Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(32 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, „Litgrid“ ėmėsi planuoti antrą jungtį su Lenkija ir Lietuvoje vienas po kito toliau kyla vėjo parkai.
Iš tokių vidutinių – Europoje niekaip nenurimsta baimės dėl jau nebereikšmingų rusiškų dujų srautų.
Be to, Akmenės cementas keičia deginamą anglį alternatyvomis, ESO baigė tvarkyti audros pasekmes, Lietuvą ištiko dar vienas neigiamų elektros kainų epizodas.
Štai papunkčiui.
Išsišluok ir apsiplauki
Šią savaitę atstatytas elektros tiekimas paskutiniams jos dėl audros neturėjusiems vartotojams. Dar savaitės pradžioje jos neturėjo 900 ESO klientų. Tikinama, kad, nors audra buvo stipresnė, nei Laura prieš ketverius metus, be elektros liko mažiau vartotojų – 0,3 mln., palyginti su 0,5 mln. 2020 m.
Visgi, premjerė pasikvietė energetikos įmonių ir ministerijos atstovus pasiaiškinti. Sprendžiant iš to, kad po susitikimo niekas be ESO viešumoje nepasisakė, dalyviai pritarė ESO pozicijai: kalti ne tinklai, o proskynos aplink juos.
Bendrovė siūlo platinti proskynas aplink elektros linijas nuo 3 iki 10 m, paprastinti kai kurias biurokratines procedūras. Proskynas ji galėtų išplėsti per 4 m., tai sudarytų po 0,28% Lietuvoje kasmet kertamo miško tūrio. Bendrovė taip pat siūlosi padengti savivaldybių patiriamas proskynų priežiūros išlaidas.
Tiesa, apie šių siūlymų perkėlimą į teisės aktus nebuvo kalbama.
Viešos diskusijos paraštėse svarstyta, ar nederėtų didinti investicijų į tinklą. Visgi, įmonė tikina, kad tinklas audras atlaiko. Be to, investicijoms reikėtų daugiau pinigų, o iš kur jų paimti nėra: tarifo didinimas yra nepriimtinas politiškai, o skolintis įmonė neturi finansinio rezervo.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/08/05/eso-elektros-dar-neturi-apie-900-vartotoju
Baimės dėl rusų
Dujų kainos Europoje šoktelėjo nuo €35/MWh iki €40/MWh po to, kai Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko sritį. Ten, be kitų dalykų, ji užėmė ir Sudžos dujų apskaitos stotį. Kainoms įtaką daro ir sezoniniai veiksniai – pernai tuo pačiu metu dujų kaina laikėsi panašiame lygyje.
Visgi, rinkos dalyvių reakcija į potencialias grėsmes rusiškam vamzdynui neatrodo racionali. Stebima, kaip šioje situacijoje pasielgs „Gazprom“ – galbūt užsuks dujas šia kryptimi. Tačiau nerimauti nėra ko. Per čia patiekiama tik 3-5% visų Europos dujų, jų srautas čia nebuvo trikdomas nuo pat karo pradžios. Jį bet kuri pusė galėjo trikdyti vos panorėjusi, be jokių karinių veiksmų.
Tuo pačiu, Europos dujų saugyklos yra pilnos, tad dujų nepritrūks Galiausiai, kalbame apie potencialų laikiną sutrikdymą, mat šių metų pabaigoje baigiasi dujų tranzito sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ir ji greičiausiai nebus atnaujinta ir per Sudžą dujos nebetekės. Bet senų įpročių nusikratyti sunku.
Ilgus metus rusiškų dujų tiekimui kritiškai svarbus buvęs Ukrainos tranzitas susideda iš dviejų atšakų. Jos prasideda šiauriau esančioje Sudžoje (dujotiekis „Družba“) ir piečiau – Sochranovkoje („Sojuz“). Pastaroji Rusijos užimta 2022 m. gegužę ir nebeveikia. Vamzdis per Baltarusiją taip pat nenaudojamas. „Nord Stream“ dujotiekiai arba pažeisti, arba neveikiantys.
Pilna galia veikia vienintelis likęs Rusijos dujų eksporto į Vakarus kelias, „Turkstream“ dujotiekis po Juodąja jūra.
Antroji jungtis
„Litgrid“ imasi sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“. Teritorijų planavimą ir poveikį aplinkai iki 2026 m. pab. vertins „Ardynas“. Jungties statybų baigties tikimasi iki 2028 m. pab. Jūrinė jungtis „Harmony Link“ turėjo būti 700 MW galios, sausumos jungties parametrai kol kas neskelbiami.
Tai bus antra Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis (pirmoji – „LitPol Link“). Dar vienos jungties reikia saugumo sumetimais, taip pat – kad prisijungę prie kontinentinės Europos elektros sistemos kitų metų vasarį galėtume su Europa ir prekiauti elektra. Pirmoji jungtis didžiąja dalimi bus skirta sistemos valdytojų poreikiams.
Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų operatoriai praneša, kad projektą sudaro naujos dvigrandės 220 kV elektros perdavimo linijos tarp Elko Bis pastotės Lenkijoje ir planuojamos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone statyba.
Taip pat tinklas turės būti pritaikytas Lenkijos pusėje – numatoma Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrolęka–Elk Bis rekonstrukcija Lenkijoje. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ apsaugos zonas.
Kiti dalykai
„VMG Energy“ ir „Braitin“ valdomas „Sustainable Energy Fund I“ Akmenės LEZ stato 29,5 MW (5x 5,9MW) vėjo parką. Bendra 20/80 santykiu kontroliuojamo projekto vertė sieks bent €41m. Projektą įgyvendins „Greenega“, „Braitin“ direktoriaus vadovaujama įmonė. VMG grupės įmonės suvartos apie 70% vėjo parke sugeneruotos elektros energijos. Likusi dalis bus skirta kitoms LEZ įmonėms.
Vienintelė Lietuvos cemento gamykla „Akmenės cementas“ keičia anglį alternatyviu kuru. Šią vasarą baigtas antrasis €30m vertės projekto etapas: sandėlio ir jo infrastruktūros statybos, naujos įrangos, leidžiančios priimti ir panaudoti didesnį iš atliekų pagaminto alternatyvaus kuro kiekį, diegimas. Tai leis atsisakyti iki 90% akmens anglies, ją pakeičiant alternatyviu kuru. Taip CO2 išmetimai bus mažinami iki 30%.
HISK (buv. „Panevėžio keliai“) gavo užsakymą įrengti vėjo jėgainių pamatus „E energijos“ grupės parkui Kauno rajone. Bendrovė stato 42 MW (6x7 MW) vėjo parką Girininkų kaime. Pamatų, privažiavimo kelių, melioracijos sistemų rekonstravmo, elektros kabelių įrengimo sutarties vertė – beveik €12 mln. Darbai turi būti įgyvendinti iki 2026 m. gegužės. Turbinos bus montuojamos 2025 m. antroje pusėje.
Lietuvoje – dar vienas neigiamų kainų epizodas. Šeštadienį nuo 09:00 – 18:00 elektros kainos laikėsi ties €0/MWh arba žemiau – iki -€10/MWh. Kainos pikas 20:00 – 21:00 siekė €139/MWh (€0,139/kWh be tinklo mokesčių). Tai darosi įprasta saulėtomis ir vėjuotomis nedarbo (mažo suvartojimo) dienomis. Tiesa, stengtis taupyti vartojant būtent tomis valandomis yra prasmės tik jei turite išmanųjį elektros skaitiklį ir su valandinėmis kainomis susijusį tiekimo planą.
https://www.vz.lt/2024/08/10/astuonias-valandas--neigiamos-elektros-kainos