Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(7 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, pateiktas bent šioks toks paaiškinimas dėl Elektrėnų bloko atsijungimo izoliuoto darbo metu, elektros kaina šoktelėjo, bet ne dėl sinchronizacijos.
Iš tokių vidutinių – rusų dronas pataikė į Černobylio AE sarkofagą, iki 2030 m. siūloma atidėti elektros tiekimo liberalizacijos pabaigą.
Be to, atšalus orams išaugo dujų poreikis, teismas aiškinasi, ar galima sankcionuoti „Inter RAO Lietuva“ už sąsajas su Putinu, norima įteisinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną.
Štai papunkčiui.
Elektros tiekimo liberalizacija
Energetikos ministerija siūlo nenaikinti visuomeninio tiekimo iki šių metų pabaigos, bet pasilaikyti jį iki 2030 m. Iki tol reguliuojamu tarifu elektrą gauti galės iki 1 MWh elektros per metus elektros vartojantys gyventojai. Be to, ieškoma būdų šiuo laikotarpiu užtikrinti pigesnę elektrą iki 200.000 socialiai pažeidžiamų elektros vartotojų.
Elektros tiekimo liberalizacija turėtų būti pabaigta, kai rinkoje nebeliks buvusio monopolisto, visuomeninio elektros tiekėjo. Tai nebuvo atlikta per naktį, nes nepriklausomi tiekėjai turėjo spėti pasiūlyti alternatyvas naujai atsiveriančioje rinkoje. Iš esmės buvo kartojama 2010–2012 m. įvykusi tiekimo liberalizavimo programa verslui.
Naujausią istorijos posūkį jau galime vadinti eiliniu termino pratęsimu. Planuotai tai daryti trimis etapais 2020–2022 m., energijos kainų šoko akivaizdoje antras etapas buvo nukeltas iki 2022 m. vidurio, o trečiasis – iki 2026 m., o dabar – iki 2030 m. Paskutinė grupė politikus gąsdina, nes, nors ir nevartoja daug elektros, yra gausi rinkėjų.
Teismai dėl sankcijų
Tęsiasi „Inter RAO Lietuva“ ir ją į sankcijų sąrašą įtraukusios FNTT teisiniai ginčai. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į ES Teisingumo teismą, mat kilo klausimų, kaip vertinti įtraukimo į sankcijų sąrašus teisėtumą, kaip teismui prižiūrėti nacionalinio saugumo klausimus ir kaip vertinti bendrovių sąsajas su sankcionuotais asmenimis.
„Inter RAO Lietuvos“ veikla apribota 2022 m. pradžioje, įšaldytos jos lėšos, akcijos ir nekilnojamasis turtas. Remdamasi ES Tarybos aktais, FNTT teigė, jog bendrovė per savo akcininkų struktūrą yra susijusi su ES sankcionuojamais asmenimis. Iš pradžių FNTT nurodė sąsają su Igoriu Sečinu, „Inter RAO“ vadovu ir „Rosneft“ savininku.
Bet vėliau FNTT nusprendė, jog bendrovė yra kontroliuojama Vladimiro Putino. LVAT pažymi, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų tokią sąsają. Tačiau autokratinėse valstybėse politinės valdžios faktinė kontrolė gali būti įgyvendinama ir tokiais būdais, kurių patikrinti ar įrodyti objektyvios galimybės gali ir nebūti.
Elektros kainos
Elektros kainos Lietuvoje šią savaitę šoktelėjo, kai kuriomis piko valandomis, iki 499 €/MWh. Itin neįprasta, kad toks valandos kainų šuolis buvo fiksuojamas savaitgalį, kai įprastai elektros poreikis yra sumažėjęs. Vidutinė savaitės kaina, didžiausia nuo pirmosios 2024 m. savaitės, siekia 194,4 €/MWh.
Kadangi šuolis nutiko iškart po sinchronizacijos savaitgalio, buvo suskubta viešai paaiškinti, kad kainų šuolį sukėlė ne ji. Renatas Pocius, energetikos reguliuotojo vadovas, pažymėjo, kad jį nulėmė vyraujantis „dunkelflaute“ – laikotarpis, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė.
Tamsiuoju metų laiku elektros kaina smarkiai priklauso nuo vėjo jėgainių, nes net saulėtą dieną saulės jėgainės elektros praktiškai negamina. Didesnių kainų šuolių žiemą nurimus vėjui galime tikėtis ir toliau – tol, kol regione nebus pristatyta pakankamai įvairiausių rūšių baterijų ir akumuliatorių.
Kiti dalykai
Rusų dronas pataikė į Černobylio „sarkofagą“ – sprogusio ketvirtojo reaktoriaus liekanas dengiančią struktūrą, saugančią reaktorių nuo išorinio poveikio ir išorę nuo radiacijos. Struktūroje pramušta apie šešių metrų diametro skylė, smūgio vietoje kilo gaisras, sutrikdęs remonto darbų pradžią, tačiau radiacinis fonas nepakito.
Pastarąją savaitę Lietuvoje fiksuojant žemiausią oro temperatūrą šią žiemą, gamtinių dujų srautai perdavimo sistemoje pasiekė ~100 GWh per parą. Panašus poreikis paskutinį kartą fiksuotas pernai sausį. ~80% dujų į perdavimo tinklą patenka iš Klaipėdos SkGD terminalo, kita dalis – iš Inčukalno dujų saugyklos ir per GIPL jungtį su Lenkija.
Per izoliuotą energetikos bandymą praėjusį šeštadienį buvo laikinai atsijungęs ir vėliau vėl įsijungė Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas. „Litgrid“ aiškinimu, blokas buvo atsijungęs „suveikus automatinėms apsaugoms“. Pati bendrovė priežasčių nekomentuoja, kol, kaip numatyta tokiais atvejais, dėl atsijungimo bus atliktas tyrimas.
Siekdamas „įprasminti šalies prisijungimą prie Europos elektros tinklų“, Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti naują – Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną. Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras šią datą siūlo minėti vasario 9 d.