#EnergyDigest (43/22): neadekvatūs tinklai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

2022 m. 43 sav. (t. y. savaitė, prasidėjusi spalio 24 d.)

  • Lietuvai reikia išlaikyti esamas jėgaines iki 2028 m. tam, kad tinklo kokybė išliktų padoriame lygyje. Tam reikės perdėlioti rezervus ir atlikti kapitalinių remontų.

  • Regione nelikus „Gazprom“ dujų, ramesniems laikams atidedamas Lietuvos prijungimas prie likusių Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų.

  • Lietuvos energetikos infrastruktūros bendrovės Ukrainai išsiuntė įrangos ir remonto priemonių jos elektros ir dujų sistemai.

Štai papunkčiui.

Neadekvatumas

„Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, paskelbė sistemos adekvatumo 2026-2030 m. vertinimo rezultatus. Studiją atliko Prancūzijos inžinieriai ir konsultantai „RTE International“. Anot jos, „Harmony Link“ jungties įgyvendinimas 2028 m., o ne 2025 m., kaip planuota anksčiau, sukelia nepriimtino lygio adekvatumo riziką 2026 ir 2027 m.

Tuo laikotarpiu LOLE rodiklis siekia atitinkamai 33 ir 28 valandas per metus, kai turėtų siekti ne daugiau nei įstatymu numatytos 8 h/m. LOLE, angl. loss-of-load expectation, arba tikėtinas apkrovos praradimas, trumpai tariant, yra elektros tiekimo saugumo ir sistemos patikimumo rodiklis.

Skaičiuojama, kad, jei iki „Harmony Link“ jungties eksploatacijos pradžios būtų išlaikyti ~500 MW elektros gamybos įrenginiai, kurie šiuo metu yra rezerve, LOLE sumažėtų iki priimtino lygio, atitinkamai 6,5 h/m. ir 5,5 h/m.

Tam, kad įrenginiai būtų „išlaikyti“, jiems bus reikalinga finansinė parama. Jei problemų su sistemos adekvatumu atrastų ir Europos reguliuotojai, „Litgrid“ siūlo dvejiems metams išplėsti ratą jėgainių, kurioms taikoma „izoliuoto darbo rezervo“ paramos schema – lankstesnis, nei rezrvų būdas remti dujines elektrines.

Kaimyninėse šalyse iššūkių su sistemos adekvatumu neturi Latvija, Švedija ir Lenkija. Jų turi Estija ir Suomija, bet Lietuvos iššūkiai, anot studijos autorių, yra didesni.

  • Kodėl tai svarbu? Sistemos operatoriaus pranešime neminima, bet sakant „~500 MW elektros gamybos įrenginiai“, ko gero, turimi omenyje Elektrėnų elektrinės senieji 7 ir 8 blokai. „Litgrid“ siūlomas sprendimas leistų juos išlaikyti ir kiek lanksčiau veikti rinkoje. Ši paramos schema, jei viską suprantu teisingai, turėtų veikti kaip pleistras dvejiems metams.

    „Harmony Link“ ir nauji žaliosios generacijos pajėgumai, anot studijos autorių, „reikšmingai sumažina adekvatumo problemas Lietuvoje“ – iki LOLE 2,22 h/m. Tiesa, studijos prielaidose nurodoma, kad pirmasis jūrinio vėjo parkas Lietuvoje pradės veikti 2028 m. Aš šia projekto pabaigos data labai abejoju. Ji reikštų, kad projektas yra užbaigiamas 2 metais anksčiau, nei jam yra suteikiama laiko.

    Iki tol taip pat turės būti atlikti remonto darbai minėtoje Elektrėnų elektrinės dalyje. Blokai iš rikiuotės dėl amžiaus (veiklą pradėjo 1968 ir 1971 m.) turėjo būti išvesti ~2023 m. 8 bloką „Ignitis gamyba“ remontuos savo lėšomis, už 3,2 mln. €. 7 bloko remontas yra įtrauktas į Vyriausybės programą.

    Apie tai, kad „Harmony Link“ įgyvendinimas atidedamas iki 2028 m., buvo pranešta tuo pačiu, kaip apie tai, kad „spartinsime sinchronizaciją iki 2024 m.“. Mat nuspręsta ją mėginti vykdyti be „Harmony Link“. Nežinau, kaip čia seksis.

Skaitiniai:

Dujų rinkų sujungimas

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams – iki 2024 m. spalio – atidėti Lietuvos prijungimą prie jau funkcionuojančios bendros regiono gamtinių dujų rinkos. LV-EE-FI veikė kaip viena dujų rinka nuo 2020 m., kai pradėjo veikti „Balticonnector“, dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos. 2020 m. pr. Lietuvą buvo sutarta prie vienos tarifų zonos prijungti iki 2023 m. spalio 1 d.

Rinkų sujungimas reikštų, kad Lietuvos ir Latvijos dujų sistemos netaiko mokesčių tarp savęs, suderina dujų importo tarifus Klaipėdoje ir ties siena su Lenkija, ir sutaria, kaip bus paskirstomos sistemos išlaikymo pajamos tarp sistemų valdytojų.

Jau kontūrus įgavusio susitarimas buvo atidėtas dėl šiemet pasikeitusios geopolitinės situacijos – t. y. pasibaigusio rusiškų dujų importo, kuris iki tol dominavo regione. „Gazprom“ dingimas taip pat reiškia, kad kitaip persidėlioja ir dujų importo keliai.

  • Kodėl tai svarbu? Diskusija dėl bendros dujų rinkos yra gera iliustracija to, kaip radikaliai pasikeitė dujų tiekimo situacija regione. Lietuvos vieno tarifo zonoje nebuvo dėl elementarios priežasties – Lietuva su kaimynėmis nesutarė dėl Klaipėdos dujų importo terminalo. Dabar padėtis pasikeitė.

    Anksčiau dujų importas suskystintu pavidalu buvo įvardinamas kaip „alternatyvūs dujų šaltiniai“, o Lietuvos dujų sistemos valdytojas turėjo taikyti nuolaidas, kad terminalu būtų patrauklu naudotis. Šiemet „alternatyvūs šaltiniai“ tapo pagrindiniais. Be to, metų sandūroje regione taip pat turėtų atsirasti ir Suomijos dujų importo terminalas. Tad yra ką permąstyti.

Skaitiniai:

Karo nusikaltimai

„Litgrid“ ir „Amber Grid“, atitinkamai Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemas valdančios bendrovės, gavusios Ukrainos kolegų prašymą, išsiuntė ~100.000 € vertės įrangos, padėsiančios dorotis su Rusijos masinio energijos sistemų bombardavimo kampanijos padariniais. Ukrainiečiai skaičiuoja, kad nuo spalio vidurio Rusijos vykdomas bombardavimas pažeidė 40% šalies energetikos sistemos.

Pagalbos pakete – dujotiekių užlopymo medžiagos, 110–330 kV pirminiai įrenginiai, srovės ir kombinuoti transformatoriai, izoliatoriai, srovės transformatoriai skyrikliai, 330/110 kV autotransformatorius. Pagalba buvo parinkta atsižvelgiant į ukrainiečių nurodytas reikalingiausias priemones. Ji perduodama per nevyriausybinę organizaciją “Blue / Yellow”.

  • Kodėl tai svarbu? Intensyvus Ukrainos bombardavimas padarė didelės žalos dujų ir ypač elektros perdavimo infrastruktūrai. Galima įtarti, kad jokie energetikos sistemų prižiūrėtojai neturi specialiai tokiam poreikiui atidėtų atsargų sandėliuose. Bet tokios pagalbos, tikėtina, dar reikės. Ji ir šį kartą tiekiama su partneriais iš ES ir kitur.

    Mano supratimu, sistemiškas energetikos infrastruktūros bombardavimas, siekiant padaryti žalą ne kariuomenei, o civiliams, yra karo nusikaltimas. Tai, kaip smarkiai ši teroro kampanija bus ginama kaip „siekis paveikti Ukrainos karinių pajėgų gebėjimą gintis”, paliksiu būsimiems tarptautiniams karo nusikaltimų tribunolams.

Skaitiniai:

Kas toliau?

  • Baltijos šalių elektros sistemų operatorės kuria bendrą balansavimo rinką. Ji pakeis dabartinį elektros sistemai reikalingų rezervų išlaikymo modelį. Balansavimo pajėgumai reikalingi tam, kad elektros gamyba nuolatos atitiktų vartojimą. Kuriama rinka reiškia, kad perdavimo sistemų operatorės pirks šią paslaugą iš Baltijos šalyse veikiančių elektros saugotojų ar gamintojų. Skaičiuojama, kad nuo 2025 m., kai ji pradės veikti, joje valdytojai užsakinės 1.512 MW elektros gamybos/saugojimo pajėgumų.

  • Vyriausybė patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką. Įmonėms bus kompensuojama 50% elektros kainos dalies virš 240 €/MWh paskutinį šių metų ketvirtį. Kitų metų pirmąjį ketvirtį riba bus keliama iki 280 €/MWh. Subsidijuojami gali būti apie 139.100 vartotojų, jie suvartoja ~7,8 TWh elektros per metus. Tam dviem ketvirčiams skiriama 446 mln. €. Tačiau, jei elektros kaina rinkoje išsilaikytų tokia, kokia yra dabar, ar kristų, subsidijų gali visai neprireikti.