Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(8 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, energijos kainos atlėgo, „Enefit Green“ rado partnerį 1 GW galios jūrinio vėjo parkui.
Iš tokių vidutinių – estų jūrinio vėjo projektai paramą svarstančių politikų neįtikina savo nešama nauda, atsinaujinančių degalų gamintojai nerimauja dėl importo iš Azijos.
Be to, rusiška propaganda atsijungimą nuo BRELL pastebėjo po fakto, užbaigta „Naftos grupės“ byla, pradėta nagrinėti „Veolios“ byla.
Štai papunkčiui.
Intervencijų nereikia
Elektros kainų šuolis pastaruoju metu paskatino svarstymus, ar Vyriausybei nederėtų kompensuoti išaugusių elektros išlaidų gyventojams ar verslui. Tačiau elektros kainoms atlėgus darosi panašu, kad intervencijos neprireiks. Bent jau taip teigia premjeras Gintautas Paluckas.
Elektros kainos per savaitę smuktelėjo 29% nuo 194,4 €/MWh vasario viduryje iki 138,07 €/MWh pastarąją savaitę. Elektros kainai poveikį daro atsigavusi gamyba iš vėjo, taip pat – gamtinių dujų ir taršos leidimų kaina, formuojanti elektros kainų pikus. Dujos nuo vasario vidurio atpigo 21%, taršos leidimai – 10%.
Gamtinių dujų kaina yra dar jautresnis klausimas, mat jis diktuoja ne tik elektros kainų pikus, bet ir sunkiau suvaldomas jomis besišildančių gyventojų šildymo sąskaitas. O tarifas jau yra aukštokas. Centrinio šildymo kainoms jų poveikis didmiesčiuose yra smarkiai sumažėjęs, jas pakeitė biokuras ir deginamos atliekos.
Dezinformacija po laiko
Rusijos ir Baltarusijos propaganda po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos ūžte ūžia. Godojama, kad Baltijos šalys patikimą partnerį Maskvoje iškeitė į nestabilumą, dabar elektros kaina priklausys nuo orų, įvyks energetikos krizė. Štai, elektra labai pabrango, o Vyriausybė net nepadeda gyventojams.
Baltarusių propagandoje pasitelkti tokie personažai, kaip Seimo nariu norėjęs būti (neprileistas), dėl įtariamo veikimo prieš Lietuvą ieškomas Edikas Jagelavičius. Iš vietinės faunos kartais cituojamas buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus, vata iš estų EKRE partijos.
Žiniasklaidos stebėsenos agentūra „Mediaskopas“ pažymi, kad į Lietuvos žiniasklaidą propaganda neprasiskverbė, tačiau plito socialiniuose tinkluose. Vienintelis likęs klausimas – kodėl ji suaktyvėjo ne prieš, o po sinchronizacijos.
Jūrinis vėjas Estijoje
Estijos Vyriausybė nusprendė neskelbti balandį planuoto 2,6 mlrd. € vertės paramos aukciono jūrinio vėjo parkų statybai. Ji tai paaiškina atliktais neviešais skaičiavimais dėl jūrinio vėjo parkų projektų ekonominės naudos šaliai ir vartotojams. Atnaujinta parmos schema turėtų būti pristatyta kitais metais.
Estijos valdančiosios partijos sausį sutarė, kad šalis turėtų 20 metų remti vėjo elektrines, kurios pagamintų iki 4 TWh elektros energijos per metus. 2 TWh turėjo būti pagamintos sausumoje ir gauti 240 mln. € paramos, dar 2 TWh – jūroje, tam būtų skirta 2,6 mlrd. €. Parama sausumos vėjo parkams bus skiriama.
Nepatenkinta liko aukcione dalyvauti ketinusi „Enefit Green“, antrinė „Eesti Energia“ bendrovė (atitikmuo Lietuvoje atitinkamai būtų „Ignitis renewables“ ir „Ignitis grupė“), su Japonijos „Sumitomo Corporation“. Anot valstybės valdomos bendrovės, staigūs politikos pokyčiai kenkia sektoriaus investiciniam klimatui.
https://www.err.ee/1609610900/2-6-miljardi-euroga-meretuule-toetamine-jaab-ara
Kiti dalykai
Po 14 metų bylinėjimosi „KN Energies“ ir „Naftos grupės“ byloje padėtas taškas. Kaltais pripažinti pastarosios įmonės savininkai ir vadovai, bei dar keturi kaltinamieji. Tiesa, teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmių įsigaliojimą. „KN Energies“ atgavo tik mažą dalį prašytos sumos – apie 105.000 €. Įmonė spręs, ar bandyti prisiteisti dar apie 7,7 mln. €.
Teisme pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. € žalos atlyginimo. Vasario 19 d. įvyko parengiamasis posėdis, keturi posėdžiai numatyti gegužę, posėdžiai bus atviri. Teismia nusprendė bylą nagrinėti nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže.
Atsinaujinančių degalų asociacija nerimauja dėl į Europą importuojamų pažangiųjų degalų kilmės. Jie galimai importuojami su suklastotais sertifikatais – neva iš atliekų pagaminti degalai iš tikrųjų yra ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus. Lietuvoje 66% pažangiųjų degalų yra importuojami. Neaiškių degalų iš Azijos importas taip stabdo vietines investicijas į pažangių degalų gamybą.
„Eenefit Green“ kartu su „Sumitomo“ vystys Liivi įlankos vėjo parko projektą – labiausiai pažengusį jūrinio vėjo parką šalyje. Pastaroji už neskelbiamą sumą gaus 50% projektinės bendrovės „Liivi Offshore“ akcijų. Tai 1 GW galios jūrinio vėjo parko projektas Rygos įlankoje. Vietą parko vystymui bendrovė užsitikrino dar 2010 m.
https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bbe90c3f8348286468392813f1195b7f3&lang=en&src=listed