Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(15 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, elektros sistema atlaikė linijų su Baltarusija atjungimą, pradedamos viešos dujų terminalo pirkimo procedūros, šalies elektros sistema bus adekvati ir po sinchronizacijos.
Iš tokių vidutinių – baterijų statybų tvarkaraščiai užbėgo vienas ant kito, „Klaipėdos naftos“ dividendų mokėjimui prireikė Vyriausybės įsikišimo.
Be to, elektros biržoje fiksuotos neigiamos elektros kainos, aktyvėjo prekyba „GET Baltic“ dujų biržoje.
Štai papunkčiui.
Baltarusiški elektros bandymai
Baltijos šalių elektros sistemos ir elektros rinkos sėkmingai pergyveno du paros trukmės Baltarusijos elektros sistemos bandymus. Elektros srautai iš Baltarusijos buvo sumažinti iki 0 MW po 24 h balandžio 8 ir 11 d. Reaguojant į šį pokytį buvo ~5% sumažinti ir Lietuvos bei Latvijos jungčių pralaidumai: nuo 1.334 iki 1.270 MW Latvijos kryptimi ir nuo 1.199 iki 1.149 MW Lietuvos kryptimi.
Elektros kainos į tai sureagavo nežymiai. Elektros kaina Lietuvoje ketvirtadienio bandymo metu, per rytinį piką pasiekė 99,26 €/MWh. Palyginti, vidutiniškai tokiu metu darbo dieną elektros kaina šiemet siekia 81,71 €/MWh. Mažiausiai 37,02 €/MWh, daugiausiai – 249,98 €/MWh. Sekmadienio atjungimo elektros rinka nepajuto.
Baltarusija anksčiau planavo gerokai ilgesnius bandymus, siūlyta juos atlikti balandžio 5-11 dienomis. Naujienų agentūros BNS žiniomis, Latvijos ir Estijos operatorės nesutiko, kad visos keturios Lietuvos ir Baltarusijos jungtys būtų atjungtos tokiam ilgam laikui. Pagal BRELL sutartį linijas galima atjungti ne daugiau kaip 24 h.
Dujų terminalo pirkimas
Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) paskelbė konsultaciją su rinkos dalyviais dėl FSRU („Independence“ tipo) SkGD terminalo pirkimo. Jos metu tikimasi supažindinti rinkos dalyvius su būsimuoju pirkimu ir sulaukti pastabų pateiktiems pirkimo dokumentų projektams. Jie galės būti koreguojami iki paskelbiant pirkimo pradžią.
Pagal 2018 m. priimtą įstatymą KN privalo užtikrinti SkGD terminalo veiklą bent iki 2044 m. Nuomos sutartis su „Independence“ operatore „Hoegh LNG“ baigiasi 2024 m., tačiau pranešti, ar ketina laivą-saugyklą išpirkti, ar grąžinti operatorei, KN turės anksčiau.
Terminalą būtų nuspręsta perduoti norvegams, jei rinkoje būtų rasta komerciškai naudingesnė tokio terminalo įsigijimo galimybė. Konsultacija tęsis iki gegužės 3 d. Po to, atsižvelgiant į gautą informaciją, bus priimtas sprendimas dėl tolesnių laivo įsigijimo proceso žingsnių. Pirkimas numatomas šių metų antroje pusėje.
Pilotinis projektas
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė (PSO) „Litgrid“ 1 MW galios ir 1 MWh talpos pilotinį baterijos projektą atliks bendradarbiaudama su „Siemens AG“ ir „Fluence“. Pastaroji pasiskelbė apie vystomą projektą. „Fluence“ – tai amerikiečių energetikos bendrovės AES ir „Siemens“ bendra įmonė, vystanti kaupiklių technologijas, baterijas valdančią programinę įrangą. Kaupikliai į Lietuvą turėtų būti atgabenti per kelias ateinančias savaites.
Pagal ES taisykles, elektros PSO negali valdyti komercinių baterijų sistemų. Šis bandomasis projektas turėjo būti skirtas, be kitų dalykų, išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti technines specifikacijas prie sistemos norintiems prisijungti komerciniams projektams. Tačiau pastaruoju metu paskubintas 200 MW galios projektas, kurį vysto projektui sukurta valstybės valdoma bendrovė „Energy Cells“, regis, užbėgo šiems bandymams už akių.
Kiti dalykai
Paskutinę šventinio Velykų savaitgalio dieną pakilus vėjui Lietuvos ir kaimyninių šalių elektros rinkose buvo fiksuojamos neigiamos didmeninės elektros kainos. Žemiausia kaina Baltijos valstybėse, Suomijoje ir Švedijoje pasiekė -1,4 €/MWh. Vokietijoje tuo metu valandinė kaina pasiekė -52,73 €/MWh. Atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai pirmadienio naktį sudarė daugiau nei du trečdalius Lietuvoje pagaminamos elektros energijos ir galėjo visiškai padengti šalies elektros suvartojimą.
Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje dujų biržoje „GET Baltic“ pirmąjį metų ketvirtį suprekiauta 3 TWh gamtinių dujų – 30% daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,3 TWh). Biržoje sudarytų sandorių skaičius augo 29%, nuo 5.460 iki 7.070. Šių metų pirmąjį ketvirtį 405 GWh, arba 13% visos biržos apyvartos sudarė tarpvalstybiniai sandoriai. Biržos indeksas BGSI (vidutinė dujų kaina) sausį siekė 17,98 €/MWh, vasarį – 21,15 €/MWh, kovą - 18,29 €/MWh.
„Litgrid“ užsakymu KTU atlikta elektros sistemos adekvatumo studija parodė, kad 2025 m. Lietuvos energetikos sistema bus pasirengusi veikti patikimai ir sklandžiai. Didelę teigiamą įtaką sistemos adekvatumui po 2025 m. daro naujų energijos kaupimo priemonių, tokių kaip Kruonio HAE 5 bloko ar baterijos, įrengimas. Nuo 2030 m., priklausomai nuo aplinkybių, gali prireikti papildomų 124 MW galios elektros gamybos pajėgumų.
Vyriausybė leido „Klaipėdos naftai“ mokėti dividendus, iš paskirstytinojo pelno eliminavus valiutų kursų pokyčio įtaką. Jos įsikišimo prireikė, nes KN už „Independence“ nuomą atsiskaito JAV doleriais, o jo ir euro kursui svyruojant bendrovės finansuose atsiranda „popierinis“ pelnas arba nuostolis. Pernykščiai valiutų kurso pokyčiai lėmė, kad popierinis pelnas šiemet siekė ~34 mln. € ir buvo 22,5 mln. € didesnis, nei faktiškai uždirbtas. Bendrovė šiemet siūlo akcininkams dividendais išmokėti 5 mln. €. Didžiausia dalis jų nukeliaus valstybei (72,34%) ir „Achemos grupei“ (10,41%).
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)