Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(47 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, JAV pritaikė sankcijas „Gazprombank“, „Teltonikai“ kabelius nuties pats „Litgrid“, tvirtinamos elektros jungtys tarp pajūrio ir sostinės.
Iš tokių vidutinių – dar vasarą mažėjęs vėl didėja visuomeninis tarifas, žaliosios energetikos vystytojai skundžiasi stringančiomis 4 mlrd. € investicijomis.
Be to, prasidėjo jūrinio vėjo parko aukcionas, elektros rinkos horizonte didesnių kainų svyravimų nematyti.
Štai papunkčiui.
Dar vienas smūgis
Rusijos energetikos išteklių eksportą į Europą aptarnaujantis „Gazprombank“ sulaukė JAV finansinių sankcijų. Tai nutiko po to, kai rusai į Ukrainos Dnipro miestą paleido tarpinio nuotolio arba tarpkontinentinę balistinę raketą su inertiškomis kovinėmis galvutėmis. „Gazprombank“ iki šiol nebuvo sankcionuojamas, nes aptarnavo atsiskaitymus už dujas iš tų Europos šalių, kurios jas dar pirko – Austrijos, Vengrijos, Slovakijos, Serbijos.
Austrija, tiesa, iš šio paveikslėlio iškrito, kai „Gazprom“ nustojo vykdyti ilgalaikę sutartį su OMV (žr. 46 sav. ED). Serbija pareiškė, kad šios sankcijos paveiks atsiskaitymus ne tik už vamzdines, bet ir suskystintas rusiškas dujas Europai. Vengrai teigia, kad tai yra „ataka prieš jų suverenitetą“. Sankcijos įsigalios nuo gruodžio 20 d., bet poveikio tikimasi jau anksčiau.
Tad „Gazprom“ netenka paskutinių mokių klientų Europoje. Rusų dujininkė, dešimtmečius kultivavusi įtaką ir ryšius Europoje, žinoma, nesitraukia tyliai. Jų surogatai „Bloomberg“ klyktelėjo, kad „Europa artėja prie antros energetikos krizės“ (kol kas tokių ženklų nėra), o „Reuters“ pakalbinti rusų ekonomistai pareiškė, kad „taip Rusija stumiama į Kinijos glėbį“ (be komentarų).
https://www.bloomberg.com/news/articles/2024-11-23/europe-is-already-facing-its-next-energy-crisis
Visuomeninis tiekimas
Visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos tarifas brangsta 4% arba 0,8 cento iki 0,205 €/kWh. Taip yra nes kitąmet prognozuojamas elektros brangimas rinkoje. Visuomeninis tiekimas – tai reguliuojama elektros kaina, kurią dar gali gauti nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę smulkiausieji, vad. trečiosios grupės vartotojai. Jų yra likę apie 0,502 mln., arba 50,85% visų trečiosios grupės vartotojų. Jie gali tiekėją rinktis ir anksčiau, nei galutinis terminas 2026 m.
Visuomeninio tiekimo tarifų pokyčiai ne visada atitinka elektros rinkos kainos dinamiką, nes ji skaičiuojama vertinant ne dabartinę elektros kainą, o ateinančių metų prognozę, bei ištaisant ankstesnių laikotarpių neatitikimus. Kaip tyčia šis tarifas taip pat mažėja prieš kiekvienus rinkimus, o po jų neretai atliekama korekcija aukštyn. Šią vasarą tarifas mažintas iki 0,197 €/kWh.
Išrinkti valdantieji mykia tarsi norėtų kokia nors forma šią politiškai patogią kontrolę išlaikyti. Tačiau kadenciją baigiantis ministras Dainius Kreivys įspėjo, kad taip galima prisižaisti iki ES pažeidimo procedūros. ES elektros tiekimas negali vienoje šalyje būti valstybės rankose, kai kitose – ne. Lietuva yra bene paskutinė šalis ES, vis dar reguliuojanti elektros tiekimo kainą gyventojams.
Paruoškite pinigines
Kaip žadėta, prasidėjo jūrinio vėjo aukcionas. Pasikartokime: konkursas vyksta dėl teisės vystyti 700 MW jūrinio vėjo parką ištirtame jūros plote apie 30 km nuo kranto ties Palanga. Aukciono dalyviai galės prašyti valstybės paramos. Ji bus skiriama kaip dvipusis CfD tarifas 15 m., galima prašyti jo 75–126 €/MWh ribose.
CfD (angl. contract for difference) – tai susitarimas, pagal kurį gamintojas gauna kompensaciją už rinkoje pigiau, nei sutarta (laimėta) kaina, parduotą elektrą. Jis įsipareigoja sumokėti valstybei tai, ką gaus pardavęs elektrą brangiau. Parką pastatyti numatoma iki 2032 m., numatoma projekto vystymo kaina – 3,126 mlrd. €, arba 4,47 mln. €/MW. Laimėtojas bus aiškus birželio pabaigoje.
Toks skatinimas atrodo dosnus. Palyginti, pirmieji 240 MW antžeminių vėjo parkų Lietuvoje 2004-2005 m. gavo 300 Lt/MWh skatinamuosius tarifus (~86,88 €/MWh neatsižvelgiant į infliaciją). Tiesa, saulės jėgainės Vokietijoje 2000 m. gavo 500 €/MWh tarifus 20 m. Bet elektros gamyba iš jūrinio vėjo turėtų būti laikoma jau išvystyta, komerciškai brandžia technologija.
Kiti dalykai
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje leidžia pozityvesnius garsus ir tikisi užbaigti daugumą projektų iki 2032 m. Iš energetikų pusės, gamyklai reikalingus elektros kabelius nuties elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, tikimasi, iki 2027 m. Anksčiau, tikėdamasi sutaupyti laiko, įmonė buvo apsiėmusi juos tiesti pati, o po to „Litgrid“ turėjo infrastruktūrą išpirkti.
„Litgrid“ taip pat pradeda Šiaurės vakarų tinklo plėtros projektą – bus statomos 330 kV linijos Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša, bei 330 kV Varduvos transformatorių pastotė. Tai papildoma jungtis tarp elektrą vis gausiau gaminančių šalies vakarų ir ją vis labiau vartojančios rytinės dalies. Tai yra 240 km linijų už ~270 mln. € iki 2034 m.
Lietuvos energetikos agentūra vertina, kad elektra šiemet, jei nieko netikėto nenutiks, bus pigiausia per pastaruosius ketverius metus. Jos kaina pastaruoju metu svyruoja 80–100 €/MWh ribose ir tikimasi, kad panaši išliks numatomoje ateityje. Nuo augimo saugo didėjanti vietinė žalioji elektros gamyba. Kol kas šiemet vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekia 86,77 €/MWh (0,08677 €/kWh iki tinklo mokesčių).
Žaliosios energetikos vystytojai teigia, kad dėl lėto poveikio aplinkai derinimo, ore pakibę yra projektai už 4 mlrd. €. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsako, kad Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant konsultavimąsi su visuomene, užtrunka 1-2 metus ir neišsiskiria ES kontekste. Įstatymuose nurodyti terminai (15 d. d. iki 1.000 psl. ataskaitai išnagrinėti) nėra realistiški. Ji taip pat pastebi, kad, nepaisant skundų, su jais teistis neskubama.