Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(51 sav., 2024)
Iš geresnių naujienų, danų vandenilio gamyklos statybos planai Lietuvoje dar nėra užmesti, elektros tos pačios dienos prekyba perėjo prie 15 minučių intervalų.
Iš tokių vidutinių – valstybė nepaiso savo pažado parduoti turimas baterijas, ruošiamasi stabdyti jau vykstantį jūrinio vėjo parko konkursą.
Be to, prezidentūra norėtų vyriausybinės pirmojo jūrinio vėjo parko priežiūros, vėjai toliau laužo šakas ir trauko laidus, Latvijos vėjo asociacijoje – maištas.
Štai papunkčiui.
Sulaužytas pažadas
Vasarį Baltijos šalims pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais pradės veikti bendra balansavimo pajėgumų rinka. Dalį šių pajėgumų numatoma įsigyti iš valstybinės „Energy Cells“, valdančios 200 MW galios, 200 MWh talpos baterijų parkus. Tai bus daroma „kol rinkoje pradės veikti nauji kaupimo įrenginiai“, arba bent iki 2026 m.
Šių paslaugų tiekimą apibrėžianti sutartis bus pasirašyta sausį, ji bus vieša. Planuojama numatyti, kad „Energy cells“ kitais metais balansavimui skirs 40 MW galios, taip pat dalyvaus balansavimo rinkoje. Čia jos siūlymai bus pateikiami aukciono eilės gale, t. y. tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 pramoninio dydžio baterijų projektai. Jų galia ir talpa siekia apie 1.052 MW ir 2.710 MWh.
Pagal pradinį sumanymą ES lėšomis subsidijuotos baterijos turėjo būti parduotos privatiems investuotojams, tam, kad baterijų paslaugų rinkoje nebūtų subsidijuotų įrenginių. „Energy Cells“ gavo 87,6 mln. € subsidiją pagal popandeminę ES ekonomikos gaivinimo programą. Pardavimo lėšos galėjo būti nukreiptos į kitas tinkamas investicijas.
Kalbėti viena, o daryti kita, yra itin ydinga praktika, ypač ilgalaikio planavimo reikalaujančiame energetikos sektoriuje. Bet jos net nesistengia kratytis nei politikai, nei valstybinės energetikos įmonės. Blogoje investicinėje aplinkoje geri projektai – ir žemos elektros kainos – neatsiranda.
Nauja Energetikos komisija
Naujoji Seimo energetikos komisija ruošiasi kreiptis į Energetikos ministeriją ir reikalauti iš naujo įvertinti jau vykstantį antrojo jūrinio vėjo parko konkursą. Norima stabdyti jau vykstantį aukcioną ir imtis kaštų ir naudos analizės, įvairių vertinimų ir procedūrinių veiksmų, aiškinantis, ar aukcionas parengtas tinkamai ir skaidriai, ir ar bus naudingas.
Kol kas išvadų ar siūlymų Energetikos ministerijai suformuluoti nepavyko, nes Seimo komisija dar neskiria biudžeto lėšų (kurios surenkamos mokesčiais) nuo VIAP lėšų (kurios surenkamos į atskirą kišenę iš elektros vartotojų). Ar jau vykstantis konkursas bus stabdomas, atsakyti anksti, bet spręsti – ir po to aiškintis – tikėtina, teks ministerijai.
Jūriniai vėjo parkai yra tapę lengvu taikiniu, ne be jų aukcionų rengėjų turbūt netyčinio indėlio. Naujos sudėties Energetikos komisijoje jau padaryto darbo proponentas Dainius Kreivys atrodo adekvačiausias, o tarp oponuojančių žvaigždžių – Artūras Skardžius į porą senbuviui Valiui Ąžuolui. Laukia klampūs ketveri metai.
Vandenilio gamykla
„European Energy“ tikina neatsisakiusi planų statyti vandenilio gamyklą Lietuvoje. Tie planai tiesiog „nėra labai toli pažengę“. Kretingos rajone kilus vietos gyventojų pasipriešinimui bendrovė sustabdė poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir atsisakė statybos planų. Akmenės rajone procedūros vykdomos, bet domimasi ir kitomis statybai galimomis vietomis.
Danijos bendrovės vandenilio gamykla Lietuvoje yra įdomi ne tik kaip dar vienas „Chevron“ efekto pavyzdys. Vandenilio gamyba yra svarbi Lietuvos energetikos strategijos dalis. Tai yra ir žingsnis link aukštos pridėtinės vertės energetikos produktų gamybos, ir elektros poreikio augimo katalizatorius. Pastarasis turėtų užtikrinti elektros gamybos plėtrą.
Kiti dalykai
Gūsingas vėjas be elektros šią savaitę paliko 190.000 gyventojų. Tinklui žalą eilinį kartą darė laužomos medžių šakos – pažeidimai fiksuoti 1.300 tinklo vietų. Labiausiai nukentėjo Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Kauno regionai. Priemonės šioms problemoms spręsti išlieka tos pačios – platinti proskynas, spartinti kabeliavimą. Niekas nevyks labai sparčiai.
Prezidentūra pageidautų, kad pirmojo jūrinio vėjo parko vystymas būtų prižiūrimas vyriausybiniu lygiu. „Būtina prižiūrėti, kad projektas būtų įgyvendintas“, teigė Ramūnas Dilba, prezidento patarėjas infrastruktūrai. Pirmąjį 700 MW parką vysto „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“, už galimybę tai daryti bendrovės yra sumokėjusios 20 mln. € mokestį.
Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų. Pokytį įgyvendino elektros birža „Nord Pool“, bendradarbiaudama su Baltijos šalių sistemų valdytojais. Trumpesnis elektros prekybos intervalas padės rinkos dalyviams lengviau subalansuoti staigiai kintančią gamybą iš saulės ir vėjo.
5 stambios Latvijos vėjininkės, tarp jų valstybinė „Latvenergo“, pasitraukė iš Latvijos vėjo energetikos asociacijos dėl jos neefektyvumo. Paliekama asociacija teigia, kad tai – dėl nepavykusio bandymo perimti kontrolę. Latvijos vėjininkai regione atsilieka. Joje šiuo metu pastatyta ~140 MW vėjo jėgainių, palyginti su ~400 MW Estijoje ir ~1.500 MW Lietuvoje.