Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(16 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, Lietuva, pasirodo, nebeperka baltarusiškos elektros, „Orlen Lietuva“ žada investicijas Mažeikiuose, ESO perka išmaniuosius elektros skaitiklius.
Iš tokių vidutinių – „Rafako“ kreipsis į Stokholmo arbitražo teismą dėl nesutarimų su „Ignitis grupe“.
Be to, ruošiami draudimai su baltarusiška elektros sistema susijusioms bendrovėms, estai pasirašė dar vieną rekordinį PPA, „Litgrid“ paskelbė dar du pirkimus sinchronizacijai.
Štai papunkčiui.
Sankcijos kitu pavadinimu
Seimas po svarstymo pritarė (115 už, 0 prieš, 11 susilaikė) Lauryno Kaščiūno pateiktiems dviejų įstatymų projektams, kuriais, jei jie būtų priimti, būtų praktiškai skelbiamos sankcijos su Astravo AE konkrečiai ir Baltarusijos energetikos sistemoje apskritai tiesiogiai ir netiesiogiai veikiančioms bendrovėms. Taip pat bendrovėms, kurios priklauso tokioms bendrovėms.
Jei tiksliau, Lietuvoje „įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose“ dalyvauti būtų draudžiama bendrovėms, dalyvaujančioms „įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje“, bei „su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose“. Arba bendrovei, priklausančiai tokia veikla užsiimančiai bendrovei.
Be to, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – praktiškai visos valstybinės energetikos bendrovės – privalėtų pranešti apie sandorius, sudaromus su bendrovėmis, „kai sandorio šalis yra susijusi su vykdoma konkrečia veikla, kuri įstatymu yra pripažinta keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“, nepriklausomai nuo sandorio dydžio.
Galimus šio sankcijų režimo pažeidimus vertintų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Ją sudaro Vyriausybės, ministerijų, saugumo tarnybų ir kelių kitų institucijų atstovai.
Kaip pastebi patys įstatymo rengėjai, sutartis patikrinti dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams jau dabar gali pareikalauti aštuonios skirtingos institucijų kategorijos, nuo Vyriausybės iki savivaldos ir saugumo tarnybų. Visgi, „šie subjektai ne visada laiku gali sužinoti apie tokius nedidelės vertės sandorius”.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte mini vieną bendrovę – Elektros tinklų institutą. Ji priklauso Kinijos valstybinei „North China Power Engineering“, kuri atlieka su Astravo statybomis susijusius elektros tinklų pertvarkymo darbus Baltarusijoje. Kokia dalis visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių elektros tinklų rangos bendrovių nebegalėtų to daryti, o kas turėtų gauti politinį palaiminimą, nedetalizuojama.
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stadija&p_svarst_kl_stad_id=-38201
Nebeperkama elektra
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Lietuva daugiau nei pusantro mėnesio neperka baltarusiškos elektros ir „nemoka už Astravo AE statybą“, kaip ir numato antiastravinis įstatymas. Tokiu faktu jis pasidalino su naujienų agentūra BNS. Ministras teigia, kad baltarusiška elektra neprekiauja rusų elektros eksporto monopolininkė „Inter RAO“, nes „dokumentai, kuriais yra keičiamasi BRELL žiede, tuos dalykus iš karto parodys“.
Anot ministerijos, šiuo metu yra iširusi energijos srautų mainų sistema, kurioje dalyvavo ir Ukraina. Ji vasario pabaigoje nustojo pirkti elektrą iš Baltarusijos. Tiesa, dar kovo viduryje ministras viešai dalinosi įtarimais, kad „Inter RAO“ baltarusišką elektrą parduoda latviams kaip rusišką. Tuomet jis teigė, kad Baltarusijos elektros importas į Baltijos šalis yra sumažėjęs, bet tai „nekeičia esmės, nes įstatymas yra pažeistas“.
Dabar ministras teigia šiuo metu susiformavusia padėtimi esantis patenkintas. Tačiau neatmeta galimybės, kad pasikartos „nuo gruodžio vidurio iki vasario vidurio“ buvusi padėtis. Todėl Baltijos šalims reikia susitarti dėl naujų prekybos su Rusija ir Baltarusija taisyklių. Derėtis Lietuva yra pasiruošusi iki Joninių. Jei nepavyktų susitarti, žadama imtis „plano B“. Koks jis – neatskleidžiama.
Didžiausias PPA
[skyrelis pakeistas ištaisant gausias klaidas]
Estų „Eesti Energia“ su danų „European Energy“ pasirašė 3,8 TWh apimties elektros įsigijimo sandorį (PPA). Danijos bendrovė nuo 2023 m. per 10 m. estams patieks šį elektros kiekį. Jis bus pagamintas „European Energy“ vystomuose vėjo parkuose Lietuvoje. Sandorio vertė neskelbiama, tačiau pagal įsigijamą elektros kiekį tai yra didžiausias toks sandoris Baltijos šalyse.
PPA įprastai sudaromi tiesiogiai su dar nepastatyto vėjo parko vystytoju. Taip stambus vartotojas pvz., gamykla, konkrečiam laikotarpiui gauna fiksuotą elektros tarifą. Vystytojas gauna nuspėjamas pajamas, kurios leidžia finansuoti naujo parko statybas. „Eesti Energia“ priklausė ir ankstesnis PPA rekordas Baltijos šalyse. Ji yra pasirašiusi susitarimą su „E Energija“, iš kurios bendrovė supirks visą Telšių vėjo parke iki 2032 m. pagaminsiamą elektrą.
Kiti dalykai
ESO išmaniuosius elektros skaitiklius už maždaug 75 mln. € įsigis iš konkursą laimėjusios Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy & Telecom“. Bendrovė patieks iki 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių, taip pat duomenų surinkimo bei valdymo informacinių technologijų sprendimą. Be to, bendrovė 10 m. tieks sistemos priežiūros paslaugas. Bendra projekto vertė siekia iki 150 mln. Eur. Pirkinys gavo strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sutikimą.
„Orlen Lietuva“ į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ketina investuoti daugiau nei 220 mln. €. Anot bendrovės vadovo, ketinama statyti įrenginį, leisiantį iš naftos išgauti daugiau šviesiųjų naftos produktų (vad. „bottom of a barrel“ projektas). Šios investicijos įgyvendinimas užtruks „mažiausiai iki 2024 metų“. Bendrovė tikina turinti bazinį projektą, bet visa investicija dar nėra patvirtinta. Ilgainiui „Orlen Lietuva“ ketina Mažeikiuose gaminti ne tik degalus, bet ir atsinaujinančią energiją bei naftos chemiją.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2021/04/13/orlen-mazeikiuose-investuos-daugiau-nei-220-mln-eur
Restruktūrizuojama Lenkijos statybų bendrovė „Rafako“ ruošia ieškinį Stokholmo arbitražui. Ji bandys prisiteisti 26 mln. €, kuriuos jai esą liko skolinga „Ignitis grupė“ už statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje atliktus darbus. Lenkijos bendrovei užbaigus darbus turėjo būti sumokėta apie 150 mln. €. VKJ teigia sumokėjusi 107 mln. Eur, t. y. už visus pagal sutarties sąlygas tinkamai atliktus ir patvirtintus darbus. Bendrovė atmeta ir kaltinimus dėl vėluojančių mokėjimų.
„Litgrid“ perka projektavimo ir rangos darbus statant elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Konkursų laimėtojai rengs techninius projektus ir atliks rangos darbus naujai statomose ir rekonstruojamose linijų atkarpose. Sutartis su laimėtojais planuojama pasirašyti iki metų pabaigos. Šios 330 kV linijos užtikrins patikimą tinklo veiklą nutiesus jūrinę elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)