Kas geresnio praėjusią savaitę energetikoje?
(24 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, KAM perka antidronines sistemas strateginiams energetikos objektams, neblėsta entuziazmas statyti vėjo jėgaines ir baterijas, „KN Energies“ tirs CO2 infrastruktūros statybos galimybes.
Iš tokių vidutinių – Seimas pritarė beprasmiam „Nemuno aušros“ jūrinio vėjo parko auditui.
Be to, Lietuva pasitraukė iš mirštančios Energetikos chartijos sutarties, įsteigtos darbo grupės jūrinio vėjo parkų projektų ir sinchronizacijos projektų priežiūrai.
Štai papunkčiui.
Strateginių objektų apsauga
Krašto apsaugos ministerija baigia stacionarių antidroninių sistemų pirkimą strateginių energetikos objektų apsaugai. Įrangą patieks lenkų „Advanced Protection Systems“, Dronuai bus aptinkami radarais, radijo dažnių detektoriais bei optiniais ir infraraudonuosiais jutikliais. Neutralizuojami - elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis.
Sistemos bus „integruotos su kitomis gynybos sistemomis, oro gynybos tinklais ir elektroninės žvalgybos sistemomis“.
Pirkimas atliktas Energetikos ministerijos prašymu, energetikos įmonių lėšomis. Įranga saugos Energetikos ir Finansų ministerijų įmonių objektus. Taikos metu tai darys Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo tarnyba, o „agresijos prieš Lietuvą atveju“ sistemų valdymą perims kariuomenė.
Energetikos bendrovėms pirkti antidroninius ginklus pasiūlė dar ankstesnė Vyriausybė, energetikos infrastruktūros apsauga tapo ir šios ministerijos nešama vėliava. Energetikos sektorius pasižymi chroniška trintimi tarp Energetikos ir Finansų ministerijų tikslų, dabar galime pasveikinti VRM ir KAM prisijungus prie būrio.
https://kam.lt/lietuva-isigyja-antidronines-sistemas-strateginiu-energetikos-objektu-apsaugai/
Auditas
Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki lapkričio vidurio atlikti pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko projekto auditą. Jo siekė „Nemuno aušros“ narių Artūro Skardžiaus ir Aido Gedvilos vadovaujami Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Už tai, kad auditas būtų atliktas, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 10.
Kalba eina apie „Ignitis grupė“ kartu su „Ocean Winds“ statomą pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parką Baltijos jūroje. Už leidimą projektą vystyti silpname aukcione bendrovė valstybei sumokėjo 20 mln. €. Triukšmas kilo šiemet po įmonės įspėjimo, kad 2027 m. numatytą parko statybos pradžią potencialiai gali tekti atidėti iki penkerių metų.
Kitaip tariant, 2027 m. gali neatsirasti pakankamai klientų, kuriems reikėtų vėjo parke gaminamos elektros. Tai sukeltų problemų projektą finansuojant. Nieko tai labai nustebinti neturėjo, mat tik ką brėžtiems elektros paklausos augimo scenarijams išsipildyti, regis, nelemta. Gali tekti laukti paklausos šuolio arba naujų elektros jungčių.
Žaliosios energetikos plėtra
„Litgrid“ per pastarąjį prašymų ciklą (kovo 7 d. – birželio 6 d.) rezervavo 1,788 GW tinklo galios atsinaujinančiai energetikai. Galia rezervuota 24 projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo. Vėjo elektrinėms rezervuoti 494 MW, saulės – 78 MW galia, kaupimo įrenginiams – 1.216 MW (2840 MWh talpa).
Tai buvo devintasis prašymų teikimo ciklas nuo 2023 m. kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo tinklais tvarka. Perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos.
Iš viso šiuo metu yra sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios sausumos vėjo elektrinių, 4 GW saulės jėgainių ir 2,8 GW, 5,5 GWh talpos baterijų prijungimo prie tinklo. Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia siekia 4,2 GW. Visą Lietuvos poreikį patenkintų 10 GW įrengtos galios atsinaujinančių išteklių.
Kiti dalykai
Europos Komisija skyrė 3 mln. € naftos ir SkGD terminalų operatorės „KN Energies“ planuojamo anglies dvideginio terminalo Klaipėdoje techninėms ir komercinėms studijoms. T. y. 50% kaštų techniniams, komerciniams ir aplinkosauginiams vertinimams. Sprendimą dėl investicijų į CO2 terminalą tikimasi priimti iki 2027 m. pab.
Lietuva pasitraukė iš Energetikos chartijos sutarties. Ji nebeatitinka žaliųjų Europos tikslų, tad iš jos jau pasitraukė ES, Euratomas, daugelis ES narių, nebeliko Europos Komisijos koordinavimo. 1998 m. pasirašta sutartis buvo skirta Centrinės Azijos ir Europos šalių energetikos rinkų plėtrai ir investicijų apsaugai.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2586262/lietuva-pasitrauke-is-energetikos-chartijos-sutarties
Premjeras sudarė darbo grupę, kuri prižiūrės abiejų būsimų vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą. Joje – Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, rinkos reguliuotojo bei valstybės valdomų energetikos bendrovių atstovai. Grupė stebės, kaip projektai įgyvendinami, rengs ir siūlys teisėkūros pakeitimus, tarpininkaus tarp institucijų.
Kita nauja darbo grupė perims dalį Sinchronizacijos komisijos funkcijų ir prižiūrės šalies integraciją į ES energetikos rinką. Svarbiausias projektas jos portfelyje – nauja 700 MW elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“, kurią planuojama įrengti iki 2030 m. Komisija taip pat rūpinsis energetikos sistemos atsparumu ir apsauga.