Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(45 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, estai užbaigė sinchronizacijai svarbų projektą, aiškėja energetikos ministro kandidatūra, svarstomos investicijos į ilgalaikio energijos saugojimo sistemas.
Iš tokių vidutinių – švedai dėl rusų grėsmės uždraudė 47,5 mlrd. € vertės jūrinio vėjo projektų.
Be to, Lietuvos dujų perdavimo sistema tampa vis svarbesnė regionui, į priekį juda dar vienas vėjo parkas, ESO suskaičiavo audros padarinius.
Štai papunkčiui.
Jūrinis vėjas Švedijoje
Švedijos vyriausybė neleido statyti 13 iš 14 to prašiusių jūrinio vėjo parkų Baltijos jūroje. Švedijos ginkluotųjų pajėgų tyrimas parodė, kad vėjo parkai trikdytų radarų ir kitų jutiklių darbą. Jie dvigubai, iki 1 minutės sutrumpintų oro gynybos reakcijos laiką į iš Karaliaučiaus paleistas balistines arba sparnuotąsias raketas. Praktiškai tai yra draudimas vystyti jūrinį vėją Švedijoje nuo Alandų salų iki Zundo sąsiaurio.
„Vattenfal“ projektas „Poseidon“ prie vakarinės šalies pakrantės statybos leidimą gavo, nenukentės ir šiauriau Alandų salų planuojami projektai. Tačiau sprendimą pajus švedų bendrovės „Eolus Vind“, OX2 ir „Hexicon“, Danijos „Ørsted“, vokiečių RWE ir Norvegijos „Statkraft“. Planuoti projektai turėjo kainuoti apie 47,5 mlrd. €.
Radarų darbo trikdymas, savaime suprantama, būdingas ne tik jūriniam, bet ir antžeminiam vėjui ir ne tik Švedijoje. Tiesa, mūsų jūrinio vėjo projektams tokios problemos nekyla, nes balistinių ir sparnuotųjų raketų tikimės ne iš tos pusės. O problemos ant žemės kai kada yra sprendžiamos papildomomis radarų sistemomis. Nors švedai tikina, kad apžvelgė galimas alternatyvas ir jų nerado, „Orsted“ vadovas tikisi, kad sprendimus rasti pavyks.
https://www.di.se/nyheter/chockbeskedet-investeringar-pa-over-500-miljarder-stoppas/
Dujų sistemos dinamika
Lietuvoje šiemet suvartojama 31% daugiau dujų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skaičiuoja „Amber Grid“. Per devynis mėnesius šiemet suvartota 12,2 TWh dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh. Gamtines dujas Lietuvoje daugiausia naudoja trąšų ir elektros gamintojai – „Achema“ ir Elektrėnų elektrinė. Jų atsigavimas nukritus dujų kainai ir lėmė didesnį poreikį.
Ilgesnio laikotarpio dujų poreikio tendencija Lietuvoje yra neigiama. Palyginti, tuo pat metu 2017 m. Lietuvos vartotojams reikėjo 17,2 TWh dujų. Tačiau baimių, kad dujų sistemai pritrūks darbo, nėra: be Karaliaučiaus tranzito, pernai ja perduotos 28 TWh dujų, kai 2017 m. – 19,2 TWh. Šiemet aprova mažesnė (21 TWh), nes kurį laiką neveikė dujų jungtis su Suomija. Tuo metu dujos ten keliavo laivais, ne vamzdžiais.
Lietuvos dujų sistemos apkrova didėja, nes po rusiškų dujų atsisakymo per Lietuvą aprūpinama didelė dalis viso Baltijos šalių ir Suomijos regiono. „Gazprom“ šias šalis aprūpindavo vamzdžiais iš Rytų. Dabar tai vyksta per Lietuvos ir Lenkijos jungtį GIPL bei Klaipėdos dujų terminalą. Dalis dujų atkeliauja per tokį terminalą Suomijoje, Inkoo uoste.
https://www.vz.lt/energetika/2024/11/04/lietuvoje-suvartota-31-daugiau-duju-nei-pernai
https://www.vz.lt/energetika/2017/11/23/amber-grid-rezultatai--tokie-kaip-ir-pernai
Elektros linijos Estijoje
Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ įjungė pertvarkytą 330 kV magistralinę elektros liniją Viru-Tsirguliina. Darbai buvo pradėti 2023 m. birželį, jų metu 244 km ilgio elektros linija buvo pertvarkyta, pakeičiant sovietinius kabelius ir atramas naujomis. Iš viso buvo pastatytos 726 naujos atramos. Projekto vertė – apie 86,5 mln. €.
Tai – vienas didžiausių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektų Estijoje. Tam, kad Baltijos šalys galėtų sėkmingai sinchronizuotis su per Lenkiją, joms reikia tvirtų jungčių Šiaurės–Pietų kryptimi. Estiją su Latvija jungia trys, Latviją su Lietuva – keturios elektros linijos. Su Lenkija kol kas turime vieną.
https://news.postimees.ee/8129040/elering-activates-key-power-connection-for-synchronization
Kiti dalykai
Būsimoje Vyriausybėje Energetikos ministerija galėtų atitekti Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungai. Jie ministru siūlytų šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną. Tiesa, pasirašytą koalicijos sutartį pasitiko tarptautinis pasipiktinimas ir vieno partnerių raginimas persekioti pirmąjį faktinį Lietuvos vadovą jo namuose. Nors pokyčių nesitikiu, jų galimybės neatmetu.
Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorius valdanti EPSO-G įsteigė įmonę „EPSO–G Invest“, investuosiančią į inovatyvias energetikos technologijas. Mindaugas Keizeris, EPSO-G vadovas, teigia, kad domimasi galimybėmis įgyvendinti suspausto oro kaupimo projektus. Technologija, manoma, yra perspektyvi kaip ilgo laikotarpio energijos saugojimo sprendimas.
„E Energija“ grupės bendrovė „Joreta“ Kauno rajone stato 42 MW vėjo parką. Parke bus pastatytos 6 Vokietijos gamintojos „Nordex Group“ turbinos (7 MW), montavimo pradžia – 2025 m. antroje pusėje. Tikimasi, kad parkas komercinę veiklą pradės 2026 m. Bendra numatoma projekto sąmata neskelbiama, bet projektui skolinamasi 40 mln. €.
ESO suskaičiavo praėjusio savaitgalio pasekmes. Iš viso ilgojo savaitgalio metu fiksuoti 1.632 tinklo pažeidimai dėl smarkaus vėjo padarinių, jie paveikė 203.000 elektros vartotojų. Vienu metu atjungtų klientų skaičius pike pasiekė 22.000, bet 97% tiekimo atstatyta greičiau nei per 6 valandas. Pirmadienį be elektros liko dar 700 vartotojų, kuriems elektra grąžinta per parą.