Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(4 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, Baltijos šalys pasiruošė atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo, Estijoje bus statomas plūduriuojančių vėjo jėgainių parkas.
Iš tokių vidutinių – Astravo AE gedimai Minsko laikomi paslaptyje, iš viešosios erdvės vis nedingsta svajos apie mažuosius branduolinius reaktorius.
Be to, bus peržiūrimos antro jūrinio vėjo aukciono sąlygos, „KN Energies“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“, ESO suderino investicijas į tinklą ateinančiam dešimtmečiui.
Štai papunkčiui.
Jūrinio vėjo aukcionas
Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko aukcioną. Kadangi dalyvių registracija aukcionui jau įpusėjusi, tikimasi greitai sulaukti kitų institucijų sprendimų. Ministerija sieks peržiūrėti ankstesnės vyriausybės lapkritį pradėto konkurso sąlygas, bei pateikti apskaičiuotus kaštus ir naudas visuomenei.
Kalbame apie antrąjį, patrauklesniu investuotojams laikytą 700 MW galios jūrinio vėjo parko projektą. Priešingai nei pirmasis projektas („Curonian Nord“), šis bus vykdomas jau ištirtoje teritorijoje, be to, vystytojui siūloma valstybės parama. Jo preliminari vertė siekia 3,13 mlrd. €.
Konkursas kritikuotas dėl to, kad jis galėtų būti laikomas įvykusiu net tuo atveju, jei jame sudalyvautų tik vienas dalyvis – įprasta sulaukti bent dviejų. Taip pat užkliuvo paramos lygis – 75,45-125,74 €/MWh. Kritikuota tiek tai, kad viršutinė riba per didelė, tiek ir tai, kad apskritai įrašytas paramos „dugnas“.
Nauja ministerija turėjo tris blogas išeitis: leisti aukcionui įvykti, jį nutraukti visai arba keisti jo sąlygas. Nei vienas nebuvo geras – pirmasis variantas atveria vartus nepalankiausiai aukciono baigčiai. Likusieji du prisideda prie ir taip chaotiškos jūrinio vėjo programos įvaizdžio.
Buvo pasirinktas pastarųjų dviejų galimybių mišinys. Techniškai aukcionas bus tas pats – jis bus stabdomas ir vėliau atnaujintas. Praktiškai, priėmus sprendimą procedūras atnaujinti, jos bus pradėtos iš naujo. Tikimasi konkursą skelbti balandį ir užbaigti dar šiais metais.
Astravo AE
Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius, išsijungęs gruodžio pradžioje, sekmadienį vėl įjungtas. Pastaruoju metu neveikė abu jėgainės blokai. Pirmasis dėl planinių darbų. Antrojo sustojimo priežastis aiškinama formaliai – jis atjungtas nuo tinklo dėl suveikusių saugos jutiklių, o juos patikrinus blokas vėl paleistas.
Lietuvos branduolinės saugos reguliuotojas VATESI teigia, kad neplaninis jėgainės blokų stabdymas ir užsitęsiantis remontas rodo neatsakingą požiūrį į jėgainės saugą, o reikalingos informacijos Baltarusijos pusė nepateikia. Minskas nėra sureagavęs ir į ankstesnius Lietuvos priekaištus dėl įvairių jėgainės saugos aspektų.
https://belta.by/society/view/vtoroj-energoblok-belorusskoj-aes-vkljuchen-v-rabotu-690974-2025/
https://www.vz.lt/energetika/2025/01/14/baltarusijos-ae-neveikia-priezastys-neaiskios
Sinchronizacijai pasiruošta
Sinchronizacijai pasiruošta, teigia Baltijos šalių energetikos ministrai ir ramina: gyventojai gali būti ramūs, viskas valdoma, o „procesas suplanuotas taip, kad žmonės jo nepastebėtų“. Poveikis kainoms vertinamas kaip 1€ prie gyventojo mėnesio elektros sąskaitos – Baltijos šalys turės pačios balansuotis tinklus. Tai Rusijos sistemoje nemokamai darė Maskva.
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 m. palaipsniui (30, 60 ir 100%) bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. Tai skatins gamintojus ir tiekėjus kuo tiksliau prognozuoti savo elektros gamybą ir poreikį.
Kiti dalykai
Prancūzų „Oxan Energy“ su finansiniu partneriu Nyderlandų „Snow“, pasiūlę 1,32 mln. € mokestį, laimėjo jūrinio vėjo parko aukcioną „Saare 1“ Estijoje. 900 MW parkas bus statomas 60 km atstumu nuo Saremos salos, 88 kv. km plote. Čia gylis siekia 85 metrus, todėl, kaip skelbiama, bent iš dalies bus statomos plūduriuojančios jūrinio vėjo jėgainės.
https://balticwind.eu/oxan-energy-won-1st-floating-offshore-wind-project-in-estonia/
„KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“) atnaujino sutartį su savo pagrindiniu klientu, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančia „Orlen Lietuva“. Naujos sąlygos, savaime suprantama, neskelbiamos. Tačiau pokyčius rinkoje indikuoja tai, kad vietoje 10 metų sutarties pasirašyta 3 metų sutartis su galimybe ją pratęsti.
https://www.vz.lt/rinkos/2025/01/21/kn-energies-ir-orlen-lietuva-pasirase-nauja-krovos-sutarti-562612
Prezidentūra teigiamai vertina Energetikos ministerijos siūlymus Baltijos šalims bendrai statyti rezervinę elektrinę. Tačiau ragina vertinti įvairias galimybes, pavyzdžiui, mažų modulinių reaktorių (SMR) technologiją. Nors ji nėra komerciškai brandi, o ministerija yra sakiusi, kad elektrinė galėtų būti pastatyta iki 2030 m., fantazijos apie SMR nemiršta.
Elektros skirstymo tinklą valdanti ESO per dešimtmetį į jį investuos 3,3 mlrd. €. Tokį investicijų planą patvirtino reguliuotojas. Palyginti, pastarąjį dešimtmetį investuota 1,7 mlrd. €. 49% numatytų lėšų, 1,62 mlrd. €, ESO investuos į naujų vartotojų prijungimą, dar 1,31 mlrd. € bus skirta tinklui atstatyti.
https://www.vz.lt/energetika/2025/01/23/eso-i-tinkla-iki-2033-uju-investuos-33-mlrd-eur-562714