Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(13 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, per ankstesnę savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros, nei suvartota, Estijoje pastatytas didžiausias šalyje baterijų parkas, lenkai planuoja didžiausią tokį parką Europoje.
Iš tokių vidutinių – „Ignitis grupė“ papildomai prižiūrės jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ projektą, dėl gedimo atsijungė elektros jungtis su Švedija.
Be to, estai siekia delistinguoti „Enefit Green“, mūsų Vyriausybė subsidijuos „Orlen Lietuva“ modernizavimą.
Štai papunkčiui.
Estai delistinguos „Enefit Green“
Estijos valstybinė energetikos įmonių grupė „Eesti Energia“ sieks supirkti jos antrinės įmonės „Enefit Green“ akcijas, listinguojamas Talino akcijų biržoje. Už jas investuotojams ji siūlys po 3,4 € už akciją. 77% bendrovės kontroliuojanti „Eesti Energia“ siekia padidinti savo dalį bent iki 90%, sėkmės atveju ji sieks patraukti „Enefit Green“ akcijas iš biržos.
Su agresyvios plėtros planais į biržą 2021 m. atėjusi „Enefit Green“ ilgainiui nesugebėjo suvaldyti plėtros. Analitikai pažymi, kad siūloma kaina yra su „įspūdinga“ premija. Supirkime nedalyvauti gali nuspręsti tie investuotojai, kurie galbūt tikėtųsi „Enefit Green“ akcijų konvertavimo į „Eesti Energia“.
Ekspretai svarsto, kad „Eesti Energia“ taip brangiai supirkdama akcijas vadovaujasi veikiau politine, ne ekonomine logika. Tiesa, pati bendrovė skaičiuoja, kad „Enefit Green“ akcijų atpirkimas įgalintų estus sukurti integruotą energetikos grupę ir padidinti „Eesti Energia“ pelningumą 40–60 mln. €. Palyginti, supirkimas galėtų atsieiti iki 120 mln. €.
„Ignitis grupė“ pastebėjo, kad estai pereina prie jos veiklos modelio ir kuria integruotą energetikos įmonių grupę: „laikas ir rinka įrodė, kad 2020 m. IPO metu taip pat buvome teisūs“. Ji buvo listinguojama visa, t. y. elektros tinklai, tradicinė elektros gamyba, energijos tiekimo verslas ir atsinaujinanti energetika. Estai listingavo tik žaliąją energetiką vystančią grupės įmonę.
Tiesa, tuo metu „Ignitis grupė“ estiško modelio pasirinkti negalėjo net jei būtų norėjusi. Ji neturėjo reikšmingo žaliosios energetikos portfelio. Ironiška, kad visos „Enefit Green“ pagrindu tapo vėjo parkai Lietuvoje, kuriuos estai 2018 m. įsigijo iš norvegų „4 Energia“. Dėl šio įsigijimo konkurencinę kovą „Ignitis grupė“ (tuomet „Lietuvos energija“) pralaimėjo.
Vyriausybė parems „Orlen Lietuvą“
Vyriausybė skirs finansinę pagalbą Lenkijos „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose. „Orlen Lietuva“ čia įgyvendina 1 mlrd. € vertės gamyklos modernizavimo projektą, kuriam suteiktas valstybinės svarbos statusas. Gamykloje statomas žaliavos likučio konversijos įrenginys, jis turėtų sumažinti gamyklos naftos poreikį nesumažinant pagaminamų degalų kiekio.
Valstybės parama turėtų siekti 8,5% nuo pradinės – 640 mln. Eur – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. Eur. Projektas nuo šios vertės brango ir užsitęsė dėl pandemijos, karo. „Orlen Lietuva“ planavo darbus baigti rugsėjį, tačiau pabaigos data atidėta iki 2026 m. Anot bendrovės, tai lėmė „visiškai pasikeitusi“ rinkos situacija, sutrikusios tiekimo grandinės.
https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/vyriausybe-pritare-valstybes-paramai-orlen-lietuvai-565568
„Ignitis grupės“ jūrinis vėjas
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonsas Faubelas siūlys sukurti „darbo grupę iš išorinių savo srities profesionalų“, kuri vertintų „Curonian Nord“ jūrinio vėjo projekto vystymą ir jo terminus. Tokį planą jis išsakė finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Iki šiol negirdėta, kad „Ignitis grupę“ valdančiai ministerijai ji būtų įdomi kokiu kitu nei mokamų dividendų klausimu.
Bendrovei prireikė imtis tokių priemonių po to, kai ji pati įspėjo investuotojus apie potencialų „Curonian Nord“ projekto grafiko vėlinimą. Politikai bemat pradėjo įžvelgti „nuostolius, kurie kris vartotojams ant pečių“, nors projekto niekas nestabdo ir to daryti neketina. Populistinį žirgą jodo tiek premjeras, tiek prezidentas, pylos tenka tiek įmonės vadovybei, tiek stebėtojams.
Neįtikina. Dar 2023 m. skelbto aukciono sąlygoms besipiktinantieji pritarė. Tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad numatyti itin trumpi projekto įgyvendinimo terminai. Jie, be daugybės kitų dalykų, prisidėjo prie užsienio investuotojų atbaidymo. Dabar paaiškėjo, kad nerealūs terminai yra taip pat rizikingi tiek pastariesiems, tiek valstybės valdomai įmonei, kuriai konkursas buvo sukurptas.
Kiti dalykai
Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Lietuvoje per savaitę pagaminta daugiau elektros nei suvartota – tai pirmadienį suskaičiavo ir paskelbė „Litgrid“. Kovo 17–24 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta 231 GWh elektros, suvartojimas siekė 223 GWh. T. y. vietos elektrinės užtikrino 103% suvartojimo. Daugiau nei du trečdalius jo užtikrino vėjo ir saulės elektrinės.
„Eesti Energia“ Auverės pramoniniame komplekse įjungė galingiausią šalyje baterijų parką. 26,5 MW galios ir 54,1 MWh talpos akumuliatoriai kainavo 19,6 mln. €. Palyginti, Lietuvoje jau įrengta 200 MW (4x50) galios, 200 MWh talpos baterijų. „Eesti Energia“ užsakymu projektą įgyvendino „Diotech Grupp“, kuri įdiegė „LG Energy Solution“ naujos kartos baterijų technologiją.
Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja statyti didžiausią Europoje baterijų parką. 981 MWh talpos baterijų parkas, numatoma, kainuos 1,5 mlrd. PLN (360 mln. €), ją įrenginės „LG Energy Solutions“. Parkas bus statomas šalies šiaurės vakaruose ir turėtų pradėti veikti 2027 m. balandį. Iš viso PGE planuoja šalyje įrengti 85 įvairios galios, bendros 17,2 GWh talpos baterijų parkus.
https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/lenkija-statys-didziausia-europoje-energijos-saugykla-565558
Šeštadienį 08:34 val. ryte atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, ji atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Lietuvoje aktyvuoti rezervai, elektros tiekimo sutikimų nefiksuota, jungties gedimo priežastis nustatinėjama. Šiais metais iki šiol „NordBalt“ prieinamumas rinkai siekė daugiau nei 99%.
https://www.vz.lt/energetika/2025/03/29/atsijunge-nordbalt-elektros-jungtis-su-svedija-565736