Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(14 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, Seimas įstatymais apibrėžė baterijas statysiančios „Energy Cells“ veiklą, „Amber Gird“ užbaigė vieną dujotiekio su Lenkija atkarpą, „Elektrum Lietuva“ pasistatė 1,5 MW galios saulės parką.
Iš tokių vidutinių – Sueco kanalo kamščio poveikis juntamas ir kamščiui išsisklaidžius.
Be to, Kaune norima deginti daugiau atliekų, „Eesti Energia“ Baltijos šalyse populiarina PPA sandorius, „Litgrid“ pradėjo linijos nuo Elektrėnų iki „LitPol Link“ rekonstrukciją.
Štai papunkčiui.
Baterijos ir jų operatorius
Lietuvoje planuojama artimiausiu metu už 100 mln. € įrengti keturias 50 MW galios ir 50 MWh talpos baterijas. Jos veiks Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos transformatorių pastotėse. Kaupiklius diegs specialiai šiam projektui įsteigta EPSO-G bendrovė „Energy Cells“. Baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje. Seimas priėmė trijų įstatymų pakeitimus, apibrėžiančius šią veiklą.
Lietuvoje visi kaupimo įrenginiai – hidroakumuliacinės elektrinės, baterijos ir kt. – veiks atviroje rinkoje. Išimtis bus taikoma tik „paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui“, kuris bus reguliuojamas. Šį operatorių skirs Vyriausybė, Energetikos ministerijos teikimu. Pagal apibrėžimą, tai praktiškai negali būti jokia kita bendrovė, kaip „Energy Cells“.
Bendrovė negalės vykdyti jokios kitos veiklos, kaip tik „izoliuoto darbo rezervo paslaugos“ teikimas. Šios paslaugos poreikį ketinama atšaukti užbaigus sinchronizacijos projektą. Tuomet įrenginiai, ministerijos parengto konkurso būdu, bus „perleisti“ asmenims, kurie užtikrins jų veiklą iki eksploatacijos pabaigos.
Įrengsiamos baterijos laikomos „sinchronizacijos projekto dalimi“. Tačiau didžiąją dalį lėšų projektui planuojama gauti iš ES ekonomikos gaivinimo fondo. Įprastai sinchronizacijos projektai finansuojami tam skirtomis ES lėšomis. Baterijų eksploatavimo kaštai bus įtraukti į „izoliuoto sistemos darbo rezervo“ paslaugos kainą. Iki šiol „izoliuoto darbo rezervas“ reiškė subsidiją, skirtą išlaikyti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose.
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-41958
https://youtu.be/Xne2Z4f3BLg?t=432
Daugiau atliekų deginimo Kaune
„Ignitis grupei“ priklausanti Kauno kogeneracinė jėgainė nori sudeginti nebe 200.000 t, o 255.000 t atliekų per metus. Tam bendrovė ėmė rengti naują poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Esą, atliekų sutvarkymo poreikis rinkoje yra didesnis nei buvo prognozuota rengiantis KKJ statyboms. Bendrovė pažymi, kad 2013 m. patvirtintas PAV leido jėgainei per metus sutvarkyti iki 0,3 mln. t atliekų, tačiau tikėtasi, kad jos bus kaloringesnės ir leidimo prašyta sudeginti trečdaliu mažiau.
2013 m. PAV atliko Suomijos bendrovė „Fortum Lietuva“, kuri tuo metu taikėsi pati įgyvendinti Kauno jėgainės projektą. 2014 m. gegužę Vyriausybė naujų biokuro ir atliekų įrengimų statybą Vilniuje ir Kaune paskelbė valstybei svarbiais ekonominiais projektais ir patikėjo juos įgyvendinti bendrovėms, kurių bent 51% valdo „valstybė ar valstybės valdomos bendrovės“. Vilniaus jėgainės „Lietuvos energija“ (dab. „Ignitis grupė“) ėmėsi pati, o Kaune „projekto partneriu išsirinko“ suomius.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7ecc20a2eb1e11e3abf5c17841df37a3
Sueco kanalo poveikis
Sueco kanalą kovo 23 d. užtvėręs vienas didžiausių konteinervežių pasaulyje „Ever Given“ buvo išlaisvintas. Maždaug per savaitę išsisklaidė ir aplink kanalą susiformavęs beveik 370 laivų kamštis. Draudikai „Allianz“ skaičiuoja, kad tai pasaulio prekybai gali kainuoti 6-10 mlrd. $. Per kanalą keliauja ~12% pasaulio prekybos. Po šiuo skaičiumi – ir 5 mln. bbl/d naftos bei 3,5 mlrd. m3/d suskystintų gamtinių dujų (iki pandemijos).
Tiesioginis poveikis energijos išteklių kainoms buvo palyginti nedidelis. „Brent“ rūšies naftos kaina, dar prieš laivui užstringant čiuožusi žemyn nuo 70 $/bbl, stabtelėjo kiek šiauriau 60 $, tačiau toliau pigti neskuba ir kanalui atsivėrus. Sutrikdymo poveikis tiekimo grandinėje, manoma, bus jaučiamas dar kurį laiką.
Dujų tiekimo tvarkaraščiai labiausiai koreguojami europiečiams, importuojantiems žydrąjį kurą iš Kataro. Europos aktyviausiame TTF prekybos taške kanalui užsikimšus dujos brango nuo 17,7 €/MWh iki 18,5 €/MWh, tačiau atsikimšus atpigo nežymiai. Dujos brangsta veikiau dėl to, kad Europa kaip tik šiuo metu imasi pildyti dujų saugyklas. Tokios tuščios kaip šiemet jos nebuvo nuo 2018 m., tad ir vasarą nesitikima itin žemų dujų kainų.
https://www.reuters.com/article/us-egypt-suezcanal-ship-oil-factbox-idUSKBN2BH2BM
Kiti dalykai
„Telia Eesti“ ir „Eesti Energia“ pasirašė penkerių metų trukmės elektros pirkimo sutartį (PPA). Pagal jį, už fiksuotą kainą telekomunikacijų bendrovė įsigis 156 GWh elektros, pagamintos „E Energija“ statomoje Telšių vėjo jėgainėje. Visą ten pagamintą elektrą pirma supirks estų bendrovė. Toks kiekis – tai 70% elektros, kurios reikės telekomunikacininkės serverinėms, bazinėms stotims, valdymo centrams ir biurams. Energetikos bendrovė nepraneša, kaip energija bus tiekiama iki pastatant vėjo parką – tai planuojama padaryti 2022 m.
„Amber Grid“ užbaigė pirmą Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL etapą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad jis nutiestas tinkamai. 73 km (iš 165 km) dujotiekio ruožas, prasidedantis Jauniūnuose, jau gali būti naudojamas dujų perdavimo sistemoje. Antrojo etapo užbaigimo aktą planuojama gauti iki balandžio pab. Dujų jungtis sujungs Baltijos šalis ir Suomiją su Europos dujų sistema. Iš ten per GIPL bus galima patiekti 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh.
Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ netoli Priekulės pradėjo eksploatuoti 1,5 MW galios saulės parką. Bendrovė į jį investavo 1 mln. €, tikimasi, kad jėgainė pagamins 1,1 MWh elektros per metus. Saulės parkas skirtas elektrą gaminantiems vartotojams, jiems jis bus tiek parduodamas, tiek nuomojamas. Jėgainėje įdiegta „Canadian Solar“ įranga, o įtampos keitiklius tiekė „Huawei“. 3 ha plotą užimanti jėgainė yra pirmasis „Elektrum Lietuva“ vietinis žaliosios energijos gamybos šaltinis.
„Litgrid“ pradėjo elektros linijos, jungiančios Lietuvos elektrinę ir Alytaus transformatorių pastotę, rekonstrukcijos darbus. Tai yra viena iš trijų 330 kV linijų, jungiančių Lietuvos elektros tinklą su „LitPol Link“ elektros jungtimi su Lenkija. Per pastarąją Baltijos šalys bus sinchronizuojamos su kontinentine Europa. Linijos rekonstrukcija kainuos 15,088 mln. €, darbus atliks „Kauno tiltai“ bei „Litenergoservis“. Iki 2023 m. rugsėjo bus pakeista 210 atramų, laidai, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidžiu kabeliu.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)