Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(39 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, „Ignitis grupė“ pradėjo pirminį viešą akcijų siūlymą, Lietuvos jūrų vėjo parko projektu domisi „Orsted“, Baltijos šalys sutarė dėl prekybos elektra su Rusija.
Iš tokių vidutinių – „Orlen Lietuva“ tiekė degalus Moldovos separatistinei Padniestrės respublikai, elektros tiekėjai nebūtinai yra nusiteikę konkuruoti gražiuoju.
Be to, „Elektrum“ pirks energiją iš „Inter RAO Lietuva“ priklausančio vėjo parko, „Amber Grid“ atnaujins tris dujų skirstymo stotis.
Štai papunkčiui.
IGN1L
„Ignitis grupė“ šią savaitę pradėjo savo pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Valstybės kontroliuojama energetikos grupė siūlo iki spalio 1 d. investuotojams įsigyti 20.901.503 akcijas, arba 27,8% išleisto kapitalo. Tai reiškia, kad valstybė po IPO valdys nebe 100%, o 72,2% įmonių grupės akcijų. „Ignitis grupė“ akcijas platina už 22,5–28€. Išplatintos akcijos į bendrovę atneštų iki 585,2 mln. € lėšų, kurios būtų skirtos įgyvendinti iki 2030 m. grupės suplanuotas investicijas.
Sėkmingas akcijų išplatinimas už maksimalią siūlomą kainą leistų bendrovę įvertinti 2,105 mlrd. €. Galutinė siūlymo kaina bus nustatyta atsižvelgiant į paklausos formavimo procesą, kuris vyksta nuo rugsėjo 21 d., 12 h, iki spalio 1 d., 13 h. Tikimasi, kad bendrovės siūlomi vertybiniai popieriai į „Nasdaq Vilnius“ ir Londono vertybinių popierių biržas bus įtraukti spalio 7 d. „ar panašiu laiku“. Tuomet prasidėtų ir biržinė prekyba šiomis akcijomis. Grupės trumpinys biržoje – IGN1L.
Jau savaitės viduryje grupės IPO vykdantys bankai paskelbė, kad siūlymo paraiškų knyga visiškai užpildyta investuotojų paraiškomis. Tai teoriškai reiškia, kad per IPO investuotojų paklausa viršys akcijų pasiūlą. Kitaip tariant, IPO jau netapo visiška nesėkme. Tiesa, specialistai ir investiciniai bankininkai pastebi, kad IPO bus laikomas sėkmingai įvykusiu, jei paklausa akcijų pasiūlą viršys bent du kartus.
Šią savaitę bendrovė taip pat oficialiai susitaikė su buvusiu ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininku Vidmantu Martikoniu. Rugsėjo 22 d. pasirašyta taikos sutartimi investuotojas atsisakė visų reikalavimų dėl išpirktų „Ignitis gamybos“ akcijų kainos ir kitą dieną oficialiai atsiėmė ieškinį iš teismo. Investuotojas VŽ teigė, kad „niekada nesakė, kad tai yra teisinga kaina“, bet sutiko atsiimti ieškinį, nes bendrovė investuotojams pasiūlė „sočius dividendus“.
https://www.vz.lt/rinkos/2020/09/21/ignitis-grupe-per-ipo-sieks-pritraukti-iki-585-mln-eur
https://www.vz.lt/rinkos/2020/09/23/v-martikonis-ignitis-grupes-akcijos-vertos-dvigubai-daugiau
Jūros vėjo parkas ir „Orsted“
Energetikos ministerija šią savaitę Seimo energetikos komisijoje pristatė įstatymų pakeitimus, kurių reikia siekiant plėtoti vėjo jėgainių jūroje projektą. Jie Seime užregistruoti, kol kas neaišku, kada bus pateikti. Po diskusijų su rinkos dalyviais ministerija paaiškino, kas bus atsakingas už 30 km nuo kranto nutolusio vėjo parko prijungimą prie šalies elektros tinklo.
2017 m. buvo numatyta, kad tai darys projekto vystytojas. Dabar apsigalvota - ministerija ir reguliuotojas teigia, kad dėl įvairių priežasčių elektros perdavimo infrastruktūra turėtų būti palikta valstybės valdomo perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ globai. Tai leistų ~150 mln. € galinčius kainuoti darbus atlikti su ES finansavimu, lengviau atlikti žemės paėmimo procedūras.
Dėmesį į šį klausimą posėdyje atkreipė ir Danijos energetikos bendrovės „Orsted“ lobistė. Jos teigimu, už visą projektą, t.y. ir jėgaines, ir prijungimą, atsakingas vystytojas galėtų „optimizuoti vėjo parko dizainą“ ir pasiekti sutaupymų atlikdamas visus darbus vienu metu.
Iki 1,5 mlrd. € investicijų pareikalausiantis žaliosios energetikos megaprojektas patraukė ir kitų ministerijų dėmesį. Žemės ūkio ministerijos atstovai įspėjo, kad jūros vėjo parkas gali pažeisti žvejų interesus. Numatytoje teritorijoje „vyksta nemaža žuvų migracija“ ir jos „viduryje“ yra „geri verslinei žvejybai plotai“, kuriuose šešios žvejybos įmonės turi kvotas ir licencijas žvejoti.
Gudraujantys elektros tiekėjai
Energetikos reguliuotojas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įspėjo gyventojams besisiūlančius elektros tiekėjus skaidriai nurodyti elektros energijos kainas. Anot jo, kai kurie tiekėjai reklamoje nurodo išskirtinai elektros kaip produkto kainą, taip sudarydami įspūdį, jog galutinė kaina bus itin maža. Be to, pasiūlymuose ne visada tiksliai pateikiamos ir įvardijamos reguliuojamos elektros tarifo dalys.
Tai nėra pirma pastaba, kurią gavo energijos tiekėjai. Energetikos ministerija kiek anksčiau pranešė, kad vartotojai skundžiasi gaunamais „Ignitis“ pranešimais. Bendrovė išsiuntė elektros tiekimo pasiūlymus didesniam skaičiui savo klientų, nei tik privalomai išstumiamiems į rinką nuo sausio 1 d. Įstatymo bendrovė nepažeidžia, tačiau atsiduria tam tikroje pilkojoje zonoje.
„Ignitis“ vienu metu yra ir monopolininkas, t. y. visuomeninis tiekėjas, ir veikia atsiveriančioje mažmeninėje elektros tiekimo gyventojams kaip nepriklausomas energijos tiekėjas. Gyventojai į rinką yra išstumiami etapais ir prieš kiekvieną jų „Ignitis“, kaip visuomeninis tiekėjas, apie potencialių klientų ratą informuoja ESO. Ši tuomet šiuos duomenis perduoda nepriklausomiems tiekėjams, tarp jų – tam pačiam „Igničiui“.
Pastarasis, visgi, visus duomenis turi jau anksčiau, savo, t. y. visuomeninio tiekėjo, klientų sąraše. Likę nepriklausomi tiekėjai dar anksčiau pergyveno, kad „Ignitis“ neimtų naudotis padėtimi, kai jis būsimus klientus gali pasiekti anksčiau už konkurentus. Tokia situacija susidarė po to, kai 2018 m. tuometinė „Lietuvos energija“ perkėlė visuomeninio tiekimo veiklą iš ESO į „Lietuvos energijos tiekimą“ (dabar atitinkamai „Ignitis grupė“ ir „Ignitis“).
Kiti dalykai
Baltijos šalys paskelbė bendrą ir šį kartą vienodą prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką. Esmė smarkiai nepakito – po Astravo starto prekyba su trečiosiomis šalimis nevyksta per Lietuvos – Baltarusijos ir Estijos – Rusijos pjūvius. Naujoje metodikos redakcijoje taip pat įrašyta nuostata, kad iš Rusijos į Latviją importuojant elektrą reikia pateikti įrodymą, kad elektra buvo pagaminta ne Baltarusijoje. Tai nėra tiksliai tai, ko Lietuva reikalavo anksčiau, bet daugiau, nei latviai ir estai norėjo įrašyti prieš dvi savaites. Prieš tai Lietuva siekė, kad visa metodika įsigaliotų tik įdiegus „veikiančią ir efektyvią kilmės garantijų sistemą“.
https://ast.lv/sites/default/files/editor/CCM_with_Russia_final_25.09.2020docx.pdf
Šią savaitę pradėta viešinti tarptautinio žurnalistinio tyrimo „FinCEN Files“ medžiaga. Joje – ir Lietuvos bendrovių pavadinimai. Be kitų dalykų, medžiaga rodo, kad „Orlen Lietuva“, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, tiekia degalus Moldovos Padniestrės separatistinę respubliką faktiškai kontroliuojančiai korporacijai „Šerif“. Tiesa, pastarosios importuojami degalai nebūtinai atsispindi Moldovos statistikos departamento duomenyse. Tai, tikėtina, rodo, kad dalis patiektų degalų buvo importuoti nesumokant mokesčių. Lietuvos bendrovė nekomentuoja santykių su konkrečiais klientais.
https://www.siena.lt/news/orlen-lietuva-tyliai-prekiavo-su-moldovos-separatistais
„Elektrum Lietuva“ trejus metus pirks visą Vydmantų vėjo parke pagamintą elektros energiją. Tokią sutartį elektros prekybos bendrovė šią savaitę pasirašė su vėjo parką valdančia bendrove „Vydmantai wind park“. Ši, savo ruožtu, priklauso rusiškos elektros importo monopolininkei „Inter RAO Lietuva“. Anot elektros tiekimo bendrovės, 30 MW galios vėjo parke per metus pagaminamos elektros užtektų 30.000 namų ūkių. Įmonė iš viso šiemet Lietuvos rinkai patieks daugiau nei 1 TWh elektros. „Elektrum Lietuva“ panašių pasiūlymų supirkti žaliąją elektrą rinkoje žvalgosi ir toliau.
Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ iki 2023 m. atnaujins Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stotis. Pagrindinė šių objektų paskirtis – sumažinti dujų slėgį nuo magistralinio dujotiekio iki skirstomojo dujų tinklo slėgio. Čia taip pat vykdoma dujų apskaita. Beveik pusės šimtmečio senumo dujų skirstymo stotys bus pertvarkomos naujuose pastatuose sumontuojant naują įrangą. Darbai kainuos daugiau kaip 6 mln. €. ES lėšomis bus finansuota pusė sumos – kiek daugiau nei 3 mln. €.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)