokioms jėgainėms nebeskirti paramos. Nuo to laiko jėgainė teikia rezervo paslaugas elektros sistemos valdytojui „Litgrid“, taip pat turi elektros tiekėjo licenciją.

Bendrai kriptovaliutų „kasėjai“, regis, mėgsta energetikos ir pramonės infrastruktūrą. Tai itin energiškai neefektyvi technologija, todėl galbūt jai patraukliai atrodo didelės galios prisijungimai prie elektros tinklo. Tiesa, šiuo konkrečiu atveju detalės apie tai, kas buvo prie ko prijungta – miglotos.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/28/kauno-termofikacijos-elektrine-tikina-neveikusi-kartu-su-v-germanu

Energetikos centras

Estijos, Latvijos bei Lietuvos energetikos ministrai paskelbė, kad pradedamas bendras tyrimas, siekiant įvertinti regioninio energetikos centro sukūrimo perspektyvas. Jame būtų integruojama žalioji energija iš sausumos ir jūros šaltinių, kartu užtikrinant patikimus perdavimo pajėgumus Vidurio Europai.

Nėra iki galo aišku, kas tai yra ir kuo tai pranašiau už žaliosios energetikos plėtrą be tokio centro. Anksčiau, regis, panaši koncepcija buvo vadinama „energetine sala“. Nors detalių skurdu, galime manyti, kad tai postūmis siekiant išsiaiškinti, kaip Baltijos šalys galėtų įdarbinti perteklinį atsinaujinančios energetikos potencialą.

https://www.vz.lt/energetika/2024/11/01/baltijos-salys-vertins-bendro-energetikos-centro-kurimo-galimybes

Kiti dalykai

Savaitės pabaigoje pakilęs gūsingas vėjas paskatino ESO pasiruošti galimai žalai tinkle. Dėl smarkaus vėjo penktadienio vakarą skirtingose šalies vietovėse buvo pajungta per 20 generatorių. Kol kas pranešta apie bent 8.000 be elektros likusių būstų. Nemaloniau, kad elektra buvo dingusi ir geležinkelio linijoje tarp Lentvario ir Kauno.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/31/sinoptikams-prognozuojant-gusinga-veja-eso-stiprina-budincias-pajegas

„Amber Grid“ vadovas svarsto, kad tarptautinis žaliojo vandenilio koridorius galėtų būti pradėtas statyti 2029 m. Per dvejus metus tikimasi užbaigti galimybių studiją ir tuomet pereiti prie projektavimo. 2.500 km ilgio vamzdis kasmet perduos iki 2,7 mln. t vandenilio. Šiaurės ir Baltijos šalis su Vokietija sujungsiantį dujotiekį jį ketinama užbaigti iki 2040 m.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/29/n-biknius-tarptautinio-vandenilio-koridoriaus-statybos-galetu-prasideti-2029-m

IAE išmontuojant 8 garo būgnus–separatorius ir susijusias sistemas, bendrovę konsultuos JAV technologijų bendrovė „Amentum“. Ji taip pat vykdys FIDIC inžinieriaus pareigas. Tai numato 5,5 mln. € vertės 7 m. trukmės sutartis. Pačius darbus per 6 m. už 32,4 mln. € atliks „Westinghouse Electric“ padalinių Švedijoje ir Ispanijoje konsorciumas.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/30/iae-ismontuojant-garo-bugnus-jai-konsultuos-jav-imone-amentum

Klaipėdos SkGD terminalas „Independence“ elektra apsirūpina pats, degindamas gamtines dujas. Tačiau „KN Energies“ planuoja nutiesti elektros jungtį su krantu. Pusė 6 km ilgio kabelio eis vamzdžiu Kuršių marių dugne. Bus statomi dažnio keitikliai ir atliekamos kitos modifikacijos. Statybas planuojama pradėti 2025 m. pirmoje pusėje ir užbaigti per trejus metus. Projektui skirta 6 mln. € ES paramos.

https://www.vz.lt/energetika/2024/10/25/independence-prijungimui-prie-elektros-tinklu-6-mln-eur-es-paramos

#EnergyDigest (42/24): kas būtų galėjęs pagalvoti

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(42 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, Lietuva parems 1,2 GWh talpos baterijų įrengimą, Klaipėdos uoste statoma vandenilio infrastruktūra, žaliavų birža EEX suplanavo prekybos dujomis pradžią Baltijos regione.

  • Iš tokių vidutinių – bus remontuojama jungtis „NordBalt“, žalioji energetika auga greitai, bet kol kas tik viena koja.

  • Be to, „Ignitis grupė“ paskelbė vėl dalyvausianti antrame jūrinio vėjo parko konkurse, didžiuosiuose miestuose prasidėjo šildymo sezonas.

Štai papunkčiui.

Kaip netikėta

„Ignitis grupė“ paskelbė vėl dalyvausianti antrojo mūsų jūrinio vėjo parko aukcione. Jame įmonės galės varžytis dėl galimybės vystyti iki 700 MW galios jūrinį vėjo parką su valstybės parama. Paramos dydis paaiškės konkurso metu. Grupė jau yra laimėjusi vieną tokį aukcioną Lietuvoje. Ji taip pat yra užsitikrinusi du jūros plotus prie Estijos krantų.

Pirmuoju bandymu aukcionas neįvyko, nes jame sudalyvavo tik vienas dalyvis, ta pati „Ignitis grupė“. Po to buvo pakeistos taisyklės, leidžiančios aukcioną laimėti vieninteliam jo dalyviui. Kitomis aplinkybėmis aukcionas iš vieno dalyvio – pavyzdžiui, jei tai būtų kanceliarijos prekių viešasis pirkimas – būtų laikomas akivaizdžiai korupciniu.

„Ignitis grupė“ projektui ieškos partnerio, kuriam galėtų atitekti iki 49% projekto dalis. Jei iki konkurso pabaigos partneriai nebus atrinkti, grupė dalyvautų konkurse be jų ir lygiagrečiai tęstų atrankos procesą. Konkursas turėtų prasidėti 2024 m. lapkričio 18 d., konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki 2025 m. gegužės.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/10/15/ignitis-grupe-apsisprende-dalyvaus-antrajame-700-mw-jurinio-vejo-parko-konkurse-lietuvoje-ir-ieskos-partneriu

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b381d9e3170d6c3b3fd70d8ebabe63015&lang=lt&src=listed

Šildymo sezono pradžia

Šios savaitės pradžioje oficialiai pradėtas šildymo sezonas trijuose didžiausiuose šalies miestuose. Mūsų platumoms tai – didžiausio energijos poreikio ir didžiausių gyventojų išlaidų energijai pusmečio pradžia. Kainų prasme šaltasis sezonas šiemet Lietuvoje bus panašus arba pigesnis, kaip pernai.

Tai, tiesa, priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Vilniuje šiluma bus gerokai pigesnė, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokui. Kaune ir toliau tikimasi bene pigiausios šilumos šalyje, o „Klaipėdos energija“ žada šildymą už mažesnę ar panašią kainą, kaip ir pernai.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/gera-zinia-vilnieciams-pradedamas-sildymo-sezonas-paskelbta-kuriuose-rajonuose-radiatoriai-susils-pirmiausia-664-2323584

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/kaune-prasidejo-sildymo-sezonas-silumos-kaina-viena-maziausiu-lietuvoje-664-2323640

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/klaipedos-energija-pradeda-sildymo-sezona-su-naujovemis-silumos-gamyboje-664-2323922

Žaliosios energetikos sprogimas

Sudėliojus skaičius iš įvairių šaltinių pasimatė mūsų žaliosios energetikos revoliucijos kontūrai. Jos metu saulės ir vėjo elektrinių galia augo 4,8 karto per pastaruosius 3 metus, nuo 0,699 GW 2020 m. gruodį, iki 3,33 GW šių metų rugsėjį. Itin spartus augimas prasidėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Invaziją lydėjo ir elektros kainų šuolis.

Kol kas revoliucija daugiausia vyksta saulės elektrinių – komercinių ir buitinių – pagalba. Palyginti, per pastaruosius trejus metus pastatytų vėjo elektrinių galia augo 2,8 karto, saulės – 13, o buitinių gaminančių vartotojų – daugiau nei 10 kartų. Taip yra, nes vėjo jėgainės nesubsidijuojamos ir statomos ilgiau. Jų pagausėjimo tikimasi po 2–3 m.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/10/18/zaliosios-energetikos-sprogimas-skaiciais-kol-kas-daugiau-saules-nei-vejo

Kiti dalykai

Europos Komisija patvirtino 180 mln. € Lietuvos valstybės pagalbą verslams, įsirengiantiems baterijas. 30% intensyvumo parama bus skiriama ne mažiau kaip 1.200 MWh galios naujų elektros kaupimo pajėgumų statybai. Bus remiamos visos kaupimo technologijos, prijungtos prie perdavimo tinklo. Baterijos padės balansuoti elektros sistemą žaliosios energetikos amžiuje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/irengiancioms-energijos-kaupiklius-imonems-iki-30-dotacija

Klaipėdos uoste už 10,5 mln. € bus įrengiama vandenilio stotis, saugyklos ir susijusi infrastruktūra. Statybų pradžia numatyta 2025 m., jas vykdys „MT Group“. Uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, ~3 MW galios polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolaizeryje. Vandenilis bus naudojamas uosto reikmėms, ateityje bus pasiūlytas atvykstantiems laivams.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/klaipedoje-irengs-pirmaja-baltijos-salyse-vandenilio-gamybos-ir-pildymo-stoti

Lietuvių sukurtą regioninę dujų biržą „GET Baltic“ nusipirkusi vokiečių „European Energy Exchange“ (EEX) nuo kitų metų gegužės 27 d. į savo sistemą perkels visą prekybą dujomis Baltijos šalių ir Suomijos rinkose. Naujoje platformoje regiono vartotojams žadama prekyba trumpalaikiais (einamosios paros, dienos ir savaitgalio) bei ilgalaikiais (mėnesio, ketvirčio, sezono, metų) sandoriais.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/15/eex-birza-nuo-2025-m-geguzes-prades-duju-prekyba-baltijos-saliu-ir-suomijos-rinkoms

Spalio 21–27 d. bus laikinai atjungta Lietuvos elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Keitiklių stotyje Klaipėdoje ir kitame jungties gale, Nibru miestelyje Švedijoje, bus atliekami planiniai kasmetiniai techninės priežiūros darbai. Jungtis šiemet užtikrino 62% viso Lietuvos elektros importo, jos išjungimas įprastai reiškia brangesnę elektrą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/18/litgrid-kita-savaite-bus-laikinai-atjungta-nordbalt-jungtis-su-svedija

#EnergyDigest (40/24): energetikos politikos perspektyva

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(40 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, įvairūs indikatoriai leidžia tikėtis pigesnės elektros, Vilniuje pastatytas 9 MW šilumos siurblys, lietuviai toliau padeda vokiečiams su jų SkGD terminalais.

  • Iš tokių vidutinių – politinės partijos netrykšta idėjomis dėl energetikos politikos.

  • Be to, jūrinio vėjo parko dalinami pinigai vilioja jų negavusius, Lietuvos geležinkeliai perka elektrinius traukinius, „Green Genius“ sulaukė 100 mln. € investicijos.

Štai papunkčiui.

Partijų programos

Rinkimams besiruošiančios politinės partijos išdėliojo prioritetus energetikoje. Šį kartą siūlomų idėjų nedaug, aktualiausia pažiūrėti, ką siūlo ne marginalų partijos ir favoritai. Svarbūs tik siūlymai, galintys keisti energetikos landšaftą. Mat nemaža dalis rinkiminių programų yra fantazijos išgalvotuose pasauliuose.

Pavyzdžiui, LVŽS siūlo „Ignitis grupę“ grąžinti valstybei, nors įmonę ir taip valdo valstybė. LSDP dūsauja, kad energijos kainų šoko metu gyventojai „nepajuto palengvėjimo“, nors kompensacijoms Vyriausybė iš viso išleido ~5% BVP.

Vyrauja sutarimas dėl bendros energetikos politikos krypties – dėl žaliosios energetikos, savos gamybos plėtros ir siekio vystyti vandenilio, alternatyvių degalų gamybą. Skirtumų yra mažmeninio tiekimo dalyje. LSDP ketina „griežtinti elektros tiekimo reguliavimą“, neplanuoja užbaigti elektros rinkos liberalizacijos.

Pabaigai – partijos žada būti švelnios saulės elektrinių savininkams ir skatinti buitinių baterijų diegimą, ieškodamos tvaraus jų veiklos modelio. Kas nors privalo pasiūlyti naikinti Energetikos ministeriją, šį kartą tai daro LVŽS.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/dalis-partiju-uzsimena-apie-svarbu-pokyti-saules-elektriniu-savininkams-kitos-sunis-karia-ant-ignitis-grupes

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2371719/virs-ignicio-pakibo-nacionalizavimo-vezdas-ka-tai-reikstu-ir-kiek-kainuotu

Elektros kainos

Elektros kaina Lietuvoje trečiadienį rytinio piko metu šoktelėjo iki 500,08 €/MWh. Nors įprasta piko kaina siekia ~300 €/MWh, tai tebuvo lokalus pikas, pasitaikantis bent kartą per mėnesį. Jį lėmė orai – mažai vėjo ir saulės. Visgi, metinė elektros kainų tendencija neigiama. Rugsėji elektra kainavo vidutiniškai 83,7 €/MWh ir buvo 40% pigesnė nei praėjusių metų rugsėjį.

Tendencija atsispindi ir reguliuotojo nustatomuose tarifuose. Jo prognozuojama elektros rinkos kaina 2025 m. siekia 82,28 €/MWh, 13% mažiau nei prognozuota šiems metams. Pirmąjį pusmetį kaina siekia 88,11 €/MWh, 9,66% mažiau nei tuo pat metu šiemet. Prognozės naudojamos nustatant kitus susijusius tarifus.

Rudenį saulės gamybą keičia elektros gamyba iš vėjo. Apie vidurdienį rugsėjo 30 d. vėjo elektrinės gamino net 1.135 MW. Šią valandą vėjo ir saulės elektrinės gamino daugiau elektros nei jos reikėjo Lietuvos vartotojams. Spalio pradžioje, manoma, elektrinių remontai regione lems kiek didesnę elektros kainą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2376119/litgrid-rugseji-elektros-kaina-mazejo-22-proc

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/kreivys-ivertino-elektros-birzos-kainas-nekelkime-panikos-120054200

Šilumos siurblys

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pasistatė beveik 9 MW galios absorbcinį šilumos siurblį. Sostinės TE-2 elektrinės teritorijoje pernai rugsėjį pradėtas statyti įrenginys bus naudojamas jau šį šildymo sezoną ir padės mažinti šildymo kainą. 8 mln. € vertės įrenginys yra galingiausias Baltijos šalyse.

Agregatas leis šilumos gamybai panaudoti per biokuro katilinės kaminą išmetamą šilumą, sumažindamas dūmų temperatūrą nuo 51°C iki 30°C. Kasmet įrenginys atgaus bent 17 GWh šilumos energijos ir sutaupys ~1,36 mln. €, 4.000 t CO2 ir 0,347 mln. € sumažins apyvartinių taršos leidimų sąnaudas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/02/vilniuje--8-mln-eur-vertes-galingiausias-baltijos-salyse-silumos-siurblys

Kiti dalykai

Jūrinio vėjo parkai, kaip numatyta įstatyme, atneš finansinės naudos visoms pajūrio savivaldybėms, išskyrus Kretingos rajoną. Pastarojo taryba neketina teikti poveikio aplinkai išvados, kol negaus pinigų ir skaičiuoja, kad kai veiks abu planuojami jūrinio vėjo parkai, savivaldybės biudžetas kasmet galėtų papilnėti milijonu eurų.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2372329/kretingos-rajonas-liko-prie-suskilusios-geldos-uz-vejo-parka-juroje-negaus-ne-cento

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investuoja iki 100 mln. € į žaliosios energetikos bendrovę „Green Genius“ ir taps jos smulkiuoju akcininku. Sandoris turės sulaukti kelių šalių konkurencijos prievaizdų pritarimo. Gautą kapšą pinigų bendrovė naudos žaliosios energetikos projektų vystymui ir įsigijimui Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/i-green-genius-100-mln-eur-investuoja-erpb

Lietuvos „MT Group“ Vokietijos Brunsbiutelio SkGD terminale už neskeliamą sumą statys 60 MW boilerių stotį. Įrenginiai padės atšildyti dujas, kurios laivais gabenamos skystos, atšaldytos iki -162°C. Darbai terminale atliekami pagal sutartį su jį prižiūrinčia „Gasfin“. Jo komercinę veiklą prižiūri „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“).

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/mt-group-vokietijos-skgd-terminale-statys-60-mw-boileriu-stoti

„LTG Link“ elektriniams traukiniams įsigyti iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos investicijų banko (EIB) pasiskolino po 100 mln. €, paskolas garantuos Vyriausybė. „Stadler Polska“ už 226,5 mln. € pagamins 9 elektrinius bei 6 baterinius traukinius. Pirmieji jų atvyks 2025 m., pradės važinėti 2026-2027 m.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2377184/skaiste-lietuva-elektriniu-traukiniu-isigijimui-skolinasi-palankiomis-salygomis

#EnergyDigest (39/24): žaliosios energetikos projektų vaivorykštė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(39 sav., 2024)

  • Iš geresnių naujienų, prie tinklo prijungtas didžiausias šalyje vėjo, statomas didžiausias kintamo kampo saulės jėgainių parkas, sau saulės elektrinę statosi „Orlen Lietuva“, žaliosios elektros tiekimą užsitikrino ir „Akmenės cementas“.

  • Iš tokių vidutinių – stebuklingai trumpas saulės elektrinių atsipirkimas turėtų versti susimąstyti apie skiriamos paramos tikslingumą.

  • Be to, „Energy Cells“ suskaičiavo baterijų projekto sąmatą, Vyriausybė siekia suvaldyti grėsmes, kurias kelia kiniška įranga saulės ir vėjo jėganių parkuose.

Štai papunkčiui.

Atsipirkimas

Nuosava saulės elektrinė šiuo metu atsiperka per pusantrų metų. Bent jau tokį paskaičiavimą „ant servetėlės“ pateikia Vytenis Koryzna, „Enefit Lietuva“ vadovas. Skaičiuotas potencialus atsipirkimas 10 kW elektrinei už ~5.000 €, su 255 €/kW parama. Nors elektra atpigo, o parama skiriama mažesnė, saulės moduliai ir susijusi įranga atpigo labiau.

Tai reiškia, kad dabar yra labai palankus metas tapti gaminančiu vartotoju. Tačiau tokios galutinės produkcijos kainos nėra tvarios. Kinijoje gaminama ne dėl pelno, o tam, kad būtų iš rinkų išstumti esami ir potencialūs konkurentai Europoje ir JAV. Tačiau krentančių kainų spaudimas jaučiamas ir kitose grandinės dalyse – pardavėjų, montuotojų tarpe.

Visa tai turėtų vesti prie diskusijos, ar paramos priemonės nėra perteklinės. Galbūt tikslingiau būtų daugiau lėšų nukreipti kitoms, tolesnei žaliosios energetikos plėtrai reikalingoms ir, pageidautina, vietinėms technologijoms remti. Pavyzdžiui, baterijų plėtrai namuose ir būstuose remti.

https://www.vz.lt/rinkos/2024/09/27/per-kiek-laiko-atsiperka-dabartine-investicija-i-nuosava-saules-elektrine

Baterijų kaina

Baterijų parkų operatorė „Energy cells“ baigė kaupimo sistemos projekto finansinės dalies procedūras. 200 MW galios sistemos projekto kaina – 96,3 mln. €, tai yra beveik 9 mln. € mažiau, nei planuota. Už šią sumą Lietuvoje buvo įrengti keturi 50 MW galios, 50 MWh talpos baterijų parkai. ES parama šiame projekte sudarė 79,5 mln. €, arba 82%. Tai pinigai iš RRF lėšų, t. y. Europos atsigavimui po pandemijos skirtos programos.

„Energy Cells“ baterijos iki sinchronizacijos padeda valdyti elektros sistemą. Tačiau po to, 2025 m., jos turėtų būti perleistos privačiam sektoriui. Idealiu atveju, baterjų parkų rinkos vertė atspindės jų potencialą uždirbti pinigus, o ne jų savikainą. Todėl šie skaičiai ne tik leis pamatuoti, ar valstybei pavyks uždirbti iš pardavimo, bet ir įvertinti pramoninių baterijų komercinį potencialą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/energy-cells-bateriju-parkai-kainavo-963-mln-eur

Apribojimai Kinijai

Vyriausybė siūlo neleisti Kinijos įmonėms turėti prieigos prie didesnių nei 100 kW galios žaliųjų jėgainių ir baterijų valdymo sistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo parkų bei baterijų, dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu.

Visiško kiniškos produkcijos draudimo atsisakyta po konsultacijų su rinkos dalyviais. Tikėtina, kad dėl jos dominavimo rinkoje tai šiuo metu tiesiog nepraktiška. Nebus reikalaujama atsisakyti ir jau įdiegtos įrangos, tačiau ją turinčių elektrinių operatoriai privalės įdiegti papildomas apsaugos priemones.

Ribojimams dar turės pritarti Seimas, bet bendrai tai vertintina kaip teigiamas žingsnis. Pageidautina bent jau siekti pradėti kontroliuoti Kinijos komunistų keliamas sistemines rizikas, visų pirma ekonomines. Tiesa, sprendžiant iš rinkiminių debatų, šių rizikų valdymo politinis tęstinumas toli gražu nėra garantuotas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/vyriausybe-kinija-negali-tureti-prieigos-prie-didesniu-vejo-ir-saules-parku-valdymo

Kiti dalykai

Prie elektros tinklo buvo prijungtas didžiausias vėjo parkas Lietuvoje – 105,4 MW „Ignitis renewables“ Kelmės rajone plėtojamas parkas. Projektas vystomas dviem etapais, antruoju bus prijungta dar 195,4 MW vėjo elektrinių. Bendra parko galia sieks 300 MW. Kol kas čia vykdoma bandomoji gamyba, komercinę veiklą numatyta pradėti 2025 m.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/23/prie-tinklo-prijungtas-1054-mw-galios-ignitis-renewables-vejo-parkas

Estijos „Evecon“ priklausančios įmonės „Wiso Engineering“ prie Marijampolės vystomą 36,4 MW galios saulės parką statys Klaipėdos „RNDV Group“. 86 ha teritorijoje statomas 27 mln. € vertės parkas bus vienas didžiausių Baltijos šalyse, turintis kintamo kampo saulės sekimo sistemą. Jį planuojama pastatyti iki 2025 m. vasario.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/26/estijos-evecon-vystoma-27-mln-eur-vertes-saules-parka-irengs-rndv-group

„Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose statosi 42,2 MW saulės jėgainių parką. Bendrovė ketina įsirengti 68.000 dvipusių, iki 30% efektyvesnių saulės modulių. Parkas elektrą pradės tiekti 2025 m., ji bus naudojama tik gamyklos veikloje. Šiuo metu „PKN Orlen“ grupė turi įdiegusi daugiau nei 1 GW žalios energijos pajėgumų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/25/orlen-lietuva-gamykloje-mazeikiuose-stato-42-mw-saules-jegainiu-parka

„Ignitis grupės“ 63 MW Mažeikių vėjo parke pagaminta elektra ketverius metus bus tiekiama Vokietijos „Schwenk Zement“ valdomai cemento gamyklai „Akmenės cementas“. Bendrovės pasirašė tai numatančią sutartį (PPA), tiekimas bus pradėtas nuo 2026 m. Tai didžiausia „Ignitis“ sudaryta PPA sutartis Lietuvoje. „Akmenės cementas“ yra viena iš saujelės dekarbonizacijos prasme probleminių pramonės įmonių Lietuvoje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/09/23/ignitis-grupes-mazeikiu-vejo-parko-elektra-bus-tiekiama-akmenes-cementui