Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(18 sav., 2025)
Iš geresnių naujienų, Seimas svarstys naujas jūrinio vėjo aukciono sąlygas, balandį pasigaminome beveik visą reikalingą elektrą, išbandomos elektros infrastruktūrą turinčios saugoti užkardos.
Iš tokių vidutinių – Pietų Europą sukrėtė didžiausia pastarojo meto elektros tinklų avarija.
Be to, „Ignitis grupė“ neplanuotą pelną iš rezervų skirs gyventojų pravalgymui, „Litgrid“ perka šuntinius reaktorius ir rekonstruoja elektros liniją Tytuvėnai–Kaunas.
Štai papunkčiui.
Svarstomos aukciono sąlygos
Seimas sutiko svarstyti jam pateiktas įstatymų pataisas, kuriomis koreguojamos antrojo jūrinio vėjo parko aukciono sąlygos. Seimas klausimą svarstys skubos tvarka, gegužės 13 d. Jei pataisoms būtų pritarta, Vyriausybė konkursą atnaujintų per 10 d. nuo jų įsigaliojimo.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis siūloma sutrumpinti dalyvių registraciją į konkursą, sutrumpinti paramos indeksavimo laikotarpį ir naikinti privilegijuotą vėjo parko prieigą prie tinklo, tinkle susidarius elektros pertekliui. Aukcionas būtų laikomas įvykusiu tik jei jame dalyvautų bent du dalyviai.
Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministras, teigia, kad nauja aukciono tvarka „gerina situaciją vartotojams“, t. y. mažina potencialią paramą projektui, kuri galiausiai guls ant elektros vartotojų pečių. Jis tikisi, kad konkurse dalyvaus bent 2–3 dalyviai.
Dainius Kreivys, buvęs energetikos ministras, kurio parengtos aukciono sąlygos yra koreguojamos, teigia, kad investuotojams sąlygos bloginamos ir abejoja, ar konkursas įvyks. Jo paties formuluotos sąlygos numatė galimybę aukcioną laikyti įvykusiu sulaukus tik vieno dalyvio.
Avarija Iberijos pusiasalyje
Pirmadienį apie 12:30 vietos laiku Iberijos pusiasalyje įvyko totali tinklų avarija – blackout‘as. Europos elektros tinklas skilo į dvi dalis, t. y. Iberijos pusiasalį ir visa kita. Dėl to Lietuvos tinklas nebuvo paveiktas. Visgi, tai viena didžiausių pastarojo meto tinklų avarijų Europoje, kuri, tikėtina, padarys poveikį visai Europos energetikai.
Elektros tiekimas daugumai buvo atstatytas per kelias valandas, o visiems – iki kito ryto. Ispanijos tinklo valdytojas „Red Electrica“ pranešė, kad avariją sukėlė keli kaskaduojantys sukrėtimai, per 5 sek. nulėmę, kad nuo tinklo atsijungė apie 60% visos šalies elektros gamybos. Kas sukėlė pirmąjį sutrikdymą dar nežinoma.
Tyrimui Ispanijos ir Portugalijos perdavimo sistemos operatoriai subūrė darbo grupę. Kol jos išvadų nėra, branduolinės energetikos šalininkai tikina, kad tinkle pritrūko stabilios elektros gamybos iš atomo, iškastinio kuro lobistai – kad pritrūko lanksčios dujinės generacijos, o klimato kaitos neigėjai kaltina žaliąją politiką apskritai.
Tinklo stiprinimas
„Litgrid“ perka tris 330 kV įtampos 140 MVAr reaktyviosios galios valdomus šuntinius reaktorius. Iki šiol Lietuvoje veikia vienas toks įrenginys Elektrėnuose. Vienas naujųjų bus statomas prie antrosios jungties su Lenkija „Harmony Link“. Kiti du – Darbėnų ir Mūšos pastotėse, jungiant Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros tinklą.
Oficialiai „Harmony Link“ statyba turėtų baigtis 2030 m., o tinklų jungimo darbai, t. y. elektros linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Mūša – Panevėžys, ir Varduvos pastotės statyba – 2034 m. Dėl ilgų įrangos tiekimo terminų, šuntinių reaktorių pirkimas vykdomas paraleliai linijų projektavimo ir statybos darbų pirkimams.
Kiti dalykai
Balandį Lietuva pasigamino 99% visos suvartotos elektros. Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Vėjo elektrinės balandį pagamino 36,3% reikalingos elektros, saulės elektrinės – 23,2% poreikio. Likutį pagamino hidroelektrinės ir dujinės jėgainės. Vasarą rodikliai turėtų dar pagerėti.
https://www.ena.lt/Naujiena/n-nelg-20250502/
Gaižiūnų poligone Jonavos rajone vyko specialių konstrukcijų, skirtų apsaugoti strateginius objektus nuo galimų konvencinių ar hibridinių grėsmių, bandymai. Tai yra svarbių energetikos objektų fizinės saugos užtikrinimo programos dalis. Konstrukcijų modeliai buvo pagaminti joje dalyvaujančių valstybės valdomų energetikos įmonių užsakymu.
Elektrėnus, Kruonio HAE ir Kauno HE valdanti „Ignitis gamyba“ uždirbo neplanuotai daug pelno, teikdama dažnio atkūrimo ir izoliuoto darbo rezervo paslaugas. Juo įmonė pasdalins ne tik su akcininkais (dividendais), bet su elektros vartotojais, mažindama ESO tarifą. Tam bus skirta 70% dažnio atkūrimo ir 50% izoliuoto darbo rezervo pelno.
Estijos ir Lietuvos bendrovės „Connecto Infra“ ir „Connecto Lietuva“ už 42,5 mln. € rekonstruos 330 kV elektros perdavimo liniją Tytuvėnai–Kaunas. Jie suprojektuos ir rekonstruos 95 km ruožą nuo Tytuvėnų transformatorių pastotės iki Kauno pastotės. Šiuos darbus bendrovės atliks iki 2029 m.
https://www.vz.lt/energetika/2025/04/30/connecto-gavo-425-mln-eur-vertes-litgrid-uzsakyma-567194