Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(52 sav., 2024)
Iš tokių geresnių naujienų, danai prie Telšių statys baterijų parką, priimti investiciniai sprendimai antros elektros jungties su Lenkija statybai.
Iš tokių vidutinių, rusų „šešėlinio“ laivyno tanklaivis nutraukė elektros kabelį „Estlink 2“, tokie infrastruktūros gadinimai gali priversti regiono šalis persvarstyti rezervinių elektrinių poreikį.
Be to, toliau stringa vykstančio jūrinio parko aukciono parlamentinė kontrolė, estai anksčiau laiko naikina paramą šiluminei elektrinei, suomiai prognozuoja elektros poreikio šuolį.
Štai papunkčiui.
Kalėdinis stebuklas
„Eagle S“, su Kuko salų vėliava plaukiantis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, Kalėdų dieną nutraukė elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“ ir kelis telekomunikacijų kabelius. „Estlink 2“ yra didesnioji iš dviejų to paties pavadinimo jungčių tarp Suomijos ir Estijos. Jos galia siekia 650 MW, palyginti su 350 MW galios pirmuoju „Estlink“.
Inkaro tempimas dugnu tampa klasikiniu tokių atakų metodu. Keliomis dienomis anksčiau telekomunikacijų kabelius nutraukęs kinų laivas „Yi Peng 3“ išplaukė iš Baltijos jūros. Jis buvo sustabdytas, bet paleistas be pasekmių su Kinijos įsikišimu. 2023 m. spalį inkaro tampytojas „NewNew Polar Bear“, prakiurdęs dujotiekį „Balticconnector“, net nebuvo sustabdytas.
Šį kartą laivas buvo Suomijos pakrantės apsaugos nukreiptas į šalies teritorinius vandenis. Čia jį perėmė sraigtasparniu išsilaipinusios specialiosios pajėgos. „Eagle S“ buvo konfiskuotas ir nuplukdytas prie Suomijos Kilpilahti uosto Porvoo mieste. Skelbiama, kad laive rasta sumontuota ir signalų žvalgybos įranga, naudota NATO pajėgų sekimui.
Skandinaviškos elektros importo kelio netektis atsispindės elektros rinkoje. Baltijos šalyse, tikėtina, elektra dėl to bus brangesnė, Suomijoje – pigesnė. Tačiau paklausos pikų laikotarpiu situacija gali būti ir priešinga. Vyraujant palankioms sąlygoms žaliosios energijos gamybai Baltijos šalyse, Suomija jungtimi elektrą importuodavo.
Preliminariai tikimasi sutaisyti kabelį iki 2025 m. rugpjūčio, tačiau galutinė data dar neaiški. Sinchronizacija vyks be šios jungties. Jūroje yra nutiestos dar dvi jungtys – pirmasis „Estlink“ ir „Nord Balt“ tarp Lietuvos ir Švedijos. Klausimas, ar jos išgyvens iki sinchronizacijos, tiesa, proceso greičiausiai nebesustabdytų net ir visų jūrinių jungčių netektis.
https://elering.ee/en/suspected-fault-estlink-2-located-seabed-gulf-finland
Nauji rezerviniai pajėgumai
Rusijos daroma žala jūrinei infrastruktūrai „reikalauja persvarstyti papildomus generacijos pajėgumus“, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šiuo metu, tiesa, anot jo, nėra realios grėsmės, kad Lietuva liktų be elektros, net ir nutraukus jūrines jungtis. Elektros poreikį esant reikalui užtikrintų Elektrėnų elektrinė, taip pat – šalies miestų šiluminės elektrinės.
Tačiau, kaip pastebi ir estų „Elering“, tarptautinės jūrinės jungtys iki šiol padėjo balansuoti elektros gamybą ir vartojimą abejose kabelio pusėse. Be „Nord Balt“ Lietuva neapsiėjo net išbandydama savo sistemą izoliuotu režimu. Tačiau jei jungčių prieinamumu būtų abejojama, elektros sistemų valdytojai turėtų iš naujo įsivertinti rezervinių elektrinių poreikį.
Garsiai nekalbama, bet visa tai kainuos pinigus ir darys neigiamą įtaką – labiau ar mažiau pastebimą – regiono šalių ekonomikoms. Nepaisant to, mes šias atakas tebevadiname „hibridinėmis“. Antraip į jas reikėtų atsakyti.
Sausumos jungtis
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE patvirtino finansinį investicinį sprendimą dėl „Harmony Link“ jungties statybos sausumoje. Pagal operatorių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, taip kartu įsigalioja ir rugsėjį Lietuvos „Litgrid“ priimtas sprendimas.
Kitaip tariant, oficialiai nutarta naują elektros jungtį statyti ir, kas svarbiausia, ją finansuoti. Šis projektas galbūt žymi politinių nuotaikų pokytį Varšuvoje, mat anksčiau Lenkija labai kategoriškai priešinosi antros sausumos jungties statybai. Jei tai ženklas, kad politikų onoras ir kaprizai eižėja, tuomet tai geros žinios visam regionui.
Kiti dalykai
Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ užsitikrino valstybės paramą baterijų statybai prieš Telšių. Ten bus statoma 12 MW galios, 48 MWh talpos kaupiklių parkas. Saulės ir vėjo parkų vystytojai tai bus naujas veiklos laukas. Statybų pradžia planuojama 2025 m. pab., o prijungti prie tinklo baterijas tikimasi 2026 m. viduryje.
https://www.vz.lt/pramone/2024/12/23/european-energy-netoli-telsiu-statys-12-mw-bateriju-parka
Seimo Energetikos komisijai pirmadienį vėl nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso. Svarstymas atidėtas iki sausio 14 d. Bus laukiama detalesnės projekto analizės, bei Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo. „Nemuno aušros“ ir žalstiečių atstovai komisijoje nori naikinti projektui taikomą paramos mechanizmą.
Estijos „Enefit Green“ valdoma nedidelė Iru kogeneracinė atliekų deginimo jėgainė Taline nuo sausio neteks valstybės paramos. Tai įvyks metais anksčiau, nei tikėtasi. 2013 m. restauruota jėgainė turėjo būti remiama 12 metų, t. y. iki 2025 m. pab. Bendrovė didins šilumos kainą ir priimtus įstatymų pakeitimus skųs, bet džiugu girdėti, kad nesąmonių būna ne tik pas mus.
https://www.err.ee/1609561153/uuest-aastast-iru-elektrijaam-enam-koostootmistoetust-ei-saa
Suomijos elektros perdavimo sistemos valdytoja „Fingrid“ prognozuoja, kad per ateinančius 10 m. elektros metinis poreikis dvigubės iki 160 TWh. Didžiausio šuolio tikimasi pramonėje ir šilumos gamyboje, elektromobilių įtaka nedidelė. Taip šalis stoja į vieną gretą su kitomis regiono valstybėmis, kurios artimiausiu metu tikisi staigaus elektros poreikio šuolio.