#EnergyDigest (26/25): energijos kainų nuosmukis

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(26 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, smuko elektros, naftos ir dujų kainos, balandį ir gegužę pasigaminome daugiau nei 95% reikalingos elektros.

  • Iš tokių vidutinių – vėjai drasko elektros linijas, ES nepavyko priimti naujo sankcijų Rusijai paketo.

  • Be to, netikėtas Elektrėnų elektrinės pelnas ir toliau finansuos vartotojus, ne biudžetą.

Štai papunkčiui.

Neigiamos kainos

Elektros kaina visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione sekmadienį smuko žemiau nulio. Vidutinė dienos kaina Lietuvoje siekė –2,62 €/MWh. Tai bene pirmas neigiamas visos dienos rodiklis Lietuvoje. Jį lėmė itin vėjuotas ir saulėtas oras vasaros sekmadienį. T. y. mažiausia sezoninė ir savaitinė paklausa bei didelė žaliosios elektros pasiūla.

Be to, po sinchronizacijos prekybai nėra prieinama jungtis su Lenkija „LitPol Link“. Tai reiškia, kad nevyksta eksportas į brangesnę kaimynę. Jis įprastai didindavo kainas vietoje.

Ankstesnis kainos antrekordas pamuštas nedaug. Pernai balandžio 14 d. elektra visą dieną kainavo 1,53 €/MWh. Visgi, neigiamų kainų epizodų daugėja. 2022 m. neigiama elektros kaina Lietuvoje laikėsi 2 valandas, 2023 m. – 100 valandų, 2024 m. – 186 valandas. Jei šių metų tendencijos nepasikeis, šiemet jų bus ~255.

Buitiniam vartotojui labai žemos elektros kainos yra palankios, jei jis yra pasirinkęs su rinkos kaina susijusį elektros tiekimo planą. Jam tuomet mažėja arba konkrečių valandų, arba vidutinė mėnesio tarifas. Fiksuotos kainos planams ar visuomeniniam tarifui rinkos svyravimai daug įtakos neturi.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2598969/sekmadieni-didmenine-elektros-kaina-smuks-i-dar-neregetas-zemumas

83% poreikio

Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad balandį ir gegužę vietinė elektros generacija patenkino daugiau nei 95% Lietuvos poreikio. Tai didžiausi mėnesio rodikliai nuo 2009 m. Bendrai šiemet iki birželio 23 d. pasigaminome ~83% poreikio, palyginti, pernai per visus metus šis rodiklis siekė 62%. Augimą lemia statomos naujos vėjo, saulės elektrinės.

Jei „Ignitis grupės“ kadaise atlikti skaičiavimai teisingi, maždaug šiame lygyje turėtų pradėti strigti „Litgrid“ vis dar rezervuoja tinklo galią naujiems projektams, tiesa, daugiausia baterijoms. Visgi, vystytojams gausėjantys žemų kainų epizodai reiškia mažesnį elektrinių atsiperkamumą, o tai turėtų sulėtinti elektrinių statybą.

Taip pat turėtų kelti klausimų dėl jūrinio vėjo parkų reikalingumo. Ar bent jau paramos vienam jų tikslingumo. Bent jau kol eksportui neprieinama Lenkija.

[žiniasklaidai ši informacija įdomi nepasirodė, tai neturiu į ką nuorodos numesti]

Pravalgymas

Reguliuotojas pakoregavo Lietuvos elektrinę Elektrėnuose valdančios „Ignitis gamybos“ izoliuoto sistemos darbo paslaugos kainas rugpjūčiui–gruodžiui. Jos mažinamos 87 mln. €, kuriuos įmonė po sinchronizacijos uždirbo teikdama balansavimo paslaugas Baltijos šalių rinkoje. Tai reikš mažesnius tarifus Lietuvos elektros vartotojams.

Lietuvos elektrinė ilgus metus buvo legaliai ir nelegaliai subsidijuojama vartotojų pinigais. Dabar jos paslaugų prireikė netikėtai labai, nes į rinką kažkodėl nežengia latviai. Atrodytų sąžininga grąžinti pinigus vartotojams. Atrodytų, jei ne luošinantis pinigų poreikis gynybai.

87 mln. € yra 4 kartus daugiau, nei pernai surinkta NT mokesčio, daugiau, nei būtume surinkę kitais metais (75 mln. €) ir 9 kartus daugiau, nei surinksime po mokesčių pakeitimų (~10 mln. €). 75% šio netikėto uždarbio būtų galėję biudžetą pasiekti „Ignitis grupės“ dividendų pavidalu.

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/27/vert-pakeitus-ignitis-gamybos-kainu-ribas-vartotojai-sutaupys-beveik-90-mln-eur-569876

Kiti dalykai

Neuždarytas Hormūzo sąsiauris ir greitai pasiektos Izraelio – Irano paliaubos neleido išsipildyti skeptiškoms prognozėms dėl pasaulinės naftos kainos. „Brent“ rūšies nafta grįžo beveik į tą patį lygį, kaip ir prieš pirmuosius Izraelio smūgius ir kainuoja ~67 $/bbl. Tai gera žinia vartotojams ir bloga žinia Rusijai. Tačiau vargo su Iranu dar gali būti.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-06-23/why-us-entering-iran-israel-war-hasn-t-sent-oil-prices-soaring

Vienintelės už naftą sparčiau pigo gamtinės dujos Europoje. Jos nuo 40 €/MWh piko smuko iki 32 €/MWh. Jei prekyba Hormūzo sąsiauriu būtų sutrikdyta, nuo pasaulio būtų atkirstas Kataras. Tai reikštų, kad iš pasaulio rinkos būtų patrauktas panašus dujų kiekis į tai, kiek susitraukė Rusiškų vamzdinių dujų tiekimas į Europą. Su panašiomis pasekmėmis.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/06/26/kaip-jav-smugiai-iranui-galetu-ismusti-rusijos-dydzio-duobe-duju-rinkoje-569722

ES nepavyko priimti18 sankcijų Rusijai paketo. Žadėta jį priimti šią savaitę, bet pasipriešino Slovakija ir Vengrija. Pakete gausu energetinių sankcijų tiek rusų šešėliniam laivynui, tiek naftos eksportui. Labiausiai Kremliaus sąjungininkams užkliuvo planas iki 2027 m. uždrausti rusiškų dujų importą į Europą. Tebesitikima sankcijas priimti netrukus.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/06/26/g-nauseda-svarstomas-naujas-sankciju-rusijai-paketas-vienas-stipriausiu-569844

Tas pats stiprus gūsingas vėjas, kuris didina elektros gamybą ir mažina jos kainas, daro žalą ESO elektros tinklams. Daugiausiai sutrikimų fiksuojama šalies pietuose, pietryčiuose ir šiaurės rytuose. Visgi, stichijai buvo ruošiamasi nuo pat Joninių ir kol kas žala palyginti nedidelė. Atrodo, kad priemonės, kurių imtasi gerinti tinklo atsparumą, padeda.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniu-talzo-stiprus-vejas-trikdziai-rysio-paslaugose-elektros-tiekime-ir-eisme-120121830

#EnergyDigest (25/25): smūgiai, išpuoliai ir pasekmės 

Kas geresnio šią savaitę energetikoje? 

(25 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, sutaisytas „Estlink 2“ elektros kabelis, šalys tariasi, kaip saugoti infrastruktūrą ir kovoti su šešėliniu Rusijos laivynu.

  • Iš tokių vidutinių – JAV prisijungė prie Izraelio bombarduojant Iraną, toliau saugomos gaminančių elektros vartotojų privilegijos.

  • Be to, aiškėja Iberijos pusiasalio blackout'o aplinkybės, ESO planuoja išbandyti sistemos lankstumo priemones, prokuratūra nerado nusikaltimo jūrinio vėjo parko aukcione, panaikinta PVM lengvata šildymui.

Štai papunkčiui. 

--- 

Bonusas: Iranas ir bombos

JAV prisijungė prie Izraelio karo prieš Iraną ir smogė pastarojo branduoliniams objektams. Apie pasekmes energetikos rinkai kol kas anksti kalbėti, jos priklausys nuo Irano reakcijos. Bet tikėtina, kad didės naftos, gamtinių dujų kainos.

Akivaizdžiausias įtampos taškas yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo gabenama Artimųjų Rytų nafta. Sunku įsivaizduoti, kaip jis gali išvengti jei ne uždarymo, tai bent rizikos šuolio. Tai reiškia brangesnę laivybą dėl nukreiptų krovinių ir pabrangusio draudimo.

Dujų rinka uždarius sąsiaurį skiltų beveik pusiau. Panašiai nutiko Raudonojoje jūroje laivybą puldinėjant husiams, tačiau šiuo atveju Kataras ir JAE liktų užblokuoti. Australija, Omanas, Rusija liktų Rytuose aptarnauti Azijos rinkas, Europa galėtų gauti krovinius iš Šiaurės Afrikos, JAV.

Visgi, Kataro krovinių netekimas būtų skausmingas. Bendrai gana daug optimizmo, kad sąsiaurio neuždarys, man regis jis kiek perdėtas.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/06/22/po-jav-smugiu-iranui-investuotojai-ruosiasi-naftos-kainu-suoliui-569682

--- 

„Estlink 2“ grįžo

Baigtas Estiją ir Suomiją jungiančio elektros kabelio „Estlink 2“ remontas. 650 MW galios jungties taisymas truko apie 175 dienas, tai yra greičiau, nei planuota. Jungtis prekybai yra prieinama nuo birželio 20 d. 1 val. nakties. Elektros kaina Baltijos šalyse dėl to sumažėjo 40%.

Jungtį Rusijos šešėlio laivyno tanklaivis „Eagle S“ dugno tempiamu inkaru nutraukė gruodžio 25 d. Laivas po incidento buvo sulaikytas Suomijoje. Kovą jam buvo leista išplaukti, o birželio viduryje Suomijos policija pabaigė preliminarų incidento tyrimą. 

Ji nurodė, kad trys Suomijoje likę aukščiausio rango šio laivo įgulos nariai – kapitonas, vyresnysis kapitono padėjėjas ir antrasis kapitono padėjėjas – įtariami nusikalstama veika sunkinančiomis aplinkybėmis.

https://news.err.ee/1609724916/undersea-electricity-cable-estlink-2-back-online-from-friday

https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/06/13/suomija-baigtas-tanklaivio-eagle-s-tyrimas-trys-igulos-nariai-itariami-569369

Tarptautiniai susitarimai

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija susitarė stiprinti kritinės energetinės infrastruktūros sausumoje ir jūroje apsaugą bei didinti jos atsparumą. Įsteigta tarptautinė ir tarpžinybinė darbo grupė, kuri sieks efektyviau užtikrinti svarbiausių energetinių objektų sausumoje ir jūroje apsaugą nuo fizinių, kibernetinių bei kitų grėsmių. 

Pasirašytame memorandume taip pat numatytos bendros pratybos, planai kuo greičiau parengti pavyzdinį regioninio infrastruktūros apsaugos ir atsparumo stiprinimo modelį. Jis pirma būtų taikomas mūsų regione, vėliau galėtų tapti pavyzdžiu visai ES.

Atskirai, Šiaurės, Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija sutarė koordinuoti veiksmus kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Pabrėžiama, kad šešėlinio laivyno laivai negali naudotis taikaus plaukimo teise ir šalys parengs gaires, skirtas „skatinti atsakingą elgesį jūroje“ ir „užtikrinti jūrų operacijų skaidrumą“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2591666/baltijos-salys-ir-lenkija-susitare-stiprinti-kritines-energetines-infrastrukturos-apsauga  

https://www.urm.lt/naujienos/141/14-europos-valstybiu-paskelbe-bendra-pareiskima-del-kovos-su-seseliniu-laivynu-veiksmu:44359  

Iberijos blackout’as

Totali Iberijos pusiasalio elektros sistemos avarija balandžio 28 d. įvyko dėl „daugybės veiksnių“. Tokią išvadą pristatė Ispanijos vyriausybė, atlikusi preliminarų avarijos tyrimą. Tyrėjai taip pat aptiko silpnas ir neapsaugotas energijos sistemos vietas, kurios galėtų lemti tokias avarijas ateityje.

Tinklo avariją sukėlė nesuvaldyti įtampos svyravimai, nulėmę infrastruktūros gedimus ir tinklo atsijungimą nuo Europos. Savo įsipareigojimų tinkamai neatliko rezervinės iškastinio kuro jėgainės, energetikos bendrovės taip pat „elgėsi netinkamai“, elektrinėms atsijungiant nuo tinklo.

Elektros tinklo operatorius „Red Electrica“ buvo apkaltintas neįžvalgumu, kuris taip pat prisidėjo prie avarijos.

https://www.euractiv.com/section/eet/news/spanish-government-blames-power-plant-and-grid-operators-for-catastrophic-blackout/

Kiti dalykai

ESO planuoja išbandyti sistemos lankstumo paslaugas skirstomajame tinkle. Tai yra elektros vartojimo ir gamybos reguliavimą, reaguojant į perteklinį vartojimą, gamybą ar įtampos svyravimus. Tai įprastai siejama su perdavimo tinklu. ESO pradėjo šių paslaugų pirkimą bandomajam projektui ir viešąją konsultaciją su klientais. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/16/eso-isbandys-lankstumo-paslaugas-skirstomajame-elektros-tinkle-569444 

Kaip buvo galima tikėtis, prokuratūra nenustatė pažeidimų pirmojo jūrinio vėjo parko konkurse ir viešojo intereso gynybos nesiims. Tai, kad projektas gali vėluoti, pasirodo, nereiškia, kad aukcionas rengtas pažeidžiant įstatymus. Informacija buvo renkama generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavedimu.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2594058/prokuratura-nenustate-pazeidimu-vystant-pirma-juros-vejo-parka

Reguliuotojas skaičiuoja, kad buitiniai saulės elektrinių vartotojai sukuria mažiau naudos, nei padaro žalos elektros tiekėjams. Todėl siūloma šiai vartotojų grupei įvesti papildomąją dedamąją arba reguliuoti elektros supirkimo kainą. Ministerija tikina, kad itin gausios privilegijos kitų vartotojų sąskaita gaminantiems vartotojams nebus mažinamos.

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/20/ministras-gaminantiems-elektros-vartotojams-net-billing-apskaitos-modelis-ivestas-nebus-569636

Seimas panaikino PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Nuo sausio PVM šildymui sieks nebe 9%, o 21%.  Tai reiškia pastebimą šildymo ir karšo vandens pabrangimą daugiabučių gyventojams. Pažeidžiamiausi vartotojai, kaip ir iki šiol, gaus kompensacijas šildymui, žadama, kad jomis galės pasinaudoti daugiau žmonių.

https://www.vz.lt/finansai/2025/06/17/seimas-nuo-kitu-metu-apmokestino-draudimo-sutartis-10-tarifu-569460

#EnergyDigest (24/25): apsauga nuo dronų 

Kas geresnio praėjusią savaitę energetikoje? 

(24 sav., 2025) 

  • Iš geresnių naujienų, KAM perka antidronines sistemas strateginiams energetikos objektams, neblėsta entuziazmas statyti vėjo jėgaines ir baterijas, „KN Energies“ tirs CO2 infrastruktūros statybos galimybes. 

  • Iš tokių vidutinių – Seimas pritarė beprasmiam „Nemuno aušros“ jūrinio vėjo parko auditui. 

  • Be to, Lietuva pasitraukė iš mirštančios Energetikos chartijos sutarties, įsteigtos darbo grupės jūrinio vėjo parkų projektų ir sinchronizacijos projektų priežiūrai. 

Štai papunkčiui. 

Strateginių objektų apsauga

Krašto apsaugos ministerija baigia stacionarių antidroninių sistemų pirkimą strateginių energetikos objektų apsaugai. Įrangą patieks lenkų „Advanced Protection Systems“, Dronuai bus aptinkami radarais, radijo dažnių detektoriais bei optiniais ir infraraudonuosiais jutikliais. Neutralizuojami - elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis. 

Sistemos bus „integruotos su kitomis gynybos sistemomis, oro gynybos tinklais ir elektroninės žvalgybos sistemomis“. 

Pirkimas atliktas Energetikos ministerijos prašymu, energetikos įmonių lėšomis. Įranga saugos Energetikos ir Finansų ministerijų įmonių objektus. Taikos metu tai darys Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo tarnyba, o „agresijos prieš Lietuvą atveju“ sistemų valdymą perims kariuomenė. 

Energetikos bendrovėms pirkti antidroninius ginklus pasiūlė dar ankstesnė Vyriausybė, energetikos infrastruktūros apsauga tapo ir šios ministerijos nešama vėliava. Energetikos sektorius pasižymi chroniška trintimi tarp Energetikos ir Finansų ministerijų tikslų, dabar galime pasveikinti VRM ir KAM prisijungus prie būrio. 

https://kam.lt/lietuva-isigyja-antidronines-sistemas-strateginiu-energetikos-objektu-apsaugai/ 

Auditas

Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki lapkričio vidurio atlikti pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko projekto auditą.  Jo siekė „Nemuno aušros“ narių Artūro Skardžiaus ir Aido Gedvilos vadovaujami Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Už tai, kad auditas būtų atliktas, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 10. 

Kalba eina apie „Ignitis grupė“ kartu su „Ocean Winds“ statomą pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parką Baltijos jūroje. Už leidimą projektą vystyti silpname aukcione bendrovė valstybei sumokėjo 20 mln. €. Triukšmas kilo šiemet po įmonės įspėjimo, kad 2027 m. numatytą parko statybos pradžią potencialiai gali tekti atidėti iki penkerių metų.  

Kitaip tariant, 2027 m. gali neatsirasti pakankamai klientų, kuriems reikėtų vėjo parke gaminamos elektros. Tai sukeltų problemų projektą finansuojant. Nieko tai labai nustebinti neturėjo, mat tik ką brėžtiems elektros paklausos augimo scenarijams išsipildyti, regis, nelemta. Gali tekti laukti paklausos šuolio arba naujų elektros jungčių. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/12/seimas-pavede-valstybes-kontrolei-atlikti-ignitis-grupes-vystomo-juros-vejo-parko-audita-569283  

Žaliosios energetikos plėtra

„Litgrid“ per pastarąjį prašymų ciklą (kovo 7 d. – birželio 6 d.) rezervavo 1,788 GW tinklo galios atsinaujinančiai energetikai. Galia rezervuota 24 projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo. Vėjo elektrinėms rezervuoti 494 MW, saulės – 78 MW galia, kaupimo įrenginiams – 1.216 MW (2840 MWh talpa). 

Tai buvo devintasis prašymų teikimo ciklas nuo 2023 m. kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo tinklais tvarka. Perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos. 

Iš viso šiuo metu yra sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios sausumos vėjo elektrinių, 4 GW saulės jėgainių ir 2,8 GW, 5,5 GWh talpos baterijų prijungimo prie tinklo. Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia siekia 4,2 GW. Visą Lietuvos poreikį patenkintų 10 GW įrengtos galios atsinaujinančių išteklių. 

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-per-3-menesius-preliminariai-rezervavo-18-gw-galios-saules-vejo-elektrinems-ir-kaupimo-irenginiams/36183 

Kiti dalykai

Europos Komisija skyrė 3 mln. € naftos ir SkGD terminalų operatorės „KN Energies“ planuojamo anglies dvideginio terminalo Klaipėdoje techninėms ir komercinėms studijoms. T. y. 50% kaštų techniniams, komerciniams ir aplinkosauginiams vertinimams. Sprendimą dėl investicijų į CO2 terminalą tikimasi priimti iki 2027 m. pab. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/12/kn-energies-ir-ek-pasirase-sutarti-del-daugiau-nei-3-mln-eur-paramos-co2-terminalo-studijoms-569269  

Lietuva pasitraukė iš Energetikos chartijos sutarties. Ji nebeatitinka žaliųjų Europos tikslų, tad iš jos jau pasitraukė ES, Euratomas, daugelis ES narių, nebeliko Europos Komisijos koordinavimo. 1998 m. pasirašta sutartis buvo skirta Centrinės Azijos ir Europos šalių energetikos rinkų plėtrai ir investicijų apsaugai. 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2586262/lietuva-pasitrauke-is-energetikos-chartijos-sutarties 

Premjeras sudarė darbo grupę, kuri prižiūrės abiejų būsimų vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą. Joje – Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, rinkos reguliuotojo bei valstybės valdomų energetikos bendrovių atstovai. Grupė stebės, kaip projektai įgyvendinami, rengs ir siūlys teisėkūros pakeitimus, tarpininkaus tarp institucijų. 

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2587171/vyriausybeje-sudaryta-darbo-grupe-juros-vejo-jegainiu-parku-pletrai-priziureti  

Kita nauja darbo grupė perims dalį Sinchronizacijos komisijos funkcijų ir prižiūrės šalies integraciją į ES energetikos rinką. Svarbiausias projektas jos portfelyje – nauja 700 MW elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“, kurią planuojama įrengti iki 2030 m. Komisija taip pat rūpinsis energetikos sistemos atsparumu ir apsauga. 

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ministru-kabinetas-isteige-komisija-harmony-link-prieziurai-120117371

#EnergyDigest (23/25): elektros gamyba, saugojimas, perdavimas 

Kas geresnio šią savaitę energetikoje? 

(23 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, baigtas didžiausias vėjo parkas Baltijos šalyse, pradėta Kruonio HAE 5–ojo agregato statyba, paleistas trečias sinchroninis kompensatorius, gegužę pasigaminome 95% reikalingos elektros.

  • Iš tokių vidutinių –  galime pradėti skaičiuoti beprasmius jūrinio vėjo parkų tikrinimus.

  • Be to, paskelbta nauja antrojo jūrinio vėjo parko aukciono data, visuomeninio tiekimo agonija pratęsta iki 2030 m.

Štai papunkčiui. 

Antrojo vėjo parko konkursas

Antrojo jūrinio vėjo parko aukcionas bus atnaujintas birželio 9 d., jį vykdys reguliuotojas VERT. Ankstesnės Vyriausybės skelbtas pirmasis antrojo parko aukcionas neįvyko, tuomet jis buvo skubiai paskelbtas dar kartą. Antrasis bandymas, pasikeitus Vyriausybėms, pakoreguotas pusiaukelėje, siekiant sumažinti projekto poveikį šalies elektros vartotojams. 

Naujos sąlygos numato trumpesnį laikotarpį, kai skatinimo lygis bus indeksuojamas, tarp aukciono laimėjimo ir gamybos pradžios (8 metus, o ne 23 metus), vartotojai prie parko prisidės tik jam pradėjus gamybą (apie 2033 m.). Vystytojui nebebus siūlomos elektros persiuntimo privilegijos, o vystytojo mokamą pelno mokestį tikimasi nukreipti į VIAP biudžetą. 

Paliekamas 1 Eur/MWh metinis mokestis pajūrio bendruomenėms, tik jis bus skirstomas ne tik Palangai, bet ir dar keturioms – Kretingos rajono, Klaipėdos miesto ir rajono ir Neringos savivaldybėms. Dalyviai bus registruojami iki rugsėjo 8 d. Konkursas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus bent du dalyviai. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/04/antrojo-juros-vejo-elektriniu-parko-konkursas-atnaujinamas-birzelio-9-d-568912  

Kruonio HAE plėtra

„Ignitis gamyba“, valdanti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (KHAE), pradėjo 5–ojo pastarosios jėgainės agregato statybą. KHAE yra unikalus regione energijos pasaugojimo įrenginys. Jo plėtra, planuojama, atsieis 150 mln. €. Ją įgyvendins „Voith Hydro“, Vokietijos bendrovė, tiekianti įrangą hidroelektrinėms. 

KHAE iki šiol sudarė keturi agregatai po 225 MW (iš viso 900 MW), jungiantys jėgainės viršutinį baseiną su Kauno mariomis. Įrengus naują 110 MW galios agregatą HAE galia išaugs iki 1,01 GW. Projektą baigti numatoma 2026 m. pabaigoje. Naujas agregatas lankstesnis, nei senieji, ir padės efektyviau valdyti žaliąja energetika paremtą energijos sistemą. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/03/ignitis-gamyba-pradejo-150-mln-eur-vertes-kruonio-hae-5-ojo-agregato-statybas-568878 

Didžiausias vėjo parkas

„Ignitis renewables“ užbaigė didžiausią vėjo energetikos projektą Baltijos šalyse – 314 MW galios Kelmės vėjo parką. Komercinę veiklą pradėjęs parkas pagamins apie 1 TWh elektros energijos kasmet – apie 8,3% viso Lietuvos poreikio. Investicijos į jį – įskaitant projekto įsigijimo kainą ir statybų išlaidas – siekė 550 mln. €. 

Projektas įgyvendintas dviem etapais. Pirmasis etapas pradėjo pardavinėti elektrą balandį. Jį sudarė 16 vėjo jėgainių, jų bendra galia siekia 114 MW. Antrojo etapo metu įrengtos dar 28 jėgainės – iš viso 200 MW. Iš viso parke veikia 44 „Nordex“ N163/6.X jėgainės, jų galia siekia po 7 MW. Tai galingiausios iki šiol Lietuvoje pastatytos vėjo elektrinės. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/05/550-mln-eur-kainaves-didziausias-vejo-parkas-baltijos-salyse-pradejo-veikti-visu-pajegumu-568964  

Kiti dalykai

Neries transformatorių pastotėje oficialiai pažymėti užbaigti 3 sinchronizacijos projektai: įjungtas 3 sinchroninis kompensatorius (padeda išvengti blackout‘o kaip Ispanijoje), rekonstruota Neries pastotė ir pastatyta nauja linija Vilnius–Neris (stiprina tinklą apie sostinę). Dar 7 sinchronizacijos projektai bus užbaigti iki metų pabaigos, 2 – dar vėliau. 

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/atidarytas-treciasis-sinchroninis-kompensatorius-120115638 

Pažeidžiami ir smulkūs (<1 MWh/metus) buitiniai elektros vartotojai – jų yra 0,6 mln. – nuo birželio 1 d. gali grįžti prie visuomeninio tiekimo ir jame likti iki 2030 m. Pažeidžiami vartotojai – tai socialiai remtini, šalpos kompensaciją ar pensiją gaunantieji, asmenys su negalia. Visi kiti nepasirinkusieji tiekėją turės pasirinkti iki šių metų pabaigos. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/05/jautriausi-ir-maziausiai-elektros-sunaudojantys-gyventojai-gali-grizti-i-visuomenini-tiekima-568977 

Gegužės mėnesį Lietuvoje elektros rinkos kaina buvo mažiausia per paskutinius 13 mėnesių, skaičiuoja „Litgrid“. Pagerinti valandos, savaitės ir mėnesio saulės gamybos rekordai, vietoje pasigaminta 95% reikalingos elektros. 30% vietinės gamybos sudarė dujinės, 29% saulės, 28% vėjo elektrinių gamyba. Elektra rinkoje kainavo 67,6 €/MWh.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2581071/litgrid-geguze-elektros-kaina-lietuvoje-buvo-maziausia-per-daugiau-nei-metus  

Seimo Audito komitetas nori atlikti pirmojo jūrinio vėjo parko („Curonian Nord“) aukciono auditą. Tam dar turi pritarti Seimas. Apie tai paklaustas Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas, sako norą suprantantis, tačiau audito nesureikšminantis. Nenustebsiu, jei jūrinis vėjas ilgainiui beprasmių auditų skaičiumi rungsis su „Independence“. 

https://www.vz.lt/energetika/2025/06/02/d-maikstenas-ignitis-grupe-nesureiksmina-politiku-siekio-audituoti-juros-vejo-parko-projekta-568772  

#EnergyDigest (20/25): šešėlinio laivyno medžioklė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(20 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų – antrasis jūrinio vėjo parko aukcionas pajudėjo iš Seimo, Pirėnų pusiasalio blackoutą sukėlė ne kibernetinė ataka.

  • Iš tokių vidutinių – „Eesti Energia“ pajudėjo link „Enefit Green“ delistingavimo, kaista ekonominis karas su šešėliniais Rusijos tanklaiviais Baltijos jūroje, namudinių saulės elektrinių savininkų išlaikymas mums kainavo papildomus 6,4 mln. €.

  • Be to, Šiauliai įsteigė energetinę bendriją, Baltijos jūros regiono elektros valdytojai sudėliojo ekspertinius siūlymus dėl jūrinio vėjo plėtros regione.

Štai papunkčiui.

Naujas karo Baltijoje etapas

Estijos ekonominėje zonoje be vėliavos plaukęs tanklaivis „Argent/Jaguar“ nepakluso šalies pakrantės apsaugos reikalavimui sustoti ir nuplaukė į Rusijos teritorinius vandenis, o Rusijos karinis naikintuvas Su – 30 atskrido jį „palydėti“, taip pat kelioms minutėms pažeisdamas Estijos oro erdvę.

Estijos pasieniečiai siekė jį sustabdyti ir patikrinti laivo vėliavą ir draudimą. Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai netenka vėliavų – būtinos sąlygos plaukti – po to, kai jiems pritaikomos sankcijos ir vėliavos šalis ją atšaukia.

„Argent/Jaguar“ registraciją Gabonas atšaukė po naujų britų sankcijų. Tačiau kontekste turėtų būti matomas ir 17 ES sankcijų paketas. Jame – dar 200 šešėlinio laivyno laivų. Ministrų patvirtinimo laukiama gegužės 20 d.

Šeštadienį Rusija sulaikė „Green Admire“, Graikijos „Aegean Shipping“ priklausantį, naftos skalūnų krovinį iš Sillamae uosto į Roterdamą gabenantį tanklaivį. Jis keliavo Estijos, Suomijos ir Rusijos sutartu prekybos koridoriumi. Tai pirmas toks incidentas, dabar į ir iš šio uosto plaukiantiems laivams bus nurodyta likti Estijos teritoriniuose vandenyse.

https://news.err.ee/1609697907/russia-detains-oil-tanker-after-leaving-estonian-port

https://news.err.ee/1609695687/edf-headquarters-chief-estonia-had-no-plans-to-board-shadow-fleet-vessel

Naujos sąlygos

Seimas pritarė atnaujintoms antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso sąlygoms – jos reglamentuojamos įstatymu. Vyriausybė iki birželio 10 d. turi priimti sprendimą aukcioną atnaujinti, reguliuotojas savo sprendimą turėtų paskelbti iki birželio vidurio, tad konkursą planuojama užbaigti dar šią vasarą. Parkas turėtų būti pastatytas 2033 m.

Tai nereiškia, kad proceso metu išsakyta kritika nėra pagrįsta. Aukcionas išties rizikuoja neįvykti, o sąlygos vystytojams išties pablogintos. Projekto reikalingumas taip pat neįrodytas. Bet sąlygos yra pagerintos žvelgiant iš vartotojų pusės, taip pat išvengiama potencialaus ginčo su Briuseliu dėl valstybės paramos. Jei konkursas neįvyks, tragedijos nebus.

https://www.vz.lt/energetika/2025/05/15/seimas-uzdege-zalia-sviesa-antrajam-juros-vejo-parko-konkursui-naujomis-salygomis-567941

Ne kibernetinė ataka

Ispanijos vyriausybė atmetė galimybę, kad Pirėnų blackoutą balandį galėjo sukelti kibernetinė ataka prieš elektros sistemos valdytoją. Kol kas buvo pateikta išplėsta įvykių seka ir atskleista trijų incidentų vieta – tai pastotės Granadoje, Badachoso ir Sevilijos regionuose. Incidento tyrimas tęsiamas ir truks „tiek, kiek reikės“.

Yra tikimybė, kad tyrimo rezultatai bus įdomūs Baltijos šalims. Kaip ir Iberijos pusiasalis, Baltijos šalys siekia turėti daug žaliosios energijos gamybos, bet po sinchronizacijos yra silpnai su kaimynėmis sujungtos sistemos. 3 iš 4 tarptautinių jungčių yra povandeninės HVDC, o „tikra“ jungtis su Europa tėra viena – „LitPol Link“.

https://www.vz.lt/energetika/2025/05/14/ispanija-atmeta-galimybe-kad-dideli-elektros-sutrikimai-buvo-nulemti-kibernetines-atakos-567900

Kiti dalykai

„Eesti Energia“ per savanorišką akcijų supirkimą už beveik 180 mln. € įsigijo 52,94 mln. savo žaliosios energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų ir dabar turi daugiau nei 97% dalį bendrovės. Tai leis delistinguoti „Enefit Green“ iš Talino akcijų biržos, kuri ten buvo nuo 2021 m. Visus tuos metus akcija išliko viena paklausiausių Baltijos biržoje.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/05/14/pagrindinis-enefit-green-akcininkas-perzenge-97-kontrole-567853

Nacionalinis plėtros bankas ILTE skirs iki 100.000 € paramos energetikos bendrijai Šiauliuose. Ją sudaro 16 savivaldybės įstaigų. Jos gaus dotaciją ir lengvatinę paskolą projektui ir parengiamiems darbams. Bendrija ketina statyti saulės jėgainę, kuri aprūpins elektra įstaigas bei nepasiturinčius miesto gyventojus.

https://www.vz.lt/energetika/2025/05/16/ilte-skirs-iki-100000-eur-parama-siauliu-energetines-bendrijos-saules-jegainei-567987

Baltijos jūros regiono šalių perdavimo sistemų operatorės paskelbė bendrą ekspertinį „Baltijos vėjo jūros tinklo iniciatyvos“ dokumentą. Iniciatyva siekiama efektyviai išnaudoti jūros vėjo potencialą Baltijoje, pirmas postūmis bendro pobūdžio – rekomenduojama glaudžiau planuoti tinklus, į projektų finansavimą įtraukti ES ir privatų kapitalą.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/astuonios-baltijos-juros-regiono-saliu-elektros-perdavimo-sistemu-operatores-paskelbe-veiksmingo-ir-atsparaus-juros-tinklo-pletros-gaires/36159

Gaminantys elektros vartotojai „Ignitis grupei“ per tris mėnesius kainavo 6,2 mln. €. Tai tik vienas iš kelių dosnių būdų, kaip visi kiti gyventojai subsidijuoja šią privilegijuotą gyventojų grupę. Ir privilegijos tik gausės – Seimo nariai siekia įsiteisinti galimybę elektra dalintis su giminaičiais. Nors teoriškai jie neturėtų gaminti daugiau elektros, nei suvartoja.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2563085/seime-naujas-siulymas-leisti-gaminantiems-vartotojams-dalintis-elektra-su-giminaiciais

#EnergyDigest (19/25): dujos rusiškos, infrastruktūra amerikietiška

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(19 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, Europa sudėliojo planą, kaip atsisakyti rusiškos energijos, „Litgrid“ tinkle diegs naujas technologijas, Lietuva per savaitę eksportavo daugiau elektros, nei importavo.

  • Iš tokių vidutinių – amerikiečiai suka ratus apie rusiškų dujų infrastruktūrą Europoje, Seimas pradeda trukdymus jūrinio vėjo projektams.

  • Be to, Honkonge teisiamas dujotiekį „Balticconnector“ sugadinusio laivo kapitonas, „KN Energies“ atrinko, kas į „Independence“ nuties elektros liniją.

Štai papunkčiui.

Dujų reikalai Europoje

Europos Komisija (EK) pristatė planą iki 2027 metų pabaigos uždrausti visą dujų importą iš Rusijos. Pirma bus siekiama nuo šių metų pabaigos uždrausti pirkimus momentiniais („spot“) sandoriais, o iki 2027 m. bus sukurtos sąlygos bendrovėms nutraukti ilgalaikes sutartis. Ilgainiui ketinama uždrausti ir branduolinio kuro importą.

Laipsniškai taikomomis priemonėmis siekiama „išsaugoti ES energijos tiekimo saugumą ir kartu apriboti bet kokį poveikį kainoms ir rinkoms“. EK birželį pateiks siūlymus dėl teisės aktų. Pasiūlymais viešai pasipiktino Rusijos sąjungininkai Europoje – Vengrija ir Slovakija.

Tuo pačiu metu Europos Parlamentas pritarė EK siūlymui švelninti dujų saugyklų pildymo reguliavimą ir jo galiojimą pratęsti iki 2027 m. pab. ES įpareigoja saugyklas valdančias bendroves užpildyti jas iki 90% iki šildymo sezono pradžios. Reikalavimas švelninamas iki 83%, siekiant mažinti reguliavimo spaudimą dujų kainoms.

Taisyklės buvo priimtos po to, kai 2021 m. vasarą „Gapzprom“ nustojo pildyti Europoje esančias savo saugyklas. Tai sukėlė dujų kainų šoką 2022 m. žiemą ir turėjo „suminkštinti“ ES reakciją į Rusijos invaziją į Ukrainą. Kol kas šiemet saugyklos pildomos dideliu tempu ir ankstyva trajektorija leidžia tikėtis ankstyvo saugyklų užpildymo.

https://commission.europa.eu/news/roadmap-fully-end-eu-dependency-russian-energy-2025-05-06_en

https://sc.bns.lt/view/item/europarlamentarai-palengvino-reikalavimus-uzpildyti-duju-saugyklas-506776

Rusų draugai – investuotojai iš JAV

Amerikiečių rizikos draudimo fondas „Elliot Investment Management“ taikosi įsigyti infrastruktūros objektų paketą, kuriame –dalis vienintelio veikiančio Rusijos dujotiekio į Europą „Turkstream“. EIM yra lobistiniu agresyvumu garsėjantis Respublikono, D. Trumpo rėmėjo milijardieriaus Paulo Singerio įkurtas ir valdomas fondas.

Tuo tarpu netyla kalbos apie potencialius amerikiečių investuotojus į „Nord Stream 2“. Šią savaitę bankrutuojančiai to paties pavadinimo bendrovei Šveicarijos teismas leido toliau ieškoti investuotojo. Čia minima Stepheno P. Lyncho, kito turtingo JAV prezidento rėmėjo, pavardė.

Sunku visa tai vertinti kitaip, nei rusų siekį amerikietišku kapitalu ateičiai apsaugoti rusiškų dujų eksporto kelius. Tai ta pati taktika, kurią „Gazprom“ naudojo statydama šiuos dujotiekius. Tąkart sklandus projektų įgyvendinimas buvo užtikrinamas į projektus įtraukiant gausų pulką Vakarų Europos bendrovių.

https://www.wsj.com/business/energy-oil/elliott-eyes-bet-on-pipeline-carrying-russian-gas-f7426204?mod=energy-oil_news_article_pos3

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2558322/dujotiekio-nord-stream-operatoriui-duotas-leidimas-ieskoti-nauju-investuotoju

Kapitono teismas

Honkonge registruotas konteinervežis „NewNew Polar Bear“ 2023 m. inkaru sugadino Estijos ir Suomijos dujų jungtį „Balticconnector“ ir greta esančius ryšių kabelius. Tai buvo pirmas toks incidentas, kai Baltijos jūros dugne esantys kabeliai buvo nutraukiami tempiant inkarą dugnu. Vėliau jie kartojosi dar kelis kartus.

Wanas Wenguo, „NewNew Polar Bear“ kapitonas, pasirodė Honkongo teisme kur jam buvo pateikti kaltinimai turto sunaikinimu per neapdairumą. Pernai jis taip pat buvo apkaltintas tuo, kad ne pagal taisykles tęsė kelionę su nepakankamai inkarų. Procesas tęsiasi. Pernai išsakyta Kinijos pozicija – vamzdis buvo pažeistas netyčia, „dėl stiprios audros“.

https://news.err.ee/1609689143/newnew-polar-bear-captain-arrested-in-hong-kong-over-baltic-sea-cable-break

Kiti dalykai

„Litgrid“ 38 elektros linijose aplink žaliosios elektros gamintojus diegs kintamo linijų pralaidumo technologiją. Ji leidžia linijas įdarbinti ne pagal projektinius, bet realius parametrus konkrečiu metu. Technologiją įmonė yra išbandžiusi, ji leido tuo pačiu tinklu perduoti 52% daugiau elektros. Įdiegti sprendimai turėtų pradėti veikti 2026 m. pabaigoje.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-diegia-isbandyta-inovacija-elektros-perdavimo-liniju-pralaiduma-didinancia-technologija/36153

„Kauno tiltai“ už 19,3 mln. € per trejus metus pastatys elektros liniją į Klaipėdos SkGD terminalą „Independence“. Šiuo metu laivas–saugykla sau reikalingą energiją gaminasi pats, degindamas dujas, linija tikimasi aprūpinti jį žaliąja energija. Tai leis terminalo CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. 6 mln. € projektui bus skirti iš ES lėšų, likusios – iš bankų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/05/05/elektros-linijos-jungti-su-skgd-terminalu-uz-193-mln-eur-statys-kauno-tiltai-567344

Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo Lietuva per savaitę eksportavo daugiau elektros, nei importavo. „Litgrid“ skaičiuoja, kad 18 savaitę Lietuva pasigamino visą reikalingą elektrą – 38% iš vėjo, 26% iš dujų, 23% iš saulės. Perteklius siekė 3% Lietuvos poreikio ir buvo eksportuotas į Latviją (73% eksporto), Lenkiją ir Švediją. Rodikliai, tikėtina, ir toliau gėrės.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/pirma-karta-per-15-metu-lietuva-per-savaite-eksportavo-daugiau-elektros-nei-importavo/36150

Seimas svarstys, ar pavesti Valstybės kontrolei iki metų pabaigos atlikti „Ignitis grupės“ su „Ocean Winds“ vystomo jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ auditą. Tokį pasiūlymą pateikė Seimo Energetikos komisija, dėl jo bus balsuojama birželio 12 d. Energetikos projektų auditai yra dalies politikų nykaus gyvenimo prasmė, tad jų matysime dar ne vieną.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2557277/seimas-spres-ar-pavesti-valstybes-kontrolei-atlikti-pirmo-juros-elektriniu-parko-audita

#EnergyDigest (18/25): tinklo avarija Iberijos pusiasalyje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(18 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, Seimas svarstys naujas jūrinio vėjo aukciono sąlygas, balandį pasigaminome beveik visą reikalingą elektrą, išbandomos elektros infrastruktūrą turinčios saugoti užkardos.

  • Iš tokių vidutinių – Pietų Europą sukrėtė didžiausia pastarojo meto elektros tinklų avarija.

  • Be to, „Ignitis grupė“ neplanuotą pelną iš rezervų skirs gyventojų pravalgymui, „Litgrid“ perka šuntinius reaktorius ir rekonstruoja elektros liniją Tytuvėnai–Kaunas.

Štai papunkčiui.

Svarstomos aukciono sąlygos

Seimas sutiko svarstyti jam pateiktas įstatymų pataisas, kuriomis koreguojamos antrojo jūrinio vėjo parko aukciono sąlygos. Seimas klausimą svarstys skubos tvarka, gegužės 13 d. Jei pataisoms būtų pritarta, Vyriausybė konkursą atnaujintų per 10 d. nuo jų įsigaliojimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis siūloma sutrumpinti dalyvių registraciją į konkursą, sutrumpinti paramos indeksavimo laikotarpį ir naikinti privilegijuotą vėjo parko prieigą prie tinklo, tinkle susidarius elektros pertekliui. Aukcionas būtų laikomas įvykusiu tik jei jame dalyvautų bent du dalyviai.

Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministras, teigia, kad nauja aukciono tvarka „gerina situaciją vartotojams“, t. y. mažina potencialią paramą projektui, kuri galiausiai guls ant elektros vartotojų pečių. Jis tikisi, kad konkurse dalyvaus bent 2–3 dalyviai.

Dainius Kreivys, buvęs energetikos ministras, kurio parengtos aukciono sąlygos yra koreguojamos, teigia, kad investuotojams sąlygos bloginamos ir abejoja, ar konkursas įvyks. Jo paties formuluotos sąlygos numatė galimybę aukcioną laikyti įvykusiu sulaukus tik vieno dalyvio.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/29/seimas-pradeda-svarstyti-antrojo-juros-vejo-jegainiu-parko-konkurso-salygas-567118

Avarija Iberijos pusiasalyje

Pirmadienį apie 12:30 vietos laiku Iberijos pusiasalyje įvyko totali tinklų avarija – blackout‘as. Europos elektros tinklas skilo į dvi dalis, t. y. Iberijos pusiasalį ir visa kita. Dėl to Lietuvos tinklas nebuvo paveiktas. Visgi, tai viena didžiausių pastarojo meto tinklų avarijų Europoje, kuri, tikėtina, padarys poveikį visai Europos energetikai.

Elektros tiekimas daugumai buvo atstatytas per kelias valandas, o visiems – iki kito ryto. Ispanijos tinklo valdytojas „Red Electrica“ pranešė, kad avariją sukėlė keli kaskaduojantys sukrėtimai, per 5 sek. nulėmę, kad nuo tinklo atsijungė apie 60% visos šalies elektros gamybos. Kas sukėlė pirmąjį sutrikdymą dar nežinoma.

Tyrimui Ispanijos ir Portugalijos perdavimo sistemos operatoriai subūrė darbo grupę. Kol jos išvadų nėra, branduolinės energetikos šalininkai tikina, kad tinkle pritrūko stabilios elektros gamybos iš atomo, iškastinio kuro lobistai – kad pritrūko lanksčios dujinės generacijos, o klimato kaitos neigėjai kaltina žaliąją politiką apskritai.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/29/uztemusi-pirenu-pusiasalio-energetine-sala-uzmine-ne-viena-misle-567139

https://montelnews.com/news/d865eee8-07eb-4de9-b25f-c56f3281af54/spain-portugal-set-up-task-force-to-identify-blackout-cause

Tinklo stiprinimas

„Litgrid“ perka tris 330 kV įtampos 140 MVAr reaktyviosios galios valdomus šuntinius reaktorius. Iki šiol Lietuvoje veikia vienas toks įrenginys Elektrėnuose. Vienas naujųjų bus statomas prie antrosios jungties su Lenkija „Harmony Link“. Kiti du – Darbėnų ir Mūšos pastotėse, jungiant Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros tinklą.

Oficialiai „Harmony Link“ statyba turėtų baigtis 2030 m., o tinklų jungimo darbai, t. y. elektros linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Mūša – Panevėžys, ir Varduvos pastotės statyba – 2034 m. Dėl ilgų įrangos tiekimo terminų, šuntinių reaktorių pirkimas vykdomas paraleliai linijų projektavimo ir statybos darbų pirkimams.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-perka-3-ypatingus-irenginius-elektros-perdavimo-kokybei-uztikrinti/36138

Kiti dalykai

Balandį Lietuva pasigamino 99% visos suvartotos elektros. Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Vėjo elektrinės balandį pagamino 36,3% reikalingos elektros, saulės elektrinės – 23,2% poreikio. Likutį pagamino hidroelektrinės ir dujinės jėgainės. Vasarą rodikliai turėtų dar pagerėti.

https://www.ena.lt/Naujiena/n-nelg-20250502/

Gaižiūnų poligone Jonavos rajone vyko specialių konstrukcijų, skirtų apsaugoti strateginius objektus nuo galimų konvencinių ar hibridinių grėsmių, bandymai. Tai yra svarbių energetikos objektų fizinės saugos užtikrinimo programos dalis. Konstrukcijų modeliai buvo pagaminti joje dalyvaujančių valstybės valdomų energetikos įmonių užsakymu.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/30/gaiziunu-poligone-isbandyta-energetikos-infrastrukturos-apsauga-567183

Elektrėnus, Kruonio HAE ir Kauno HE valdanti „Ignitis gamyba“ uždirbo neplanuotai daug pelno, teikdama dažnio atkūrimo ir izoliuoto darbo rezervo paslaugas. Juo įmonė pasdalins ne tik su akcininkais (dividendais), bet su elektros vartotojais, mažindama ESO tarifą. Tam bus skirta 70% dažnio atkūrimo ir 50% izoliuoto darbo rezervo pelno.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/04/30/baltijos-birza-tesiasi-siauliu-banko-ispardavimas-byra-dividendu-siulymai-567231

Estijos ir Lietuvos bendrovės „Connecto Infra“ ir „Connecto Lietuva“ už 42,5 mln. € rekonstruos 330 kV elektros perdavimo liniją Tytuvėnai–Kaunas. Jie suprojektuos ir rekonstruos 95 km ruožą nuo Tytuvėnų transformatorių pastotės iki Kauno pastotės. Šiuos darbus bendrovės atliks iki 2029 m.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/30/connecto-gavo-425-mln-eur-vertes-litgrid-uzsakyma-567194

#EnergyDigest (15/25): jūrinių projektų popieriai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(15 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, jūrinio vėjo konkursui reikės sulaukti bent dviejų dalyvių, pajudėjo elektros jungties su Vokietija projektas, toliau mažėja dujų kaina Europoje.

  • Iš tokių vidutinių – dujotiekio atkarpoje Pabradė–Visaginas ieškoma galimų pažeidimų, į priekį stumiasi visuomeninio tiekimo išsaugojimo planai.

  • Be to, konkurencijos taryba nerado nelegalių susitarimų ESO konkursuose, „Naftos grupei“ iškelta bankroto byla.

Štai papunkčiui.

Jūrinio vėjo siūbavimai

Antrasis jūrinio vėjo parko konkursas turės pritraukti bent du dalyvius tam, kad būtų laikomas įvykusiu. Tokius aukciono organizavimo tvarkos pakeitimus Vyriausybė siūlo po diskusijų su Europos Komisija. Ankstesnioji Vyriausybė buvo nutarusi, kad aukcionui užteks vieno dalyvio.

Be to, siūloma keisti paramos indeksavimo tvarką, trumpinant indeksavimo laikotarpį nuo 23 iki 3 metų. Skaičiuojama, kad taip jūrinio vėjo parkas galėtų mažinti vidutinę elektros kainą 3€/MWh, o parama neviršytų elektros vartotojų gaunamos naudos. Aukcioną taikomasi iš naujo skelbti vasarą.

Bendrai Lietuvos jūrinio vėjo plėtros programa šlubuoja. Naujoji vyriausybė pati ėmėsi peržiūrėti antrojo aukciono sąlygas, siekdama išvengti perteklinių kaštų vartotojams. Kovą „Ignitis grupė“ paskelbė, kad jau pirmasis projektas „Curonian Nord“ gali vėluoti dėl nesidėliojančios ekonomikos.

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-palaiko-jurinio-vejo-energetikos-vystyma-vartotojams-ir-valstybei-palankiomis-salygomis/

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/viceministras-dvieju-dalyviu-salyga-juros-vejo-konkurse-grazinta-po-pokalbiu-su-ek-664-2428612

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/premjeras-valstybe-galetu-remti-pirmojo-vejo-parko-juroje-projekta-664-2429264

Elektros jungtis su Vokietija

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ – susitarė dėl šalis sujungsiančios hibridinės jūrinės elektros jungties projekto koncepcijos. Dabar bus siekiama įtraukti ją į Europos elektros tinklų plėtros planus. Šio proceso metu bus įvertintos jo potencialios naudos.

Jungtimi su Vokietija Lietuva tikisi atverti patrauklią rinką mūsų regiono žaliosios energijos gamintojams. Taip galėtų būti užtikrinta tolesnė tokios gamybos plėtra, nes Baltijos šalių gamybos potencialas smarkiai viršija vietinį elektros poreikį. Tai, kas daroma dabar, yra kelionės link ES finansavimo projektui pradžia.

Dabartinė šalies energetikos strategija buvo formuojama remiantis optimistiniais elektros poreikio augimo vertinimais. Jie neišsipildys be proveržio žaliojo vandenilio gamybos srityje, o jo kol kas nematyti.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2532862/energetikos-ministrai-sutare-del-juros-kabelio-su-vokietija-koncepcijos

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-latvija-ir-vokietija-planuoja-jurine-elektros-jungti/

Dujotiekis prie poligono

„Amber Grid“ tikrina, ar magistralinio dujotiekio Pabradė–Visaginas ruožas nepažeistas po JAV karių paieškos operacijos kovo pabaigoje. Šiai prasidėjus dujotiekio atkarpa buvo uždaryta, o joje esančios dujos išliestos. Dabar ieškoma pažeidimų ir, jei jų bus, dujų sistemos operatorė vertins remonto poreikį.

Nors dujotiekio atkarpa uždaryta, dujų tiekimas Švenčionių, Švenčionėlių ir Visagino vartotojams nėra nutrauktas. Vamzdyne esančių dujų turėtų užtekti bent dviem mėnesiams. O jei dujų imtų trūkti, sistemą būtų galima papildyti dujomis iš automobilinių cisternų.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/04/08/dujotiekis-pabradeje-dar-uzdarytas-tikrinami-galimi-pazeidimai-566201

Kiti dalykai

Dujų kainos Europoje atpigo iki 33€/MWh ir pirmą kartą nuo lapkričio pabaigos priartėjo prie praėjusių metų lygio. Tai lema mažėjanti paklausa Kinijoje ir prekybos karas tarp pastarosios ir JAV. Jis, jei nesibaigs, gali nukreipti daugiau amerikietiškų dujų krovinių Europos kryptimi ir taip palengvinti dujų saugyklų užpildymą šią vasarą.

https://www.tradingview.com/symbols/ICEEUR-TFN1!/seasonals/?seasonals-scale-mode=absolute

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl galimų 12 įmonių antikonkurencinių susitarimų dalyvaujant bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbtuose dujotiekių priežiūros konkursuose. Taryba nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog toks susitarimas buvo. Tyrimas buvo pradėtas pernai gegužę gavus ESO skundą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2534196/konkurencijos-taryba-nebetirs-galimu-rangoviu-susitarimu-eso-konkursuose

Seimas po svarstymo pritarė naujai elektros tiekimo gyventojams tvarkai. Nuo birželio iki 2030 m. smulkūs (<1MWh/m.) ir socialiai pažeidžiami elektros vartotojai galės toliau naudotis visuomeniniu elektros tiekimu arba į jį sugrįžti. Tam, kad siūlymas būtų priimtas, liko vienas balsavimas Seime.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2532680/lrt-trumpai-kai-kuriems-rinktis-elektros-tiekejo-nereiketu-kaina-reguliuotu-valstybe

Teismas iškėlė bankroto bylą „Naftos grupei“, kurios vadovai ir akcininkai nuteisti turto pasisavinimo ir legalizavimo byloje. Bankroto paprašė nuteistas buvęs jos direktorius. 7,9 mln. € mokesčių grąžinti turinčios bendrovės sąskaitos areštuotos, o įsipareigojimai 7,5 karto didesni, nei jos turtas.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/09/naftos-grupei-iskelta-bankroto-byla-566217

#EnergyDigest (14/25): kainų nuopuoliai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(14 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, regione smuko elektros kaina, Europoje mažėjo dujų kaina, pasaulyje pigo nafta.

  • Iš tokių vidutinių – reguliuotojas vertina, kad subsidijos jūriniam vėjui kurį laiką bus didesnės, nei nauda, gaminantiems vartotojams siekiama leisti dalintis elektra su giminaičiais.

  • Be to, sutaisytas „NordBalt“ kabelis, „Ignitis grupės“ elektrinės palaikys Lenkijos elektros tinklą.

Štai papunkčiui.

Neigiamos elektros kainos

Nors „NordPool“ kabelio gedimas sukėlė trumpalaikį elektros kainų šuolį, balandį Lietuva pasitiko kasdien fiksuodama neigiamas valandines elektros kainas. Naudą lengviausiai susirankioti galėjo išmaniaisiais skaitikliais ginkluoti vartotojai, galintys koreguoti vartojimą (šildymą, elektromobilio krovimą). Kitiems tai reiškia mažesnę vidutinę kainą. Tačiau gamintojams tai prasta žinia.

Neigiamos kainos formavosi saulėtu paros metu. Žemiausia valandos kaina siekė -10,42€/MWh, ji susiformavo sekmadienio popietę. Darbo dieną elektros kainos smuko taip pat popietę, ketvirtadienį, iki -8,09€/MWh. Vidutinės kainos darbo dieną formavosi labai padoriame 50-70€/MWh diapazone.

Kol kas tai yra paskata visiems diegtis akumuliatorius. Sprendžiant iš skelbiamų planų, šis langas netruks užsiverti ir tokie svyravimai sumažės. Tačiau problemos su tuo nesibaigs. Jei trumpalaikius kainų svyravimus galės užglaistyti akumuliatoriai ir Kruonio HAE, sezoniniams netolygumams (žiemą–vasarą) akivaizdžių sprendimų dar nematyti.

https://data.nordpoolgroup.com/auction/day-ahead/prices?deliveryDate=2025-04-03&currency=EUR&aggregation=DailyAggregate&deliveryAreas=LT

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/31/del-gedimo-nordbalt-fiksuota-rekordine-paros-elektros-kaina-remontas-truks-iki-balandzio-2-d-565778

Dujų kainų nuosmukis

JAV pradėtas muitų karas su visu pasauliu sulaukė griežto atsako iš Kinijos. Ji įvedė atsakomuosius 34% muitus, taip pat ir iš JAV importuojamoms gamtinėms dujoms. Kadangi Kinija yra pagrindinė Europos konkurentė dėl šių krovinių, dujų kainos Europoje smuko 12%, iki 36,4€/MWh, žemiausio lygio nuo 2024 m. rugsėjo.

Dar svarbiau tai, kad dujų kaina ateinančiam mėnesiui tapo mažesnė, nei dujų kontraktai šildymo sezono pradžiai. Tai reiškia, kad į rinką sugrįžo įprasta logika „pasidėk dujas į saugyklą kai šilta ir pasiimk jas kai šalta“. Po ilgos žiemos ištuštėjusios saugyklos kurį laiką šią logiką buvo iškreipusios – buvo tikimasi neįprastai brangių dujų vasarą.

Kinijos muitai amerikietiškoms dujoms šią užduotį, tikėtina, palengvins. Nors dujos kol kas išlieka brangesnės, nei tuo pačiu metu 2024 m., kad muitų karas bent šiuo aspektu gali pasirodyti esantis naudingas Europos energetikai ir pramonei.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/04/04/kinija-paskelbe-atsakomuosius-muitus-jav-566039

https://www.tradingview.com/symbols/ICEEUR-TFN1!/seasonals/?seasonals-scale-mode=absolute

Muitų karas ir nafta

Naftos rinka taip pat sureagavo į D. Trumpo pradėtą muitų karą. Kainos smuko, mat toks JAV sprendimas reiškia potencialiai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Lėčiau auganti ekonomika reiškia mažesnę naftos paklausą. Nafta savaitės pabaigoje kainavo 65,58 $/bbl, amerikietiška WTI nafta – 61,99 $/bbl. Tokia pigi nafta nebuvo nuo 2021 m.

Prie nuosmukio prisidėjo ir OPEC+, naftos išgavėjų kartelis. Jis kurį laiką ribojo naftos gavybą, nevisai sėkmingai siekdamas padidinti pasaulinę naftos kainą. Šie ribojimai pradėti šalinti jau šį mėnesį, tačiau šią savaitę kartelis nusprendė gavybos didinimą gegužę spartinti. Sprendimui įtakos turėjo tiek kartelio vidinės politinės, tiek ekonominės priežastys.

Žemos naftos kainos yra palankios jos vartotojams ir nebūtinai palankios visiems naftos išgavėjams. Didžiausią žalą patirs Rusijos naftos bendrovės, brangiai naftą išgauna ir JAV skalūnų naftos įmonės. Jų rinkos dalies gabalą atsiriekti gali tikėtis pigia naftos gavyba pasižyminčios arabų šalys. Žinoma, jei nebus kitų sukrėtimų.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/opec-salims-paskelbus-apie-rekordini-gavybos-didinima-naftos-krito-smarkiai-662-2425242

Kiti dalykai

Energetikos reguliuotojas VERT skaičiuoja, kad antrasis (subsidijuojamas) jūrinis vėjo parkas ilguoju laikotarpiu atneštų ekonominę naudą elektros vartotojams. Tačiau pirmuosius 15 metų subsidijomis vartotojai sumokėtų daugiau, nei tuo metu gautų ekonominės naudos – jie mokėtų po 1,09 € už parke pagamintą kWh, o dėl pigesnės elektros gautų 0,59 €/kWh naudos.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2530000/pocius-antrasis-juros-vejo-parkas-vartotojams-ilgainiui-atsipirktu

Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorei atlikus remonto darbus Lietuvą ir Švediją jungianti „NordBalt“ elektros jungtis įjungta ketvirtadienį. 700 MW galios jungtis atsijungė praėjusį šeštadienį dėl gedimo Švedijos pusėje. Ten buvo pažeistas ventilių blokas Nibru keitiklio stotyje. Atsijungus „NordBalt“ buvo aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nebuvo sutrikęs.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/02/nordbalt-elektros-jungtis-su-svedija-vel-veikia-565926   

„Ignitis gamyba“ preliminariais duomenimis laimėjo Lenkijos galios mechanizmų aukcioną. Ji pirmą kitų metų ketvirtį turėtų užtikrinti 381 MW galios Lenkijos tinklo valdytojui prieinamų įrenginių (už 8,2 mln. €), o paskutinį ketvirtį – 484 MW (11,5 mln. €). Tai yra antras toks bendrovės Lenkijoje laimėtas aukcionas.

https://www.vz.lt/energetika/2025/04/01/ignitis-gamyba-2026-metais-lenkijoje-uz-galiu-uztikrinima-turetu-gauti-197-mln-eur-565871

Per daug saulės modulių prisistatęs gaminantis vartotojas Seimo narys Viktoras Pranckietis negali elektros pertekliaus padovanoti savo dukrai. Gaminančio vartotojo elektrinė skirta jo asmeninėms sąnaudoms. Bet tos dalies sąlygų Seimo narys matyt neperskaitė. Todėl dabar žadama keisti reguliavimą, kuris įgalintų tokias elektros dalybas „su artimais giminaičiais“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2527270/vyriausybe-pries-kad-gaminantys-vartotojai-dalintusi-elektra-su-giminaiciais

#EnergyDigest (13/25): sujudimas akcijų rinkoje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(13 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, per ankstesnę savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros, nei suvartota, Estijoje pastatytas didžiausias šalyje baterijų parkas, lenkai planuoja didžiausią tokį parką Europoje.

  • Iš tokių vidutinių – „Ignitis grupė“ papildomai prižiūrės jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ projektą, dėl gedimo atsijungė elektros jungtis su Švedija.

  • Be to, estai siekia delistinguoti „Enefit Green“, mūsų Vyriausybė subsidijuos „Orlen Lietuva“ modernizavimą.

Štai papunkčiui.

Estai delistinguos „Enefit Green“

Estijos valstybinė energetikos įmonių grupė „Eesti Energia“ sieks supirkti jos antrinės įmonės „Enefit Green“ akcijas, listinguojamas Talino akcijų biržoje. Už jas investuotojams ji siūlys po 3,4 € už akciją. 77% bendrovės kontroliuojanti „Eesti Energia“ siekia padidinti savo dalį bent iki 90%, sėkmės atveju ji sieks patraukti „Enefit Green“ akcijas iš biržos.

Su agresyvios plėtros planais į biržą 2021 m. atėjusi „Enefit Green“ ilgainiui nesugebėjo suvaldyti plėtros. Analitikai pažymi, kad siūloma kaina yra su „įspūdinga“ premija. Supirkime nedalyvauti gali nuspręsti tie investuotojai, kurie galbūt tikėtųsi „Enefit Green“ akcijų konvertavimo į „Eesti Energia“.

Ekspretai svarsto, kad „Eesti Energia“ taip brangiai supirkdama akcijas vadovaujasi veikiau politine, ne ekonomine logika. Tiesa, pati bendrovė skaičiuoja, kad „Enefit Green“ akcijų atpirkimas įgalintų estus sukurti integruotą energetikos grupę ir padidinti „Eesti Energia“ pelningumą 40–60 mln. €. Palyginti, supirkimas galėtų atsieiti iki 120 mln. €.

„Ignitis grupė“ pastebėjo, kad estai pereina prie jos veiklos modelio ir kuria integruotą energetikos įmonių grupę: „laikas ir rinka įrodė, kad 2020 m. IPO metu taip pat buvome teisūs“. Ji buvo listinguojama visa, t. y. elektros tinklai, tradicinė elektros gamyba, energijos tiekimo verslas ir atsinaujinanti energetika. Estai listingavo tik žaliąją energetiką vystančią grupės įmonę.

Tiesa, tuo metu „Ignitis grupė“ estiško modelio pasirinkti negalėjo net jei būtų norėjusi. Ji neturėjo reikšmingo žaliosios energetikos portfelio. Ironiška, kad visos „Enefit Green“ pagrindu tapo vėjo parkai Lietuvoje, kuriuos estai 2018 m. įsigijo iš norvegų „4 Energia“. Dėl šio įsigijimo konkurencinę kovą „Ignitis grupė“ (tuomet „Lietuvos energija“) pralaimėjo.

https://www.vz.lt/rinkos/2025/03/28/naujienos-is-talino-pagrindas-sventei-ignitis-grupes-kieme-565655

https://www.vz.lt/energetika/2018/05/29/ziniasklaida-eesti-energia-ir-4energia-sandoris--jau-siandien

Vyriausybė parems „Orlen Lietuvą“

Vyriausybė skirs finansinę pagalbą Lenkijos „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose. „Orlen Lietuva“ čia įgyvendina 1 mlrd. € vertės gamyklos modernizavimo projektą, kuriam suteiktas valstybinės svarbos statusas. Gamykloje statomas žaliavos likučio konversijos įrenginys, jis turėtų sumažinti gamyklos naftos poreikį nesumažinant pagaminamų degalų kiekio.

Valstybės parama turėtų siekti 8,5% nuo pradinės – 640 mln. Eur – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. Eur. Projektas nuo šios vertės brango ir užsitęsė dėl pandemijos, karo. „Orlen Lietuva“ planavo darbus baigti rugsėjį, tačiau pabaigos data atidėta iki 2026 m. Anot bendrovės, tai lėmė „visiškai pasikeitusi“ rinkos situacija, sutrikusios tiekimo grandinės.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/vyriausybe-pritare-valstybes-paramai-orlen-lietuvai-565568

„Ignitis grupės“ jūrinis vėjas

„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonsas Faubelas siūlys sukurti „darbo grupę iš išorinių savo srities profesionalų“, kuri vertintų „Curonian Nord“ jūrinio vėjo projekto vystymą ir jo terminus. Tokį planą jis išsakė finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Iki šiol negirdėta, kad „Ignitis grupę“ valdančiai ministerijai ji būtų įdomi kokiu kitu nei mokamų dividendų klausimu.

Bendrovei prireikė imtis tokių priemonių po to, kai ji pati įspėjo investuotojus apie potencialų „Curonian Nord“ projekto grafiko vėlinimą. Politikai bemat pradėjo įžvelgti „nuostolius, kurie kris vartotojams ant pečių“, nors projekto niekas nestabdo ir to daryti neketina. Populistinį žirgą jodo tiek premjeras, tiek prezidentas, pylos tenka tiek įmonės vadovybei, tiek stebėtojams.

Neįtikina. Dar 2023 m. skelbto aukciono sąlygoms besipiktinantieji pritarė. Tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad numatyti itin trumpi projekto įgyvendinimo terminai. Jie, be daugybės kitų dalykų, prisidėjo prie užsienio investuotojų atbaidymo. Dabar paaiškėjo, kad nerealūs terminai yra taip pat rizikingi tiek pastariesiems, tiek valstybės valdomai įmonei, kuriai konkursas buvo sukurptas.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/ignitis-grupe-pasitelks-ekspertus-kurie-vertins-juros-vejo-jegainiu-parko-projekta-565580

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/19/nuo-meiles-iki-neapykantos-juriniam-vejui-vieneri-rinkimai-565142

Kiti dalykai

Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Lietuvoje per savaitę pagaminta daugiau elektros nei suvartota – tai pirmadienį suskaičiavo ir paskelbė „Litgrid“. Kovo 17–24 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta 231 GWh elektros, suvartojimas siekė 223 GWh. T. y. vietos elektrinės užtikrino 103% suvartojimo. Daugiau nei du trečdalius jo užtikrino vėjo ir saulės elektrinės.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/24/litgrid-pirma-karta-per-15-metu-lietuva-savaite-gamino-daugiau-elektros-nei-suvartojo-565440

„Eesti Energia“ Auverės pramoniniame komplekse įjungė galingiausią šalyje baterijų parką. 26,5 MW galios ir 54,1 MWh talpos akumuliatoriai kainavo 19,6 mln. €. Palyginti, Lietuvoje jau įrengta 200 MW (4x50) galios, 200 MWh talpos baterijų. „Eesti Energia“ užsakymu projektą įgyvendino „Diotech Grupp“, kuri įdiegė „LG Energy Solution“ naujos kartos baterijų technologiją.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/eesti-energia-ijunge-galingiausia-estijoje-bateriju-parka-565587

Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja statyti didžiausią Europoje baterijų parką. 981 MWh talpos baterijų parkas, numatoma, kainuos 1,5 mlrd. PLN (360 mln. €), ją įrenginės „LG Energy Solutions“. Parkas bus statomas šalies šiaurės vakaruose ir turėtų pradėti veikti 2027 m. balandį. Iš viso PGE planuoja šalyje įrengti 85 įvairios galios, bendros 17,2 GWh talpos baterijų parkus.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/26/lenkija-statys-didziausia-europoje-energijos-saugykla-565558

Šeštadienį 08:34 val. ryte atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, ji atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Lietuvoje aktyvuoti rezervai, elektros tiekimo sutikimų nefiksuota, jungties gedimo priežastis nustatinėjama. Šiais metais iki šiol „NordBalt“ prieinamumas rinkai siekė daugiau nei 99%.

https://www.vz.lt/energetika/2025/03/29/atsijunge-nordbalt-elektros-jungtis-su-svedija-565736

#EnergyDigest (08/25): energijos kainų atoslūgis

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(8 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, energijos kainos atlėgo, „Enefit Green“ rado partnerį 1 GW galios jūrinio vėjo parkui.

  • Iš tokių vidutinių – estų jūrinio vėjo projektai paramą svarstančių politikų neįtikina savo nešama nauda, atsinaujinančių degalų gamintojai nerimauja dėl importo iš Azijos.

  • Be to, rusiška propaganda atsijungimą nuo BRELL pastebėjo po fakto, užbaigta „Naftos grupės“ byla, pradėta nagrinėti „Veolios“ byla.

Štai papunkčiui.

Intervencijų nereikia

Elektros kainų šuolis pastaruoju metu paskatino svarstymus, ar Vyriausybei nederėtų kompensuoti išaugusių elektros išlaidų gyventojams ar verslui. Tačiau elektros kainoms atlėgus darosi panašu, kad intervencijos neprireiks. Bent jau taip teigia premjeras Gintautas Paluckas.

Elektros kainos per savaitę smuktelėjo 29% nuo 194,4 €/MWh vasario viduryje iki 138,07 €/MWh pastarąją savaitę. Elektros kainai poveikį daro atsigavusi gamyba iš vėjo, taip pat – gamtinių dujų ir taršos leidimų kaina, formuojanti elektros kainų pikus. Dujos nuo vasario vidurio atpigo 21%, taršos leidimai – 10%.

Gamtinių dujų kaina yra dar jautresnis klausimas, mat jis diktuoja ne tik elektros kainų pikus, bet ir sunkiau suvaldomas jomis besišildančių gyventojų šildymo sąskaitas. O tarifas jau yra aukštokas. Centrinio šildymo kainoms jų poveikis didmiesčiuose yra smarkiai sumažėjęs, jas pakeitė biokuras ir deginamos atliekos.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/18/g-palucko-teigimu-elektros-kainu-svelninimo-priemoniu-gyventojams-ir-verslui-nereikia-563885

Dezinformacija po laiko

Rusijos ir Baltarusijos propaganda po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos ūžte ūžia. Godojama, kad Baltijos šalys patikimą partnerį Maskvoje iškeitė į nestabilumą, dabar elektros kaina priklausys nuo orų, įvyks energetikos krizė. Štai, elektra labai pabrango, o Vyriausybė net nepadeda gyventojams.

Baltarusių propagandoje pasitelkti tokie personažai, kaip Seimo nariu norėjęs būti (neprileistas), dėl įtariamo veikimo prieš Lietuvą ieškomas Edikas Jagelavičius. Iš vietinės faunos kartais cituojamas buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus, vata iš estų EKRE partijos.

Žiniasklaidos stebėsenos agentūra „Mediaskopas“ pažymi, kad į Lietuvos žiniasklaidą propaganda neprasiskverbė, tačiau plito socialiniuose tinkluose. Vienintelis likęs klausimas – kodėl ji suaktyvėjo ne prieš, o po sinchronizacijos.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/tyrimas-rusiska-propaganda-uzia-del-baltijos-saliu-sinchronizacijos-563971

Jūrinis vėjas Estijoje

Estijos Vyriausybė nusprendė neskelbti balandį planuoto 2,6 mlrd. € vertės paramos aukciono jūrinio vėjo parkų statybai. Ji tai paaiškina atliktais neviešais skaičiavimais dėl jūrinio vėjo parkų projektų ekonominės naudos šaliai ir vartotojams. Atnaujinta parmos schema turėtų būti pristatyta kitais metais.

Estijos valdančiosios partijos sausį sutarė, kad šalis turėtų 20 metų remti vėjo elektrines, kurios pagamintų iki 4 TWh elektros energijos per metus. 2 TWh turėjo būti pagamintos sausumoje ir gauti 240 mln. € paramos, dar 2 TWh – jūroje, tam būtų skirta 2,6 mlrd. €. Parama sausumos vėjo parkams bus skiriama.

Nepatenkinta liko aukcione dalyvauti ketinusi „Enefit Green“, antrinė „Eesti Energia“ bendrovė (atitikmuo Lietuvoje atitinkamai būtų „Ignitis renewables“ ir „Ignitis grupė“), su Japonijos „Sumitomo Corporation“. Anot valstybės valdomos bendrovės, staigūs politikos pokyčiai kenkia sektoriaus investiciniam klimatui.

https://www.err.ee/1609610900/2-6-miljardi-euroga-meretuule-toetamine-jaab-ara

https://www.err.ee/1609613819/enefit-green-valitsuse-otsus-seab-riigi-lubaduste-usaldusvaarsuse-kahtluse-alla

Kiti dalykai

Po 14 metų bylinėjimosi „KN Energies“ ir „Naftos grupės“ byloje padėtas taškas. Kaltais pripažinti pastarosios įmonės savininkai ir vadovai, bei dar keturi kaltinamieji. Tiesa, teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmių įsigaliojimą. „KN Energies“ atgavo tik mažą dalį prašytos sumos – apie 105.000 €. Įmonė spręs, ar bandyti prisiteisti dar apie 7,7 mln. €.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/21/kn-energies-spres-ar-bandyti-is-naftos-grupes-prisiteisti-dar-77-mln-eur-564069

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/lat-atidejo-bausmes-naftos-grupes-vadovams-turto-grobstymo-byloje-563991

Teisme pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. € žalos atlyginimo. Vasario 19 d. įvyko parengiamasis posėdis, keturi posėdžiai numatyti gegužę, posėdžiai bus atviri. Teismia nusprendė bylą nagrinėti nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/20/teisme-pradedamas-is-esmes-nagrineti-241-mln-eur-ieskinys-veoliai-563974

Atsinaujinančių degalų asociacija nerimauja dėl į Europą importuojamų pažangiųjų degalų kilmės. Jie galimai importuojami su suklastotais sertifikatais – neva iš atliekų pagaminti degalai iš tikrųjų yra ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus. Lietuvoje 66% pažangiųjų degalų yra importuojami. Neaiškių degalų iš Azijos importas taip stabdo vietines investicijas į pažangių degalų gamybą.

https://www.vz.lt/pramone/2025/02/20/gamintojai-ispeja-apie-neaiskios-kilmes-degalus-lietuvoje-563968

„Eenefit Green“ kartu su „Sumitomo“ vystys Liivi įlankos vėjo parko projektą – labiausiai pažengusį jūrinio vėjo parką šalyje. Pastaroji už neskelbiamą sumą gaus 50% projektinės bendrovės „Liivi Offshore“ akcijų. Tai 1 GW galios jūrinio vėjo parko projektas Rygos įlankoje. Vietą parko vystymui bendrovė užsitikrino dar 2010 m.

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=bbe90c3f8348286468392813f1195b7f3&lang=en&src=listed

https://enefitgreen.ee/en/uudised/enefit-green-ja-sumitomo-corporation-alustavad-koostood-liivi-lahe-meretuulepargi-arendamiseks

#EnergyDigest (07/25): dar vienas atidėjimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(7 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, pateiktas bent šioks toks paaiškinimas dėl Elektrėnų bloko atsijungimo izoliuoto darbo metu, elektros kaina šoktelėjo, bet ne dėl sinchronizacijos.

  • Iš tokių vidutinių – rusų dronas pataikė į Černobylio AE sarkofagą, iki 2030 m. siūloma atidėti elektros tiekimo liberalizacijos pabaigą.

  • Be to, atšalus orams išaugo dujų poreikis, teismas aiškinasi, ar galima sankcionuoti „Inter RAO Lietuva“ už sąsajas su Putinu, norima įteisinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną.

Štai papunkčiui.

Elektros tiekimo liberalizacija

Energetikos ministerija siūlo nenaikinti visuomeninio tiekimo iki šių metų pabaigos, bet pasilaikyti jį iki 2030 m. Iki tol reguliuojamu tarifu elektrą gauti galės iki 1 MWh elektros per metus elektros vartojantys gyventojai. Be to, ieškoma būdų šiuo laikotarpiu užtikrinti pigesnę elektrą iki 200.000 socialiai pažeidžiamų elektros vartotojų.

Elektros tiekimo liberalizacija turėtų būti pabaigta, kai rinkoje nebeliks buvusio monopolisto, visuomeninio elektros tiekėjo. Tai nebuvo atlikta per naktį, nes nepriklausomi tiekėjai turėjo spėti pasiūlyti alternatyvas naujai atsiveriančioje rinkoje. Iš esmės buvo kartojama 2010–2012 m. įvykusi tiekimo liberalizavimo programa verslui.

Naujausią istorijos posūkį jau galime vadinti eiliniu termino pratęsimu. Planuotai tai daryti trimis etapais 2020–2022 m., energijos kainų šoko akivaizdoje antras etapas buvo nukeltas iki 2022 m. vidurio, o trečiasis – iki 2026 m., o dabar – iki 2030 m. Paskutinė grupė politikus gąsdina, nes, nors ir nevartoja daug elektros, yra gausi rinkėjų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/13/smulkiems-vartotojams-siuloma-iki-2030-m-leisti-naudotis-visuomeniniu-elektros-tiekimu-563676

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000392155/siulant-pokycius-renkantis-elektros-tiekeja-ekspertas-teigia-nuo-to-nukencia-vartotojai

Teismai dėl sankcijų

Tęsiasi „Inter RAO Lietuva“ ir ją į sankcijų sąrašą įtraukusios FNTT teisiniai ginčai. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į ES Teisingumo teismą, mat kilo klausimų, kaip vertinti įtraukimo į sankcijų sąrašus teisėtumą, kaip teismui prižiūrėti nacionalinio saugumo klausimus ir kaip vertinti bendrovių sąsajas su sankcionuotais asmenimis.

„Inter RAO Lietuvos“ veikla apribota 2022 m. pradžioje, įšaldytos jos lėšos, akcijos ir nekilnojamasis turtas. Remdamasi ES Tarybos aktais, FNTT teigė, jog bendrovė per savo akcininkų struktūrą yra susijusi su ES sankcionuojamais asmenimis. Iš pradžių FNTT nurodė sąsają su Igoriu Sečinu, „Inter RAO“ vadovu ir „Rosneft“ savininku.

Bet vėliau FNTT nusprendė, jog bendrovė yra kontroliuojama Vladimiro Putino. LVAT pažymi, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų tokią sąsają. Tačiau autokratinėse valstybėse politinės valdžios faktinė kontrolė gali būti įgyvendinama ir tokiais būdais, kurių patikrinti ar įrodyti objektyvios galimybės gali ir nebūti.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/12/lvat-stabdo-fntt-ir-inter-rao-lietuvos-ginca-kreipiasi-i-es-teisingumo-teisma-563655

https://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai-spaudai/lvat-kreipesi-i-teisingumo-teisma-es-sankciju-byloje-del-sasaju-su-vladimiru-putinu/13058

Elektros kainos

Elektros kainos Lietuvoje šią savaitę šoktelėjo, kai kuriomis piko valandomis, iki 499 €/MWh. Itin neįprasta, kad toks valandos kainų šuolis buvo fiksuojamas savaitgalį, kai įprastai elektros poreikis yra sumažėjęs. Vidutinė savaitės kaina, didžiausia nuo pirmosios 2024 m. savaitės, siekia 194,4 €/MWh.

Kadangi šuolis nutiko iškart po sinchronizacijos savaitgalio, buvo suskubta viešai paaiškinti, kad kainų šuolį sukėlė ne ji. Renatas Pocius, energetikos reguliuotojo vadovas, pažymėjo, kad jį nulėmė vyraujantis „dunkelflaute“ – laikotarpis, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė.

Tamsiuoju metų laiku elektros kaina smarkiai priklauso nuo vėjo jėgainių, nes net saulėtą dieną saulės jėgainės elektros praktiškai negamina. Didesnių kainų šuolių žiemą nurimus vėjui galime tikėtis ir toliau – tol, kol regione nebus pristatyta pakankamai įvairiausių rūšių baterijų ir akumuliatorių.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2484629/pocius-brangesne-elektra-del-mazos-aei-gamybos-neveikiancio-estlink2-vartojimo

Kiti dalykai

Rusų dronas pataikė į Černobylio „sarkofagą“ – sprogusio ketvirtojo reaktoriaus liekanas dengiančią struktūrą, saugančią reaktorių nuo išorinio poveikio ir išorę nuo radiacijos. Struktūroje pramušta apie šešių metrų diametro skylė, smūgio vietoje kilo gaisras, sutrikdęs remonto darbų pradžią, tačiau radiacinis fonas nepakito.

https://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/update-276-iaea-director-general-statement-on-situation-in-ukraine

Pastarąją savaitę Lietuvoje fiksuojant žemiausią oro temperatūrą šią žiemą, gamtinių dujų srautai perdavimo sistemoje pasiekė ~100 GWh per parą. Panašus poreikis paskutinį kartą fiksuotas pernai sausį. ~80% dujų į perdavimo tinklą patenka iš Klaipėdos SkGD terminalo, kita dalis – iš Inčukalno dujų saugyklos ir per GIPL jungtį su Lenkija.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2487584/amber-grid-atsalus-orams-lietuvoje-isaugo-perduodamu-duju-srautai

Per izoliuotą energetikos bandymą praėjusį šeštadienį buvo laikinai atsijungęs ir vėliau vėl įsijungė Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas. „Litgrid“ aiškinimu, blokas buvo atsijungęs „suveikus automatinėms apsaugoms“. Pati bendrovė priežasčių nekomentuoja, kol, kaip numatyta tokiais atvejais, dėl atsijungimo bus atliktas tyrimas.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2482990/del-per-bandyma-atsijungusio-elektrenu-kombinuoto-ciklo-bloko-atliks-tyrima

Siekdamas „įprasminti šalies prisijungimą prie Europos elektros tinklų“, Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti naują – Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną. Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras šią datą siūlo minėti vasario 9 d.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2489055/vasario-9-aja-siuloma-paskelbti-lietuvos-energetines-nepriklausomybes-diena

#EnergyDigest (06/25): energetinė nepriklausomybė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(6 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, Baltios šalys atsijungė nuo Rusijos elektros sistemos ir sinchronizavosi su Europa, „Enefit Green“ prie tinklo prijungė 80 MW vėjo parką.

  • Iš tokių vidutinių – valstybės valdomoms energetikos įmonėms sinchronizacijos savaitgalį nepavyko išvengti kuriozų, nesiliauja prastos iniciatyvos elektros tiekimui reguliuoti.

  • Be to, atsirado naujas „Achemos grupės“ pirkėjas, pradėjo veikti Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinka, skiriama parama įmonėms baterijų įsirengimui.

Štai papunkčiui.

Sinchronizacija

Sekmadienį, vasario 9 d., 14:05 val. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklų. Nuo Rusijos elektros sistemos IPS/UPS vadinamojo BRELL žiedo Baltijos šalys atsijungė šeštadienį, 9:09 val. ryte. Taip buvo užbaigtas trečias ir paskutinis energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos etapas. Nuo to laiko iki sekmadienio popietės vyko trijų šalių elektros sistemų bandymai.

Netikėtumu tapo šeštadienio bandymų metu avariniu būdu atsijungęs Elektrėnų 9 blokas (kombinuoto ciklo blokas, KCB). Jo gamybą suskubo pakeisti Kauno HE ir Kruonio HAE, tačiau sistemos dažnis buvo smukęs iki „netikėtų žemumų“, kaip tai apibūdino estų „Elering“ vadovas. Kas nutiko „Ignitis gamyba“ nekomentuoja, kol incidentą ištirs energetikos reguliuotojas.

Karaliaučius liko atskirtas nuo Baltarusijos ir kontinentinės Rusijos, ir nuo šiol veiks izoliuotu režimu. Maskva kurį laiką turėjo potencialų įtakos svertą prieš Baltijos šalis, kai eksklavas buvo pasiruošęs savarankiškam darbui, o Baltijos šalys ne. Tačiau dabar dujų, žmonių ir krovinių tranzito kontrolė Lietuvos rankose šią dinamiką apvertė aukštyn kojomis.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/09/energetine-nepriklausomybe-baltijos-salys-sinchronizavo-elektros-tinklus-su-europa-563412

https://www.vz.lt/rinkos/2025/02/08/trys-zingsniai-link-energetines-nepriklausomybes-nafta-dujos-elektra-563413

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/08/baltijos-salys-ruosiasi-prisijungti-prie-europos-elektros-tinklu-baigti-daznio-valdymo-testai-siurprizas-elektrenuose-563408

Savaitgalio žvaigždės

Dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Baltijos šalių atsijungimą nuo Rusijos, sukosi apie dvi temas: „dings elektra“ ir „elektra bus labai brangi“. Pirmąjį punktą pastiprinti nutarė Latvijos Rezeknės ir Daugpilio vietinės institucijos, prieš atsijungimą nuo BRELL grasinusios išjungti šviesoforus, o Jelgavoje buvo raginama nesinaudoti liftais.

Antrojo punkto kontekste „Ignitis grupei“ priklausantis elektros tiekėjas „Ignitis“ daliai savo klientų išsiuntė „nekorektiškas“ sąskaitas už elektrą. Jose buvo nurodytos dvigubai didesnės, nei turėtų būti, už elektrą mokėtinos sumos. Bendrovė paaiškino, kad taip nutiko, nes „sistema duomenis iš duomenų mainų platformos paėmė du kartus“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2482445/ignitis-isgasdino-dali-klientu-buvo-issiustos-nekorektiskos-saskaitos

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2481209/pries-sinchronizacija-keliuose-latvijos-miestuose-bus-isjungti-sviesoforai

Naujas „Achemos“ pirkėjas

Smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas Arūnas Laurinaitis už maždaug 303 mln. € siekia iš Lydos Lubienės ir Viktorijos Lubytės įsigyti kontrolinį 54,07% koncerno akcijų paketą. Kol kas akcininkės esą laikosi pasirašyto ketinimų protokolo dėl akcijų pardavimo vengrų „MET Group“. Tiesa, pirmenybę įsigyti parduodamas akcijas turi esami akcininkai, tad teismui dėl to pateiktas ieškinys.

Kontrolinį akcijų paketą A. Laurinaitis perimtų vienas. Tam jis teigia užsitikrinęs užsienio ir Lietuvos bankų finansavimą. Finansinės institucijos esą pritaria jo parengtai „Achemos grupės“ ateities strategijai. Jo vizijoje svarbus akcentas yra dekarbonizacija, „Achemos grupės“ transformacija į žaliąją gamybą.

„Achemos grupei“ priklauso didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, azoto trąšų gamykla „Achema“. Taip pat dujų prekybininkė „Achema Gas Trade“, atsinaujinančios energetikos bendrovė „Renerga“, krovos įmonės Klaipėdos uoste. Jame grupė tikisi teikti paslaugas regione statomiems jūrinio vėjo parkams.

https://www.vz.lt/pramone/2025/02/06/atsirado-naujas-achemos-grupes-pirkejas-563333

https://www.vz.lt/pramone/2025/02/06/a-laurinaitis-apie-sokiravusi-l-lubienes-pasiulyma-pirmiausia-pervesti-pinigus-563360

Kiti dalykai

Prieš sinchronizaciją su Europa pradėjo veikti bendra Baltijos šalių elektros balansavimo pajėgumų rinkos platforma. Joje elektros sistemų valdytojai iš rinkos dalyvių aukciono būdu rezervuoja elektros gamybos įrenginius arba baterijas, kurie po to yra naudojami sistemos balansavimui ir dažnio valdymui. Pirmieji aukcionai šioje rinkoje įvyko antradienį.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/artejant-sinchronizacijai-su-kontinentine-europa-pradejo-veikti-baltijos-saliu-balansavimo-pajegumu-rinka/36042

Seime užregistruoti įstatymo pakeitimai, kurie leistų gyventojams vėl rinktis visuomeninį tiekėją. Visuomeninis tiekimas – tai elektros tiekimas pagal reguliuotojo nustatytą tarifą, anksčiau tai buvo vienintelis būdas gyventojams gauti elektros energiją. Kaip tyčia, reguliuojamas tarifas mažėja prieš kiekvienus rinkimus. Tai paaiškintų, kodėl kai kurie politikai nori jį išsaugoti.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/03/seime-siulymas-leisti-gyventojams-grizti-i-visuomenini-elektros-tiekima-563189

Pirmą kartą bus teikiama parama įmonėms įsirengimui baterijų, kurios ateityje teiktų balansavimo paslaugas elektros sistemos operatoriui (nuo 15 MW). Skiriami 102 mln. €, iki 150.000 €/MWh, arba iki 30% investicijų. Paraiškos priimamos iki birželio 17 d., remiami projektai bus atrenkami konkurso būdu. Taip siekiama, kad iki 2028 m. Lietuvoje būtų įrengta mažiausiai 800 MWh talpos baterijų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/02/06/elektros-kaupiklius-isirengti-norincioms-imonems-102-mln-eur-parama-563382

Prie elektros tinklo prijungtas 80 MW „Enefit Green“ vėjo parkas Kelmės rajone „Kelmės I“. Jame pradėta bandomoji elektros gamyba. 11 iš 14 jėgainių dirba visu pajėgumu, o likusios trys bus įjungtos palaipsniui. Estų „Enefit Green“ Lietuvoje iš viso turi aštuonis 337 MW galios vėjo parkus, šalia statomas dar 87 MW „Kelmės II“. Iš viso Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia 1.849 MW.

https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/litgrid-prijunge-80-mw-vejo-elektriniu-parka-kelmes-rajone-252204

#EnergyDigest (05/25): sinchronizacijos projektai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(5 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, rusų naftos sektorius kenčia nuo karo, kurį pats finansuoja, reguliuotojas leido nestabdyti dujotiekio su Lenkija, o pastaroji stato 1,5 GW jūros vėjo parką.

  • Iš tokių vidutinių, dezinformacija apie sinchronizaciją užklydo ir į mūsų kromelį.

  • Be to, sinchronizacijos projektai prisijungus prie Europos nesibaigs, reguliuotojas sustabdė Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursą, „Ignitis“ užsitikrino reklamos plotus Palangoje dešimtmečiui.

Štai papunkčiui.

Dezinformacija

Lietuva, regis, prisijungė prie Latvijos ir Estijos kaip dezinformacijos taikinys atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos tema. Propagandinė linija lengvai nuspėjama ir gerai pažįstama – „atsijungus nuo Rusijos dings elektra“. Latvijoje ir Estijoje ši dezinformacija pradėta skleisti jau anksčiau.

Energetikos ministerija pažymi, kad Lietuva sinchronizacijai yra pasirengusi – vykstant procesui šalies gyventojai nepatirs nepatogumų, elektros tiekimas taip pat neturėtų nutrūkti.

Gyventojams jokių veiksmų atlikti nereikia: nieko spausti, pildyti ar persirašyti. Juo labiau nereikia niekam pateikti jokių savo duomenų. Elektros tiekėjai vertina, kad poveikis elektros kainoms bus nepastebimas arba minimalus, „kelių procentų ribose“.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/internete-plinta-gasdinimai-del-atsijungimo-nuo-brell-ar-tikrai-dings-elektra-664-2385012

https://www.eso.lt/web/naujienos/eso-ir-litgrid-susijungiant-su-europos-elektros-tinklais-jokiu-veiksmu-gyventojams-atlikti-nereikia/4466

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2467527/latvijoje-estijoje-plinta-dezinformacija-apie-sinchronizavima-lietuvoje-to-kol-kas-nera

Sinchronizacijos projektai

Lietuvos elektros tinklų valdytoja „Litgrid“ įjungė paskutines 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai atkarpas ir baigė statybos darbus. Įjungta 1 iš 2 grandžių ir atkurtas elektros perdavimas tarp Latvijos ir Lietuvos per liniją Gruobinia–Klaipėda. Taip užbaigtas vienas iš sinchronizacijos projektų, kurių „Litgrid“ įgyvendino jau 8.

Sinchronizacija su Europa oficialiai įvyks vasario 9 d. Tačiau dalis jai skirtų projektų bus užbaigti jau po. Stambiausias – antrosios elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos. Ji planuota kartu su sinchronizacija 2025 m. pab., dabar planuojama iki 2030 m. pabaigos. Yra ir kitų.

Kruonio HAE–Bitėnų liniją liko sujungti su Kruonio HAE–Kybartų linija, tai vyks vasarį. Trečiasis sinchroninis kompensatorius darbą pradės balandį. Antroji Darbėnai–Bitėnai grandis bus įjungta pavasarį kartu su Darbėnų skirstyklos statybos darbų pabaiga. Bitėnų skirstyklos išplėtimas – vasarą. Tad įvykus sinchronizacijai darbai dar nepasibaigs.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-uzbaige-330-kv-elektros-linijos-darbenaibitenai-statybos-darbus/36022

https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir768/dir38/dir1/19_0.php

Smūgiai Rusijos naftai

Ukraina dronais pažeidė du tarptautinei naftos rinkai svarbius Rusijos naftos eksporto infrastruktūros objektus  – kompresorines Andrapolyje į Vakarus nuo Maskvos ir Družbos kompresorinę prie Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sienų. Pirmoji padeda naftai pasiekti Ust-Lugos uostą, kita – jai tekėti vamzdynais į Baltrusiją ir Vidurio Europą.

Ust Lugos uostas, įprastai eksportuojantis nuo trečdalio iki ketvirčio visos Rusijos jūra eksportuojamos naftos, bent laikinai sustabdė tanklaivių krovą. Družba naftotiekis naftą tiekia Vengrijai ir Slovaikijai, ten kol kas tylu. Čekijos „Orlen Unipetrol“, taip pat prijungta prie naftotiekio, rusiškos naftos nebeimportuos antroje metų pusėje.

Be šių smūgių Ukraina visą sausį nuolat naikino Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tai – efektinga ekonominio karo dalis, tačiau jo poveikis Rusijos invazijos į Ukrainą eigai priklausys nuo to, kaip į nepriteklių reaguos visuomenė. Mat ji nuo to nukentės pirmiausia. O tai neįkvepia.

Biudžeto pajamas iš naftos eksporto Rusija gali išpūsti devalvuodama rublį. Tai iš dalies jau vyksta – nuo 2022 m. vidurio valiuta atpigo dvigubai. Tai reiškia dvigubai daugiau rublių karo poreikiams už vieną naftos dolerį. Tai taip pat reiškia didesnę infliaciją ir mažėjančią rusų perkamąją galią.

Naftos perdirbimo gamyklų bombardavimas mažina degalų pasiūlą, tačiau kariuomenę tai paveiks paskutinę. Kainų augimo degalinėse Kremlius stengiasi išvengti gausiai subsidijuodamas pardavėjus. Visgi, kol kas piktų vairuotojų eilės prie degalinių nesiformuoja.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-01-30/oil-flow-through-russia-s-ust-luga-appears-to-pause-after-drones

https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-drones-hit-russian-oil-pumping-station-missile-storage-site-kyiv-source-2025-01-29/

Kiti dalykai

Reguliuotojas VERT, vykdydamas Vyriausybės sprendimą, laikinai sustabdė antro Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursą. Jis bus sustabdytas tol, kol bus peržiūrėtos jo sąlygos. Jas Seimui tikimasi pateikti pavasarį, konkursą tikimasi užbaigti iki metų pabaigos. Naujosios vyriausybės netenkino valstybės paramos lygis bei tai, kad konkursą gali laimėti vienintelis dalyvis.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/29/vyriausybe-laikinai-stabdo-antro-juros-vejo-parko-konkursa-562969

VERT priėmė „Amber Grid“ pateiktą Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL saugumo patikros išvadą. Ji leidžia naudoti dujotiekį, kol bus keičiamos maždaug 120 jame sumontuotų tinkamų sertifikatų neturinčių, galimai rusiškų jungiamųjų detalių. Dujotiekio patikrą atliko konkursą laimėjusi įmonė „Inspecta Latvija“, nedalyvavusi GIPL statyboje.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/vert-prieme-amber-grid-gipl-saugumo-patikros-vertinima-664-2386894

Lenkų valstybinė energetikė PGE ir danų „Orsted“ pasirašė susitarimą dėl 1,5 GW galios jūros vėjo parko „Baltica 2“ statybų. 30 mlrd. PLN (7,13 mlrd. €) vertės projektas elektrą pilnu pajėgumu pradės gaminti 2027 m. antrąjį pusmetį. Projektą finansuoja 25 finansų įstaigų konsorciumas, kuriame Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, EIB, ERPB.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/31/erpb-finansuos-lenkijos-juros-vejo-jegainiu-parko-statyba-563115  

„Ignitis renewables“ iki birželio vidurio už 1€ atnaujins Palangos Basanavičiaus gatvės, skvero ir tilto apšvietimą. Projektas įmonei kainuos 1,3 mln. €, o už tai bendrovė dešimčiai metų gaus 154 prekės ženklo atvaizdavimo platformas ant šviestuvų, bent 2 išskirtines vietas komunikacijai gatvėje ir kt. Kad žinotumėt, kodėl nuo „Ignitis“ reklamos neatsiginat vasarą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2475630/ignitis-renewables-uz-eura-atnaujins-palangos-j-basanaviciaus-gatves-apsvietima

#EnergyDigest (04/25): trys pasirinkimai, visi netikę

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(4 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, Baltijos šalys pasiruošė atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo, Estijoje bus statomas plūduriuojančių vėjo jėgainių parkas.

  • Iš tokių vidutinių – Astravo AE gedimai Minsko laikomi paslaptyje, iš viešosios erdvės vis nedingsta svajos apie mažuosius branduolinius reaktorius.

  • Be to, bus peržiūrimos antro jūrinio vėjo aukciono sąlygos, „KN Energies“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“, ESO suderino investicijas į tinklą ateinančiam dešimtmečiui.

Štai papunkčiui.

Jūrinio vėjo aukcionas

Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko aukcioną. Kadangi dalyvių registracija aukcionui jau įpusėjusi, tikimasi greitai sulaukti kitų institucijų sprendimų. Ministerija sieks peržiūrėti ankstesnės vyriausybės lapkritį pradėto konkurso sąlygas, bei pateikti apskaičiuotus kaštus ir naudas visuomenei.

Kalbame apie antrąjį, patrauklesniu investuotojams laikytą 700 MW galios jūrinio vėjo parko projektą. Priešingai nei pirmasis projektas („Curonian Nord“), šis bus vykdomas jau ištirtoje teritorijoje, be to, vystytojui siūloma valstybės parama. Jo preliminari vertė siekia 3,13 mlrd. €.

Konkursas kritikuotas dėl to, kad jis galėtų būti laikomas įvykusiu net tuo atveju, jei jame sudalyvautų tik vienas dalyvis – įprasta sulaukti bent dviejų. Taip pat užkliuvo paramos lygis – 75,45-125,74 €/MWh. Kritikuota tiek tai, kad viršutinė riba per didelė, tiek ir tai, kad apskritai įrašytas paramos „dugnas“.

Nauja ministerija turėjo tris blogas išeitis: leisti aukcionui įvykti, jį nutraukti visai arba keisti jo sąlygas. Nei vienas nebuvo geras – pirmasis variantas atveria vartus nepalankiausiai aukciono baigčiai. Likusieji du prisideda prie ir taip chaotiškos jūrinio vėjo programos įvaizdžio.

Buvo pasirinktas pastarųjų dviejų galimybių mišinys. Techniškai aukcionas bus tas pats – jis bus stabdomas ir vėliau atnaujintas. Praktiškai, priėmus sprendimą procedūras atnaujinti, jos bus pradėtos iš naujo. Tikimasi konkursą skelbti balandį ir užbaigti dar šiais metais.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-atnaujine-salygas-antro-juros-vejo-parko-konkursa-tikimes-uzbaigti-per-2025-uosius-120080740

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/siuloma-laikinai-stabdyti-antraji-juros-vejo-elektriniu-parko-konkursa/

Astravo AE

Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius, išsijungęs gruodžio pradžioje, sekmadienį vėl įjungtas. Pastaruoju metu neveikė abu jėgainės blokai. Pirmasis dėl planinių darbų. Antrojo sustojimo priežastis aiškinama formaliai – jis atjungtas nuo tinklo dėl suveikusių saugos jutiklių, o juos patikrinus blokas vėl paleistas.

Lietuvos branduolinės saugos reguliuotojas VATESI teigia, kad neplaninis jėgainės blokų stabdymas ir užsitęsiantis remontas rodo neatsakingą požiūrį į jėgainės saugą, o reikalingos informacijos Baltarusijos pusė nepateikia. Minskas nėra sureagavęs ir į ankstesnius Lietuvos priekaištus dėl įvairių jėgainės saugos aspektų.

https://belta.by/society/view/vtoroj-energoblok-belorusskoj-aes-vkljuchen-v-rabotu-690974-2025/

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/23/lietuva-dar-karta-ragina-stabdyti-baltarusijos-ae-veikla-562711

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/14/baltarusijos-ae-neveikia-priezastys-neaiskios

Sinchronizacijai pasiruošta

Sinchronizacijai pasiruošta, teigia Baltijos šalių energetikos ministrai ir ramina: gyventojai gali būti ramūs, viskas valdoma, o „procesas suplanuotas taip, kad žmonės jo nepastebėtų“. Poveikis kainoms vertinamas kaip 1€ prie gyventojo mėnesio elektros sąskaitos – Baltijos šalys turės pačios balansuotis tinklus. Tai Rusijos sistemoje nemokamai darė Maskva.

Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 m. palaipsniui (30, 60 ir 100%) bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. Tai skatins gamintojus ir tiekėjus kuo tiksliau prognozuoti savo elektros gamybą ir poreikį.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/24/baltijos-saliu-ministrai-tinklu-prijungimui-prie-europos-sistemos-pasiruosta-net-lemputes-nesumirkses-562770

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/14/nuo-2028-m-visus-balansavimo-kastus-padengs-elektros-gamintojai-ir-tiekejai

Kiti dalykai

Prancūzų „Oxan Energy“ su finansiniu partneriu Nyderlandų „Snow“, pasiūlę 1,32 mln. € mokestį, laimėjo jūrinio vėjo parko aukcioną „Saare 1“ Estijoje. 900 MW parkas bus statomas 60 km atstumu nuo Saremos salos, 88 kv. km plote. Čia gylis siekia 85 metrus, todėl, kaip skelbiama, bent iš dalies bus statomos plūduriuojančios jūrinio vėjo jėgainės.

https://balticwind.eu/oxan-energy-won-1st-floating-offshore-wind-project-in-estonia/

„KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“) atnaujino sutartį su savo pagrindiniu klientu, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančia „Orlen Lietuva“. Naujos sąlygos, savaime suprantama, neskelbiamos. Tačiau pokyčius rinkoje indikuoja tai, kad vietoje 10 metų sutarties pasirašyta 3 metų sutartis su galimybe ją pratęsti.
https://www.vz.lt/rinkos/2025/01/21/kn-energies-ir-orlen-lietuva-pasirase-nauja-krovos-sutarti-562612

Prezidentūra teigiamai vertina Energetikos ministerijos siūlymus Baltijos šalims bendrai statyti rezervinę elektrinę. Tačiau ragina vertinti įvairias galimybes, pavyzdžiui, mažų modulinių reaktorių (SMR) technologiją. Nors ji nėra komerciškai brandi, o ministerija yra sakiusi, kad elektrinė galėtų būti pastatyta iki 2030 m., fantazijos apie SMR nemiršta.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/21/prezidentura-apie-siulyma-baltijos-salims-statyti-elektrine-visi-variantai-svarstytini-562583

Elektros skirstymo tinklą valdanti ESO per dešimtmetį į jį investuos 3,3 mlrd. €. Tokį investicijų planą patvirtino reguliuotojas. Palyginti, pastarąjį dešimtmetį investuota 1,7 mlrd. €. 49% numatytų lėšų, 1,62 mlrd. €, ESO investuos į naujų vartotojų prijungimą, dar 1,31 mlrd. € bus skirta tinklui atstatyti.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/23/eso-i-tinkla-iki-2033-uju-investuos-33-mlrd-eur-562714

#EnergyDigest (02/25): baterijos, baterijos ir dar baterijų

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(2 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, baterijų statytojų entuziazmas vėl matuojamas gigavatais, latviai pasistatė sinchroninį kompensatorių, stiprinama „LitPol Link“ apsauga.

  • Iš tokių vidutinių – keistai lipdoma parama baterijų įsirengimui gyventojams, kiek sulėtėjo vėjo jėgainių plėtra.

  • Be to, į paviršių išlindo retro teismo byla iš „KN Energies“ istorijos, Lietuva pirmą metų savaitę pasigamino 90% reikalingos elektros energijos.

Štai papunkčiui.

Subsidijos klišos ir klišesnės

Nuo sausio 7 d. gaminantys elektros vartotojai, t. y. gyventojai, turintys įsirengę saulės ar vėjo elektrines, gali teikti prašymus paramai elektros energijos kaupikliams gauti. Tam skirta virš 3 mln. € – pusė skirta Vilniaus, pusė – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams. Dar vienas, 15 mln. € dydžio kvietimas planuojamas pavasarį.

Ličio geležies fosfato baterijos įrengimui parama siekia 380,08 €/kWh, ličio jonų baterijoms – 314,1 €/kWh. Vienam objektui bus kompensuojama ne daugiau 15 kWh kaupiklio talpos, t. y. ne daugiau atitinkamai 5.701,2 € arba 4.711,5 €. Tai reiškia, kad subsidijos intensyvumas siekia vargu ar pateisinamus 60%. Palyginti, verslas gavo 30% intensyvumo paramą.

Nedidelė paslaptis, kad gaminantys vartotojai jau yra bent kelių rūšių subsidijų gavėjai – dalis jų ES lėšomis, kita dalis – kitų elektros vartotojų sąskaita. Kodėl dar viena europinė subsidija yra apribota tik jau ir taip persubsidijuotais gyventojais, paaiškinti sunku, mat baterijos tinklą padeda balansuoti kur įrengtos jos bebūtų.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/07/gyventojams-3-mln-eur-parama-elektros-energijos-kaupimo-irenginiams-isirengti

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/10/16/irengiancioms-energijos-kaupiklius-imonems-iki-30-dotacija

Dar daugiau baterijų

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė rugsėjo–gruodžio mėnesį preliminariai rezervavusi dar 2,1 GW galios tinkle 34 saulės ir vėjo parkų bei kaupimo įrenginių vystytojams. Beveik du trečdalius galios, 1,3 GW, sudaro ketinimai prie tinklo prijungti pramoninio dydžio baterijas. Jų talpa, jei būtų pastatytos visos, siektų 3 GWh.

Saulės elektrinėms ir vėjo jėgainėms rezervuota po maždaug 400 MW. Iš viso šiuo metu ketinimų išreikšta dėl 3,1 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4 GW saulės elektrinių vystymo. Palyginti, jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia siekia 3,7 GW. Tiesa, ketinimų protokolai yra ankstyvas žaliosios energetikos plėtros indikatorius.

Visgi, tai antras prašymų ciklas, kai tinklo baterijoms pasiūlyta galia viršija 1 GW. Prie to prisideda tiek augantis baterijų poreikis, tiek valstybės skiriama paskata jų įsirengimui. Nekenkia ir sparčiai pingančios ličio baterijos. Įrengti akumuliatoriai padės suvaldyti elektros kainų valandinius šuolius ir nuopuolius, subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-per-3-menesius-preliminariai-rezervavo-13-gw-galios-kaupimo-irenginiams-/33132

https://about.bnef.com/blog/lithium-ion-battery-pack-prices-see-largest-drop-since-2017-falling-to-115-per-kilowatt-hour-bloombergnef/

Po 20 metų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl didelės vertės „Naftos grupės“ turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Tai – istorija iš Lietuvos energetikos įmonių pertvarkų laikotarpio, kai „Klaipėdos nafta“ buvo verčiama normalia bendrove.

2004 m. „Klaipėdos nafta“ su naftos produktų ekspedijavimo bendrove „Naftos grupė“ sudarė sutartį, pagal kurią pastarajai buvo suteikta išskirtinė teisė per valstybės valdomos įmonės terminalą tiekti vakuuminį gazolį. Pirmoji sutartį vienašališkai nutraukė 2010 m. ir gavo Energetikos ministerijos nurodymą išsiaiškinti, kaip buvo sudaryta tokia sutartis.

2014 m. po institucijų tyrimo skelbta, kad 2005–2010 m. vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas, pasinaudodamas savo uošvio ryšiais su tuometiniu „Klaipėdos naftos“ vadovu, „sudarė Lietuvos Respublikos valstybei nuostolingą sutartį“. Padaryta 70 mln. Lt (20,3 mln. €) finansinė žala, iššvaistyti 2 mln. Lt ir nesumokėti 8 mln. Lt mokesčių.

Tuomet sekė ieškiniai dėl žalos atlyginimo, o bausmes Klaipėdos teismas dalyviams išdalino ir nuostolius atlyginti liepė 2017 m. Sprendimas buvo kelis kartus skundžiamas, strigo pandemijoje, tad byla, jei būtų vaikas, šiemet eitų į septintą klasę.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2454152/auksciausiajame-teisme-naftos-grupes-turto-grobstymo-byla

https://www.vz.lt/archive/article/2014/12/2/fntt-naftos-grupe-valstybei-padare-80-mln-lt-zala

Kiti dalykai

Latvijoje, Gruobinioje, netoli šalies sienos su Lietuva, pradėjo veikti pirmasis iš trijų šalies sinchroninių kompensatorių. Tai sinchronizacijai itin svarbūs įrenginiai, užtikrinantys inerciją energetikos sistemoje. Likę du, prie Venspilio ir prie Daugpilio, bus įrengti Baltijos šalims jau veikiant sinchroniškai su Kontinentine Europa, atitinkamai gegužę–birželį ir spalį–lapkritį.

https://eng.lsm.lv/article/economy/economy/09.01.2025-big-power-device-set-up-in-grobina-ahead-of-baltic-states-leaving-russian-grid.a583087/

Elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, Viešojo saugumo tarnyba saugos nuo sausio 15 d., o ne nuo balandžio, kaip planuota iki šiol. Kol kas jungtį saugo privati saugos tarnyba. Tokių priemonių imamasi prieš sinchronizaciją, kuri vyks vasario 7-8 d., saugantis galimo sabotažo.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2455447/sinchronizavimui-svarbius-litpol-link-objektus-vst-saugos-nuo-sausio-vidurio

Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad pagal 2024 m. išnagrinėtus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, sausumoje galėtų būti statomos 359 vėjo jėgainės, kurių bendra galia sudarytų 2,704 GW. Tai 14% mažiau, nei 2023 m. (417, 3,128 GW galios jėgainių). Daugiausia vėjo jėgainių suplanuota Biržų (95), Pasvalio (67) rajonuose ir Rietave (54).

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/paaiskejo-kuriose-savivaldybese-2024-metais-buvo-suplanuota-daugiausia-vejo-jegainiu-664-2374302

Pirmą metų savaitę vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 90% viso šalies elektros poreikio. Tai lėmė gausi elektros gamyba iš vėjo – jos pagamino 129 GWh, 61% visos pagamintos elektros. Importuotos elektros 72% atkeliavo iš Skandinavijos per „Nord Balt“ jungtį, 28% – iš Lenkijos. Elektros kaina Lietuvoje buvo 10 €/MWh mažesnė, nei Latvijoje ar Estijoje.

https://www.vz.lt/energetika/2025/01/06/praejusia-savaite-elektrines-lietuvoje-pagamino-90-reikalingos-elektros

#EnergyDigest (01/25): Ukrainos tranzito pabaiga

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(1 sav., 2025)

  • Iš geresnių naujienų, be skaudesnių pasekmių pasibaigė rusiškų dujų tranzias per Ukrainą, stiprinama energetikos objektų apsauga, žadami „pozityvūs punktai“ sutartyje dėl „Rheinmetall“ artilerijos gamyklos.

  • Iš tokių vidutinių – brangsta reguliuojamas tarifas.

  • Be to, formuluojamas siūlymas dėl naujos Baltijos šalių elektrinės, Lietuva atidžiau prižiūrės „Independence“, „Litgrid“ rezervai šiemet atsieis 67 mln. €.

Štai papunkčiui.

Tranzito galas

Sausio 1 d. baigėsi rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą. Baigė galioti 2019 m. tarp „Nord Stream 2“ nespėjusio užbaigti „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ ir GTSOU pasirašytos dujų tranzito sutartys. Kyjivas apie tai, kad sutartys nebus pratęstos, informavo dar vasarą. Kremlius tai patvirtino tik paskutinėmis metų dienomis.

Rusijos vamzdinių dujų eksportui į Europą liko vienintelis kelias – „Turkstream“ dujotiekis po Juodąja jūra. Tačiau, kadangi kalbame apie jau ir taip nusekusio dujų srauto pabaigą, tai didelio realaus pokyčio į Europos dujų rinką neatnešė. Dujų kainos paaugo, tačiau tapo tik nesmarkiai brangesnės, nei lapkritį.

Rusiškas dujas iki tranzito pabaigos pirko Slovakija, Vengrija ir Serbija, nemokamai dujos buvo tiekiamos Rusijos marionetiniam Uždniestrės regionui Moldovoje. Alternatyvaus dujų tiekimo nebuvo užsitikrinęs tik pastarasis regionas. Slovakija triukšmavo labiausiai, nes iki šiol uždirbdavo iš su politine nuolaida gautų dujų prekybos Europoje.

Uždniestrė liko be dujų tiekimo, nepaisant to, kad Kremlius galėtų regioną aprūpinti dujomis iš pietų. Europoje dujų taip pat netrūksta, jos, tiesa, nedalinamos nemokamai. Čia, galima manyti, kils humanitarinė krizė, kuri kris ant Moldovos pečių. Pastaroji ta proga ketina nacionalizuoti „Gazprom“ valdomą dujų bendrovę.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/01/ukraina-sustabde-rusijos-duju-tranzita-labiausiai-nukentes-slovakija-ir-moldova

https://www.vz.lt/rinkos/2024/12/27/duju-rinka-galiausiai-patikejo-kad-2025-m-teks-gyventi-be-ukrainos-tranzito

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/03/uzdniestreje-energetine-katastrofa-bet-prorusiski-separatistai-atsisako-duju-is-europos

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/moldova-ruosiasi-atsiimti-moldovagaz-is-gazprom

Elektrinė visam regionui

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas konkrečiau apibūdino savo sumanymą dėl Baltijos šalių rezervų. Jų poreikis iškilo po Rusijos atakų prieš povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ministras ketina siūlyti Baltijos šalims bendrai statyti „modernią, manevringą elektrinę“ ar elektrines.

Ministras užsiminė apie galios aukcionus.T. y. galėtų būti skelbiami aukcionai konkrečius parametrus atitinkantiems elektros gamybos įrenginiams pastatyti. Tiesa, sumanymas dar su kaimynais neaptartas.

Pasiūlymas logiškas, rezervines elektrines išlaikyti visoms trims šalims būtų lengviau, nei kiekvienai šaliai atskirai. Galbūt ES finansavimas atsirastų. Tačiau istorija moko, kad Baltijos šalys sunkiai susitaria. Be to, vietinių rezervų klausimus sprendžia tiek Estija, tiek Lietuva. Tad šiam sumanymui į save riestų nagų gali pasirodyti per daug.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2450909/vaiciunas-juriniu-jungciu-pazeidimai-nekelia-gresmes-sinchronizacijai

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/lietuva-latvija-ir-estija-galetu-statytis-bendra-elektrine?video=1

Strateginių objektų apsauga

„Litgrid“ ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) sutarė dėl energetikai svarbių objektų apsaugos. VST nuo šių metų pradžios tampa atsakinga už „Litgrid“ valdymo ir duomenų centro apsaugą, taip pat ji saugos didžiausią Lietuvos rezervinę elektrinę Elektrėnuose. Nuo balandžio tarnyba saugos tarptautines elektros jungtis „LitPol Link“ ir „Nord Balt“.

Šiuo metu VST saugo 9 strateginius objektus, šiemet šį sąrašą ketinama papildyti dar 4. Vėliau sąrašą planuojama dar labiau plėsti. Manoma, kad pasikeitus geopolitinei situacijai, strateginiai objektai gali tapti priešiškų jėgų taikiniais. VST turėtų užtikrinti, kad juos saugos „tinkamai paruoštos, gerai ginkluotos pajėgos“.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra

Kiti dalykai

Lietuvai į savo rankas perėmus dujų importo terminalą „Independence“ dažnės jo patikros. Jos vyks kasmet, o ne kartą per dvejus metus. Mat laivas dabar bus prižiūrimas pagal Lietuvos taisykles, o ne Singapūro, su kurio vėliava plaukiojo iki šiol. „KN Energies“ taip pat mokysis valdyti laivą – iki šiol dujų ir naftos terminalų operatorė laivų nėra turėjusi.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/31/lietuvai-peremus-independence-daznes-jo-patikra

Reguliuojamą vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 4% daugiau – po 20,5 ct/kWh (iki šiol 19,7 ct/kWh). Oficialiai – dėl didesnių kainos prognozių. Bet statistiškai taip visuomet nutinka po rinkimų. Šiemet visuomeninio tiekimo neliks – kitus tiekėjus turės pasirinkti paskutiniai ~0,4 mln. smulkiausių elektros vartotojų.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2450620/sausi-brangsta-visuomeninis-elektros-tiekimas-daliai-dideja-ir-gamtiniu-duju-tarifai

Vyriausybė galutinai patvirtino sutartį dėl bendros su „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybos. Energetikos ministras užsiminė, kad per dvi-tris savaites paaiškės „pozityvūs punktai“ šioje sutartyje – „reikšmingi dalykai, energetikai taip pat“. Vyriausybė savo indėlį į gamyklos statybą atlieka per ministerijai pavaldžią bendrovę „EPSO-G Invest“.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-i-epso-g-ir-rheinmetall-sutarti-itraukta-kol-kas-neskelbtu-pozityviu-punktu-120075354

„Litgrid“ už „įrenginių prieinamumo paslaugą“ „Ignitis gamybai“ šiemet mokės 66,7 mln. €. Sistemos valdytojas tokias paslaugas perka kasmet, jų poreikis iš viso siekia 1.118 MW. Įprasta, kad šias paslaugas tiekia Elektrėnų kompleksas, Kauno termofikacijos elektrinė, „Orlen Lietuva“ ir Panevėžio energijos valdoma Panevėžio elektrinė.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/litgrid-pasirasys-beveik-66-mln-euru-vertes-sutarti-su-ignitis-gamyba-664-2368570

#EnergyDigest (52/24): nutrauktas kabelis

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(52 sav., 2024)

  • Iš tokių geresnių naujienų, danai prie Telšių statys baterijų parką, priimti investiciniai sprendimai antros elektros jungties su Lenkija statybai.

  • Iš tokių vidutinių, rusų „šešėlinio“ laivyno tanklaivis nutraukė elektros kabelį „Estlink 2“, tokie infrastruktūros gadinimai gali priversti regiono šalis persvarstyti rezervinių elektrinių poreikį.

  • Be to, toliau stringa vykstančio jūrinio parko aukciono parlamentinė kontrolė, estai anksčiau laiko naikina paramą šiluminei elektrinei, suomiai prognozuoja elektros poreikio šuolį.

Štai papunkčiui.

Kalėdinis stebuklas

„Eagle S“, su Kuko salų vėliava plaukiantis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, Kalėdų dieną nutraukė elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“ ir kelis telekomunikacijų kabelius. „Estlink 2“ yra didesnioji iš dviejų to paties pavadinimo jungčių tarp Suomijos ir Estijos. Jos galia siekia 650 MW, palyginti su 350 MW galios pirmuoju „Estlink“.

Inkaro tempimas dugnu tampa klasikiniu tokių atakų metodu. Keliomis dienomis anksčiau telekomunikacijų kabelius nutraukęs kinų laivas „Yi Peng 3“ išplaukė iš Baltijos jūros. Jis buvo sustabdytas, bet paleistas be pasekmių su Kinijos įsikišimu. 2023 m. spalį inkaro tampytojas „NewNew Polar Bear“, prakiurdęs dujotiekį „Balticconnector“, net nebuvo sustabdytas.

Šį kartą laivas buvo Suomijos pakrantės apsaugos nukreiptas į šalies teritorinius vandenis. Čia jį perėmė sraigtasparniu išsilaipinusios specialiosios pajėgos. „Eagle S“ buvo konfiskuotas ir nuplukdytas prie Suomijos Kilpilahti uosto Porvoo mieste. Skelbiama, kad laive rasta sumontuota ir signalų žvalgybos įranga, naudota NATO pajėgų sekimui.

Skandinaviškos elektros importo kelio netektis atsispindės elektros rinkoje. Baltijos šalyse, tikėtina, elektra dėl to bus brangesnė, Suomijoje – pigesnė. Tačiau paklausos pikų laikotarpiu situacija gali būti ir priešinga. Vyraujant palankioms sąlygoms žaliosios energijos gamybai Baltijos šalyse, Suomija jungtimi elektrą importuodavo.

Preliminariai tikimasi sutaisyti kabelį iki 2025 m. rugpjūčio, tačiau galutinė data dar neaiški. Sinchronizacija vyks be šios jungties. Jūroje yra nutiestos dar dvi jungtys – pirmasis „Estlink“ ir „Nord Balt“ tarp Lietuvos ir Švedijos. Klausimas, ar jos išgyvens iki sinchronizacijos, tiesa, proceso greičiausiai nebesustabdytų net ir visų jūrinių jungčių netektis.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/27/ekspertas-apie-estlink-2-sutvarkyma-nezinau-kiek-tai-uztruks-kainas-lems-daug-veiksniu

https://www.fingrid.fi/en/news/news/2024/estlink-2-electricity-transmission-link-between-finland-and-estonia-has-failed-investigation-continues2/

https://elering.ee/en/suspected-fault-estlink-2-located-seabed-gulf-finland

https://www.lloydslist.com/LL1151955/Russia-linked-cable-cutting-tanker-seized-by-Finland-was-loaded-with-spying-equipment

Nauji rezerviniai pajėgumai

Rusijos daroma žala jūrinei infrastruktūrai „reikalauja persvarstyti papildomus generacijos pajėgumus“, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šiuo metu, tiesa, anot jo, nėra realios grėsmės, kad Lietuva liktų be elektros, net ir nutraukus jūrines jungtis. Elektros poreikį esant reikalui užtikrintų Elektrėnų elektrinė, taip pat – šalies miestų šiluminės elektrinės.

Tačiau, kaip pastebi ir estų „Elering“, tarptautinės jūrinės jungtys iki šiol padėjo balansuoti elektros gamybą ir vartojimą abejose kabelio pusėse. Be „Nord Balt“ Lietuva neapsiėjo net išbandydama savo sistemą izoliuotu režimu. Tačiau jei jungčių prieinamumu būtų abejojama, elektros sistemų valdytojai turėtų iš naujo įsivertinti rezervinių elektrinių poreikį.

Garsiai nekalbama, bet visa tai kainuos pinigus ir darys neigiamą įtaką – labiau ar mažiau pastebimą – regiono šalių ekonomikoms. Nepaisant to, mes šias atakas tebevadiname „hibridinėmis“. Antraip į jas reikėtų atsakyti.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ministras-elektros-perdavimo-sistemos-operatoriai-turi-akyliau-ivertinti-papildomus-generacijos-pajegumus-120074686

https://www.err.ee/1609561207/elering-uhendame-end-venemaast-lahti-ka-siis-kui-molemad-uhendused-katkevad

Sausumos jungtis

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE patvirtino finansinį investicinį sprendimą dėl „Harmony Link“ jungties statybos sausumoje. Pagal operatorių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, taip kartu įsigalioja ir rugsėjį Lietuvos „Litgrid“ priimtas sprendimas.

Kitaip tariant, oficialiai nutarta naują elektros jungtį statyti ir, kas svarbiausia, ją finansuoti. Šis projektas galbūt žymi politinių nuotaikų pokytį Varšuvoje, mat anksčiau Lenkija labai kategoriškai priešinosi antros sausumos jungties statybai. Jei tai ženklas, kad politikų onoras ir kaprizai eižėja, tuomet tai geros žinios visam regionui.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/isigaliojo-litgrid-ir-pse-finansiniai-investiciniai-sprendimai-del-harmony-link-jungties-sausumoje-statybos/33116

Kiti dalykai

Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ užsitikrino valstybės paramą baterijų statybai prieš Telšių. Ten bus statoma 12 MW galios, 48 MWh talpos kaupiklių parkas. Saulės ir vėjo parkų vystytojai tai bus naujas veiklos laukas. Statybų pradžia planuojama 2025 m. pab., o prijungti prie tinklo baterijas tikimasi 2026 m. viduryje.

https://www.vz.lt/pramone/2024/12/23/european-energy-netoli-telsiu-statys-12-mw-bateriju-parka

Seimo Energetikos komisijai pirmadienį vėl nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurso. Svarstymas atidėtas iki sausio 14 d. Bus laukiama detalesnės projekto analizės, bei Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo. „Nemuno aušros“ ir žalstiečių atstovai komisijoje nori naikinti projektui taikomą paramos mechanizmą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2446088/seimo-komisija-del-antrojo-juros-vejo-parko-aukciono-likimo-spres-sausi

Estijos „Enefit Green“ valdoma nedidelė Iru kogeneracinė atliekų deginimo jėgainė Taline nuo sausio neteks valstybės paramos. Tai įvyks metais anksčiau, nei tikėtasi. 2013 m. restauruota jėgainė turėjo būti remiama 12 metų, t. y. iki 2025 m. pab. Bendrovė didins šilumos kainą ir priimtus įstatymų pakeitimus skųs, bet džiugu girdėti, kad nesąmonių būna ne tik pas mus.

https://www.err.ee/1609561153/uuest-aastast-iru-elektrijaam-enam-koostootmistoetust-ei-saa

Suomijos elektros perdavimo sistemos valdytoja „Fingrid“ prognozuoja, kad per ateinančius 10 m. elektros metinis poreikis dvigubės iki 160 TWh. Didžiausio šuolio tikimasi pramonėje ir šilumos gamyboje, elektromobilių įtaka nedidelė. Taip šalis stoja į vieną gretą su kitomis regiono valstybėmis, kurios artimiausiu metu tikisi staigaus elektros poreikio šuolio.

https://yle.fi/a/74-20130045

#EnergyDigest (51/24): pažadai ir jų tesėjimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje? 

(51 sav., 2024) 

  • Iš geresnių naujienų, danų vandenilio gamyklos statybos planai Lietuvoje dar nėra užmesti, elektros tos pačios dienos prekyba perėjo prie 15 minučių intervalų.

  • Iš tokių vidutinių – valstybė nepaiso savo pažado parduoti turimas baterijas, ruošiamasi stabdyti jau vykstantį jūrinio vėjo parko konkursą.

  • Be to, prezidentūra norėtų vyriausybinės pirmojo jūrinio vėjo parko priežiūros, vėjai toliau laužo šakas ir trauko laidus, Latvijos vėjo asociacijoje – maištas.

Štai papunkčiui.

Sulaužytas pažadas

Vasarį Baltijos šalims pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais pradės veikti bendra balansavimo pajėgumų rinka. Dalį šių pajėgumų numatoma įsigyti iš valstybinės „Energy Cells“, valdančios 200 MW galios, 200 MWh talpos baterijų parkus. Tai bus daroma „kol rinkoje pradės veikti nauji kaupimo įrenginiai“, arba bent iki 2026 m.  

Šių paslaugų tiekimą apibrėžianti sutartis bus pasirašyta sausį, ji bus vieša. Planuojama numatyti, kad „Energy cells“ kitais metais balansavimui skirs 40 MW galios, taip pat dalyvaus balansavimo rinkoje. Čia jos siūlymai bus pateikiami aukciono eilės gale, t. y. tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai. 

„Litgrid“ skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 pramoninio dydžio baterijų projektai. Jų galia ir talpa siekia apie 1.052 MW ir 2.710 MWh. 

Pagal pradinį sumanymą ES lėšomis subsidijuotos baterijos turėjo būti parduotos privatiems investuotojams, tam, kad baterijų paslaugų rinkoje nebūtų subsidijuotų įrenginių. „Energy Cells“ gavo 87,6 mln. € subsidiją pagal popandeminę ES ekonomikos gaivinimo programą. Pardavimo lėšos galėjo būti nukreiptos į kitas tinkamas investicijas. 

Kalbėti viena, o daryti kita, yra itin ydinga praktika, ypač ilgalaikio planavimo reikalaujančiame energetikos sektoriuje. Bet jos net nesistengia kratytis nei politikai, nei valstybinės energetikos įmonės. Blogoje investicinėje aplinkoje geri projektai – ir žemos elektros kainos – neatsiranda.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/19/po-sinchronizacijos-ribota-laikotarpi-dali-balansavimo-paslaugu-gales-teikti-energy-cells 

Nauja Energetikos komisija

Naujoji Seimo energetikos komisija ruošiasi kreiptis į Energetikos ministeriją ir reikalauti iš naujo įvertinti jau vykstantį antrojo jūrinio vėjo parko konkursą. Norima stabdyti jau vykstantį aukcioną ir imtis kaštų ir naudos analizės, įvairių vertinimų ir procedūrinių veiksmų, aiškinantis, ar aukcionas parengtas tinkamai ir skaidriai, ir ar bus naudingas.  

Kol kas išvadų ar siūlymų Energetikos ministerijai suformuluoti nepavyko, nes Seimo komisija dar neskiria biudžeto lėšų (kurios surenkamos mokesčiais) nuo VIAP lėšų (kurios surenkamos į atskirą kišenę iš elektros vartotojų). Ar jau vykstantis konkursas bus stabdomas, atsakyti anksti, bet spręsti – ir po to aiškintis – tikėtina, teks ministerijai.

Jūriniai vėjo parkai yra tapę lengvu taikiniu, ne be jų aukcionų rengėjų turbūt netyčinio indėlio. Naujos sudėties Energetikos komisijoje jau padaryto darbo proponentas Dainius Kreivys atrodo adekvačiausias, o tarp oponuojančių žvaigždžių – Artūras Skardžius į porą senbuviui Valiui Ąžuolui. Laukia klampūs ketveri metai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/20/seime-gincai-del-paramos-jurinio-vejo-parkui-d-kreivio-ituzis-ir-22-meiles-laiskai-vystytojams  

Vandenilio gamykla

„European Energy“ tikina neatsisakiusi planų statyti vandenilio gamyklą Lietuvoje. Tie planai tiesiog „nėra labai toli pažengę“. Kretingos rajone kilus vietos gyventojų pasipriešinimui bendrovė sustabdė poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir atsisakė statybos planų. Akmenės rajone procedūros vykdomos, bet domimasi ir kitomis statybai galimomis vietomis. 

Danijos bendrovės vandenilio gamykla Lietuvoje yra įdomi ne tik kaip dar vienas „Chevron“ efekto pavyzdys. Vandenilio gamyba yra svarbi Lietuvos energetikos strategijos dalis. Tai yra ir žingsnis link aukštos pridėtinės vertės energetikos produktų gamybos, ir elektros poreikio augimo katalizatorius. Pastarasis turėtų užtikrinti elektros gamybos plėtrą. 

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/20/european-energy-teigia-neatsisakiusi-planu-lietuvoje-statyti-metanolio-gamykla  

Kiti dalykai

Gūsingas vėjas be elektros šią savaitę paliko 190.000 gyventojų. Tinklui žalą eilinį kartą darė laužomos medžių šakos – pažeidimai fiksuoti 1.300 tinklo vietų. Labiausiai nukentėjo Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Kauno regionai. Priemonės šioms problemoms spręsti išlieka tos pačios – platinti proskynas, spartinti kabeliavimą. Niekas nevyks labai sparčiai.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12/16/eso-elektros-neturi-apie-19000-gyventoju-trikdzius-salina-200-brigadu  

Prezidentūra pageidautų, kad pirmojo jūrinio vėjo parko vystymas būtų prižiūrimas vyriausybiniu lygiu. „Būtina prižiūrėti, kad projektas būtų įgyvendintas“, teigė Ramūnas Dilba, prezidento patarėjas infrastruktūrai. Pirmąjį 700 MW parką vysto „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“, už galimybę tai daryti bendrovės yra sumokėjusios 20 mln. € mokestį.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/r-dilba-vyriausybe-turetu-priziureti-pirmojo-juros-vejo-parko-projekta-664-2362234  

Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų. Pokytį įgyvendino elektros birža „Nord Pool“, bendradarbiaudama su Baltijos šalių sistemų valdytojais. Trumpesnis elektros prekybos intervalas padės rinkos dalyviams lengviau subalansuoti staigiai kintančią gamybą iš saulės ir vėjo.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/baltijos-saliu-einamosios-paros-elektros-rinkoje-pradeti-taikyti-15-minuciu-prekybos-intervalai/33000  

5 stambios Latvijos vėjininkės, tarp jų valstybinė „Latvenergo“, pasitraukė iš Latvijos vėjo energetikos asociacijos dėl jos neefektyvumo. Paliekama asociacija teigia, kad tai – dėl nepavykusio bandymo perimti kontrolę. Latvijos vėjininkai regione atsilieka. Joje šiuo metu pastatyta ~140 MW vėjo jėgainių, palyginti su ~400 MW Estijoje ir ~1.500 MW Lietuvoje.

https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekonomika/16.12.2024-no-latvijas-veja-energijas-asociacijas-izstajas-5-lielakie-nozares-uznemumi.a580460/