Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(19 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, Europa sudėliojo planą, kaip atsisakyti rusiškos energijos, „Litgrid“ tinkle diegs naujas technologijas, Lietuva per savaitę eksportavo daugiau elektros, nei importavo.
Iš tokių vidutinių – amerikiečiai suka ratus apie rusiškų dujų infrastruktūrą Europoje, Seimas pradeda trukdymus jūrinio vėjo projektams.
Be to, Honkonge teisiamas dujotiekį „Balticconnector“ sugadinusio laivo kapitonas, „KN Energies“ atrinko, kas į „Independence“ nuties elektros liniją.
Štai papunkčiui.
Dujų reikalai Europoje
Europos Komisija (EK) pristatė planą iki 2027 metų pabaigos uždrausti visą dujų importą iš Rusijos. Pirma bus siekiama nuo šių metų pabaigos uždrausti pirkimus momentiniais („spot“) sandoriais, o iki 2027 m. bus sukurtos sąlygos bendrovėms nutraukti ilgalaikes sutartis. Ilgainiui ketinama uždrausti ir branduolinio kuro importą.
Laipsniškai taikomomis priemonėmis siekiama „išsaugoti ES energijos tiekimo saugumą ir kartu apriboti bet kokį poveikį kainoms ir rinkoms“. EK birželį pateiks siūlymus dėl teisės aktų. Pasiūlymais viešai pasipiktino Rusijos sąjungininkai Europoje – Vengrija ir Slovakija.
Tuo pačiu metu Europos Parlamentas pritarė EK siūlymui švelninti dujų saugyklų pildymo reguliavimą ir jo galiojimą pratęsti iki 2027 m. pab. ES įpareigoja saugyklas valdančias bendroves užpildyti jas iki 90% iki šildymo sezono pradžios. Reikalavimas švelninamas iki 83%, siekiant mažinti reguliavimo spaudimą dujų kainoms.
Taisyklės buvo priimtos po to, kai 2021 m. vasarą „Gapzprom“ nustojo pildyti Europoje esančias savo saugyklas. Tai sukėlė dujų kainų šoką 2022 m. žiemą ir turėjo „suminkštinti“ ES reakciją į Rusijos invaziją į Ukrainą. Kol kas šiemet saugyklos pildomos dideliu tempu ir ankstyva trajektorija leidžia tikėtis ankstyvo saugyklų užpildymo.
https://commission.europa.eu/news/roadmap-fully-end-eu-dependency-russian-energy-2025-05-06_en
Rusų draugai – investuotojai iš JAV
Amerikiečių rizikos draudimo fondas „Elliot Investment Management“ taikosi įsigyti infrastruktūros objektų paketą, kuriame –dalis vienintelio veikiančio Rusijos dujotiekio į Europą „Turkstream“. EIM yra lobistiniu agresyvumu garsėjantis Respublikono, D. Trumpo rėmėjo milijardieriaus Paulo Singerio įkurtas ir valdomas fondas.
Tuo tarpu netyla kalbos apie potencialius amerikiečių investuotojus į „Nord Stream 2“. Šią savaitę bankrutuojančiai to paties pavadinimo bendrovei Šveicarijos teismas leido toliau ieškoti investuotojo. Čia minima Stepheno P. Lyncho, kito turtingo JAV prezidento rėmėjo, pavardė.
Sunku visa tai vertinti kitaip, nei rusų siekį amerikietišku kapitalu ateičiai apsaugoti rusiškų dujų eksporto kelius. Tai ta pati taktika, kurią „Gazprom“ naudojo statydama šiuos dujotiekius. Tąkart sklandus projektų įgyvendinimas buvo užtikrinamas į projektus įtraukiant gausų pulką Vakarų Europos bendrovių.
Kapitono teismas
Honkonge registruotas konteinervežis „NewNew Polar Bear“ 2023 m. inkaru sugadino Estijos ir Suomijos dujų jungtį „Balticconnector“ ir greta esančius ryšių kabelius. Tai buvo pirmas toks incidentas, kai Baltijos jūros dugne esantys kabeliai buvo nutraukiami tempiant inkarą dugnu. Vėliau jie kartojosi dar kelis kartus.
Wanas Wenguo, „NewNew Polar Bear“ kapitonas, pasirodė Honkongo teisme kur jam buvo pateikti kaltinimai turto sunaikinimu per neapdairumą. Pernai jis taip pat buvo apkaltintas tuo, kad ne pagal taisykles tęsė kelionę su nepakankamai inkarų. Procesas tęsiasi. Pernai išsakyta Kinijos pozicija – vamzdis buvo pažeistas netyčia, „dėl stiprios audros“.
Kiti dalykai
„Litgrid“ 38 elektros linijose aplink žaliosios elektros gamintojus diegs kintamo linijų pralaidumo technologiją. Ji leidžia linijas įdarbinti ne pagal projektinius, bet realius parametrus konkrečiu metu. Technologiją įmonė yra išbandžiusi, ji leido tuo pačiu tinklu perduoti 52% daugiau elektros. Įdiegti sprendimai turėtų pradėti veikti 2026 m. pabaigoje.
„Kauno tiltai“ už 19,3 mln. € per trejus metus pastatys elektros liniją į Klaipėdos SkGD terminalą „Independence“. Šiuo metu laivas–saugykla sau reikalingą energiją gaminasi pats, degindamas dujas, linija tikimasi aprūpinti jį žaliąja energija. Tai leis terminalo CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. 6 mln. € projektui bus skirti iš ES lėšų, likusios – iš bankų.
Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo Lietuva per savaitę eksportavo daugiau elektros, nei importavo. „Litgrid“ skaičiuoja, kad 18 savaitę Lietuva pasigamino visą reikalingą elektrą – 38% iš vėjo, 26% iš dujų, 23% iš saulės. Perteklius siekė 3% Lietuvos poreikio ir buvo eksportuotas į Latviją (73% eksporto), Lenkiją ir Švediją. Rodikliai, tikėtina, ir toliau gėrės.
Seimas svarstys, ar pavesti Valstybės kontrolei iki metų pabaigos atlikti „Ignitis grupės“ su „Ocean Winds“ vystomo jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ auditą. Tokį pasiūlymą pateikė Seimo Energetikos komisija, dėl jo bus balsuojama birželio 12 d. Energetikos projektų auditai yra dalies politikų nykaus gyvenimo prasmė, tad jų matysime dar ne vieną.