Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(1 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, be skaudesnių pasekmių pasibaigė rusiškų dujų tranzias per Ukrainą, stiprinama energetikos objektų apsauga, žadami „pozityvūs punktai“ sutartyje dėl „Rheinmetall“ artilerijos gamyklos.
Iš tokių vidutinių – brangsta reguliuojamas tarifas.
Be to, formuluojamas siūlymas dėl naujos Baltijos šalių elektrinės, Lietuva atidžiau prižiūrės „Independence“, „Litgrid“ rezervai šiemet atsieis 67 mln. €.
Štai papunkčiui.
Tranzito galas
Sausio 1 d. baigėsi rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą. Baigė galioti 2019 m. tarp „Nord Stream 2“ nespėjusio užbaigti „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ ir GTSOU pasirašytos dujų tranzito sutartys. Kyjivas apie tai, kad sutartys nebus pratęstos, informavo dar vasarą. Kremlius tai patvirtino tik paskutinėmis metų dienomis.
Rusijos vamzdinių dujų eksportui į Europą liko vienintelis kelias – „Turkstream“ dujotiekis po Juodąja jūra. Tačiau, kadangi kalbame apie jau ir taip nusekusio dujų srauto pabaigą, tai didelio realaus pokyčio į Europos dujų rinką neatnešė. Dujų kainos paaugo, tačiau tapo tik nesmarkiai brangesnės, nei lapkritį.
Rusiškas dujas iki tranzito pabaigos pirko Slovakija, Vengrija ir Serbija, nemokamai dujos buvo tiekiamos Rusijos marionetiniam Uždniestrės regionui Moldovoje. Alternatyvaus dujų tiekimo nebuvo užsitikrinęs tik pastarasis regionas. Slovakija triukšmavo labiausiai, nes iki šiol uždirbdavo iš su politine nuolaida gautų dujų prekybos Europoje.
Uždniestrė liko be dujų tiekimo, nepaisant to, kad Kremlius galėtų regioną aprūpinti dujomis iš pietų. Europoje dujų taip pat netrūksta, jos, tiesa, nedalinamos nemokamai. Čia, galima manyti, kils humanitarinė krizė, kuri kris ant Moldovos pečių. Pastaroji ta proga ketina nacionalizuoti „Gazprom“ valdomą dujų bendrovę.
https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/moldova-ruosiasi-atsiimti-moldovagaz-is-gazprom
Elektrinė visam regionui
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas konkrečiau apibūdino savo sumanymą dėl Baltijos šalių rezervų. Jų poreikis iškilo po Rusijos atakų prieš povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ministras ketina siūlyti Baltijos šalims bendrai statyti „modernią, manevringą elektrinę“ ar elektrines.
Ministras užsiminė apie galios aukcionus.T. y. galėtų būti skelbiami aukcionai konkrečius parametrus atitinkantiems elektros gamybos įrenginiams pastatyti. Tiesa, sumanymas dar su kaimynais neaptartas.
Pasiūlymas logiškas, rezervines elektrines išlaikyti visoms trims šalims būtų lengviau, nei kiekvienai šaliai atskirai. Galbūt ES finansavimas atsirastų. Tačiau istorija moko, kad Baltijos šalys sunkiai susitaria. Be to, vietinių rezervų klausimus sprendžia tiek Estija, tiek Lietuva. Tad šiam sumanymui į save riestų nagų gali pasirodyti per daug.
Strateginių objektų apsauga
„Litgrid“ ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) sutarė dėl energetikai svarbių objektų apsaugos. VST nuo šių metų pradžios tampa atsakinga už „Litgrid“ valdymo ir duomenų centro apsaugą, taip pat ji saugos didžiausią Lietuvos rezervinę elektrinę Elektrėnuose. Nuo balandžio tarnyba saugos tarptautines elektros jungtis „LitPol Link“ ir „Nord Balt“.
Šiuo metu VST saugo 9 strateginius objektus, šiemet šį sąrašą ketinama papildyti dar 4. Vėliau sąrašą planuojama dar labiau plėsti. Manoma, kad pasikeitus geopolitinei situacijai, strateginiai objektai gali tapti priešiškų jėgų taikiniais. VST turėtų užtikrinti, kad juos saugos „tinkamai paruoštos, gerai ginkluotos pajėgos“.
Kiti dalykai
Lietuvai į savo rankas perėmus dujų importo terminalą „Independence“ dažnės jo patikros. Jos vyks kasmet, o ne kartą per dvejus metus. Mat laivas dabar bus prižiūrimas pagal Lietuvos taisykles, o ne Singapūro, su kurio vėliava plaukiojo iki šiol. „KN Energies“ taip pat mokysis valdyti laivą – iki šiol dujų ir naftos terminalų operatorė laivų nėra turėjusi.
https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/lietuvai-peremus-independence-daznes-jo-patikra
Reguliuojamą vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 4% daugiau – po 20,5 ct/kWh (iki šiol 19,7 ct/kWh). Oficialiai – dėl didesnių kainos prognozių. Bet statistiškai taip visuomet nutinka po rinkimų. Šiemet visuomeninio tiekimo neliks – kitus tiekėjus turės pasirinkti paskutiniai ~0,4 mln. smulkiausių elektros vartotojų.
Vyriausybė galutinai patvirtino sutartį dėl bendros su „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybos. Energetikos ministras užsiminė, kad per dvi-tris savaites paaiškės „pozityvūs punktai“ šioje sutartyje – „reikšmingi dalykai, energetikai taip pat“. Vyriausybė savo indėlį į gamyklos statybą atlieka per ministerijai pavaldžią bendrovę „EPSO-G Invest“.
„Litgrid“ už „įrenginių prieinamumo paslaugą“ „Ignitis gamybai“ šiemet mokės 66,7 mln. €. Sistemos valdytojas tokias paslaugas perka kasmet, jų poreikis iš viso siekia 1.118 MW. Įprasta, kad šias paslaugas tiekia Elektrėnų kompleksas, Kauno termofikacijos elektrinė, „Orlen Lietuva“ ir Panevėžio energijos valdoma Panevėžio elektrinė.