Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(40 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, įvairūs indikatoriai leidžia tikėtis pigesnės elektros, Vilniuje pastatytas 9 MW šilumos siurblys, lietuviai toliau padeda vokiečiams su jų SkGD terminalais.
Iš tokių vidutinių – politinės partijos netrykšta idėjomis dėl energetikos politikos.
Be to, jūrinio vėjo parko dalinami pinigai vilioja jų negavusius, Lietuvos geležinkeliai perka elektrinius traukinius, „Green Genius“ sulaukė 100 mln. € investicijos.
Štai papunkčiui.
Partijų programos
Rinkimams besiruošiančios politinės partijos išdėliojo prioritetus energetikoje. Šį kartą siūlomų idėjų nedaug, aktualiausia pažiūrėti, ką siūlo ne marginalų partijos ir favoritai. Svarbūs tik siūlymai, galintys keisti energetikos landšaftą. Mat nemaža dalis rinkiminių programų yra fantazijos išgalvotuose pasauliuose.
Pavyzdžiui, LVŽS siūlo „Ignitis grupę“ grąžinti valstybei, nors įmonę ir taip valdo valstybė. LSDP dūsauja, kad energijos kainų šoko metu gyventojai „nepajuto palengvėjimo“, nors kompensacijoms Vyriausybė iš viso išleido ~5% BVP.
Vyrauja sutarimas dėl bendros energetikos politikos krypties – dėl žaliosios energetikos, savos gamybos plėtros ir siekio vystyti vandenilio, alternatyvių degalų gamybą. Skirtumų yra mažmeninio tiekimo dalyje. LSDP ketina „griežtinti elektros tiekimo reguliavimą“, neplanuoja užbaigti elektros rinkos liberalizacijos.
Pabaigai – partijos žada būti švelnios saulės elektrinių savininkams ir skatinti buitinių baterijų diegimą, ieškodamos tvaraus jų veiklos modelio. Kas nors privalo pasiūlyti naikinti Energetikos ministeriją, šį kartą tai daro LVŽS.
Elektros kainos
Elektros kaina Lietuvoje trečiadienį rytinio piko metu šoktelėjo iki 500,08 €/MWh. Nors įprasta piko kaina siekia ~300 €/MWh, tai tebuvo lokalus pikas, pasitaikantis bent kartą per mėnesį. Jį lėmė orai – mažai vėjo ir saulės. Visgi, metinė elektros kainų tendencija neigiama. Rugsėji elektra kainavo vidutiniškai 83,7 €/MWh ir buvo 40% pigesnė nei praėjusių metų rugsėjį.
Tendencija atsispindi ir reguliuotojo nustatomuose tarifuose. Jo prognozuojama elektros rinkos kaina 2025 m. siekia 82,28 €/MWh, 13% mažiau nei prognozuota šiems metams. Pirmąjį pusmetį kaina siekia 88,11 €/MWh, 9,66% mažiau nei tuo pat metu šiemet. Prognozės naudojamos nustatant kitus susijusius tarifus.
Rudenį saulės gamybą keičia elektros gamyba iš vėjo. Apie vidurdienį rugsėjo 30 d. vėjo elektrinės gamino net 1.135 MW. Šią valandą vėjo ir saulės elektrinės gamino daugiau elektros nei jos reikėjo Lietuvos vartotojams. Spalio pradžioje, manoma, elektrinių remontai regione lems kiek didesnę elektros kainą.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2376119/litgrid-rugseji-elektros-kaina-mazejo-22-proc
Šilumos siurblys
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pasistatė beveik 9 MW galios absorbcinį šilumos siurblį. Sostinės TE-2 elektrinės teritorijoje pernai rugsėjį pradėtas statyti įrenginys bus naudojamas jau šį šildymo sezoną ir padės mažinti šildymo kainą. 8 mln. € vertės įrenginys yra galingiausias Baltijos šalyse.
Agregatas leis šilumos gamybai panaudoti per biokuro katilinės kaminą išmetamą šilumą, sumažindamas dūmų temperatūrą nuo 51°C iki 30°C. Kasmet įrenginys atgaus bent 17 GWh šilumos energijos ir sutaupys ~1,36 mln. €, 4.000 t CO2 ir 0,347 mln. € sumažins apyvartinių taršos leidimų sąnaudas.
Kiti dalykai
Jūrinio vėjo parkai, kaip numatyta įstatyme, atneš finansinės naudos visoms pajūrio savivaldybėms, išskyrus Kretingos rajoną. Pastarojo taryba neketina teikti poveikio aplinkai išvados, kol negaus pinigų ir skaičiuoja, kad kai veiks abu planuojami jūrinio vėjo parkai, savivaldybės biudžetas kasmet galėtų papilnėti milijonu eurų.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investuoja iki 100 mln. € į žaliosios energetikos bendrovę „Green Genius“ ir taps jos smulkiuoju akcininku. Sandoris turės sulaukti kelių šalių konkurencijos prievaizdų pritarimo. Gautą kapšą pinigų bendrovė naudos žaliosios energetikos projektų vystymui ir įsigijimui Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/03/i-green-genius-100-mln-eur-investuoja-erpb
Lietuvos „MT Group“ Vokietijos Brunsbiutelio SkGD terminale už neskeliamą sumą statys 60 MW boilerių stotį. Įrenginiai padės atšildyti dujas, kurios laivais gabenamos skystos, atšaldytos iki -162°C. Darbai terminale atliekami pagal sutartį su jį prižiūrinčia „Gasfin“. Jo komercinę veiklą prižiūri „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“).
„LTG Link“ elektriniams traukiniams įsigyti iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos investicijų banko (EIB) pasiskolino po 100 mln. €, paskolas garantuos Vyriausybė. „Stadler Polska“ už 226,5 mln. € pagamins 9 elektrinius bei 6 baterinius traukinius. Pirmieji jų atvyks 2025 m., pradės važinėti 2026-2027 m.