Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(2 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, baterijų statytojų entuziazmas vėl matuojamas gigavatais, latviai pasistatė sinchroninį kompensatorių, stiprinama „LitPol Link“ apsauga.
Iš tokių vidutinių – keistai lipdoma parama baterijų įsirengimui gyventojams, kiek sulėtėjo vėjo jėgainių plėtra.
Be to, į paviršių išlindo retro teismo byla iš „KN Energies“ istorijos, Lietuva pirmą metų savaitę pasigamino 90% reikalingos elektros energijos.
Štai papunkčiui.
Subsidijos klišos ir klišesnės
Nuo sausio 7 d. gaminantys elektros vartotojai, t. y. gyventojai, turintys įsirengę saulės ar vėjo elektrines, gali teikti prašymus paramai elektros energijos kaupikliams gauti. Tam skirta virš 3 mln. € – pusė skirta Vilniaus, pusė – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams. Dar vienas, 15 mln. € dydžio kvietimas planuojamas pavasarį.
Ličio geležies fosfato baterijos įrengimui parama siekia 380,08 €/kWh, ličio jonų baterijoms – 314,1 €/kWh. Vienam objektui bus kompensuojama ne daugiau 15 kWh kaupiklio talpos, t. y. ne daugiau atitinkamai 5.701,2 € arba 4.711,5 €. Tai reiškia, kad subsidijos intensyvumas siekia vargu ar pateisinamus 60%. Palyginti, verslas gavo 30% intensyvumo paramą.
Nedidelė paslaptis, kad gaminantys vartotojai jau yra bent kelių rūšių subsidijų gavėjai – dalis jų ES lėšomis, kita dalis – kitų elektros vartotojų sąskaita. Kodėl dar viena europinė subsidija yra apribota tik jau ir taip persubsidijuotais gyventojais, paaiškinti sunku, mat baterijos tinklą padeda balansuoti kur įrengtos jos bebūtų.
Dar daugiau baterijų
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė rugsėjo–gruodžio mėnesį preliminariai rezervavusi dar 2,1 GW galios tinkle 34 saulės ir vėjo parkų bei kaupimo įrenginių vystytojams. Beveik du trečdalius galios, 1,3 GW, sudaro ketinimai prie tinklo prijungti pramoninio dydžio baterijas. Jų talpa, jei būtų pastatytos visos, siektų 3 GWh.
Saulės elektrinėms ir vėjo jėgainėms rezervuota po maždaug 400 MW. Iš viso šiuo metu ketinimų išreikšta dėl 3,1 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4 GW saulės elektrinių vystymo. Palyginti, jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia siekia 3,7 GW. Tiesa, ketinimų protokolai yra ankstyvas žaliosios energetikos plėtros indikatorius.
Visgi, tai antras prašymų ciklas, kai tinklo baterijoms pasiūlyta galia viršija 1 GW. Prie to prisideda tiek augantis baterijų poreikis, tiek valstybės skiriama paskata jų įsirengimui. Nekenkia ir sparčiai pingančios ličio baterijos. Įrengti akumuliatoriai padės suvaldyti elektros kainų valandinius šuolius ir nuopuolius, subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą.
Po 20 metų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl didelės vertės „Naftos grupės“ turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Tai – istorija iš Lietuvos energetikos įmonių pertvarkų laikotarpio, kai „Klaipėdos nafta“ buvo verčiama normalia bendrove.
2004 m. „Klaipėdos nafta“ su naftos produktų ekspedijavimo bendrove „Naftos grupė“ sudarė sutartį, pagal kurią pastarajai buvo suteikta išskirtinė teisė per valstybės valdomos įmonės terminalą tiekti vakuuminį gazolį. Pirmoji sutartį vienašališkai nutraukė 2010 m. ir gavo Energetikos ministerijos nurodymą išsiaiškinti, kaip buvo sudaryta tokia sutartis.
2014 m. po institucijų tyrimo skelbta, kad 2005–2010 m. vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas, pasinaudodamas savo uošvio ryšiais su tuometiniu „Klaipėdos naftos“ vadovu, „sudarė Lietuvos Respublikos valstybei nuostolingą sutartį“. Padaryta 70 mln. Lt (20,3 mln. €) finansinė žala, iššvaistyti 2 mln. Lt ir nesumokėti 8 mln. Lt mokesčių.
Tuomet sekė ieškiniai dėl žalos atlyginimo, o bausmes Klaipėdos teismas dalyviams išdalino ir nuostolius atlyginti liepė 2017 m. Sprendimas buvo kelis kartus skundžiamas, strigo pandemijoje, tad byla, jei būtų vaikas, šiemet eitų į septintą klasę.
https://www.vz.lt/archive/article/2014/12/2/fntt-naftos-grupe-valstybei-padare-80-mln-lt-zala
Kiti dalykai
Latvijoje, Gruobinioje, netoli šalies sienos su Lietuva, pradėjo veikti pirmasis iš trijų šalies sinchroninių kompensatorių. Tai sinchronizacijai itin svarbūs įrenginiai, užtikrinantys inerciją energetikos sistemoje. Likę du, prie Venspilio ir prie Daugpilio, bus įrengti Baltijos šalims jau veikiant sinchroniškai su Kontinentine Europa, atitinkamai gegužę–birželį ir spalį–lapkritį.
Elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, Viešojo saugumo tarnyba saugos nuo sausio 15 d., o ne nuo balandžio, kaip planuota iki šiol. Kol kas jungtį saugo privati saugos tarnyba. Tokių priemonių imamasi prieš sinchronizaciją, kuri vyks vasario 7-8 d., saugantis galimo sabotažo.
Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad pagal 2024 m. išnagrinėtus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, sausumoje galėtų būti statomos 359 vėjo jėgainės, kurių bendra galia sudarytų 2,704 GW. Tai 14% mažiau, nei 2023 m. (417, 3,128 GW galios jėgainių). Daugiausia vėjo jėgainių suplanuota Biržų (95), Pasvalio (67) rajonuose ir Rietave (54).
Pirmą metų savaitę vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 90% viso šalies elektros poreikio. Tai lėmė gausi elektros gamyba iš vėjo – jos pagamino 129 GWh, 61% visos pagamintos elektros. Importuotos elektros 72% atkeliavo iš Skandinavijos per „Nord Balt“ jungtį, 28% – iš Lenkijos. Elektros kaina Lietuvoje buvo 10 €/MWh mažesnė, nei Latvijoje ar Estijoje.