Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(40 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, didieji sinchronizacijos projektai gavo ES paramą, įvyko „Ignitis grupės“ IPO, baigtos statyti dvi didžiausios saulės jėgainės šalyje.
Iš tokių vidutinių – susitarimas dėl elektros prekybos su Rusija nepatinka reguliuotojui.
Be to, EPSO-G skolos „Ignitis grupei“ šiemet negrąžins, į Klaipėdą atvyksta dar vienas dujų krovinys iš JAV, suomių dujininkė finansuoja vėjo parką.
Štai papunkčiui.
720 mln. €
Europos Sąjungos infrastruktūros fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) koordinacinis komitetas patvirtino 719,7 mln. € paramą antrajam Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentiniais Europos elektros tinklais etapui. Briuselis, kaip ir pirmame etape, padengs 75% etapo projektų kaštų. Tai, be kitų dalykų – Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „Harmony Link“ statybos ir sinchroninių kompensatorių įrengimas visose Baltijos šalyse. Projektams skirti atitinkamai 493 ir 166,5 mln. € paramos. Finansavimo sutartį tikimasi pasirašyti kitų metų pradžioje.
Visgi, šalys gavo finansavimą ne visiems projektams, kuriems teikė paraišką. Bendras ES šalių narių išreikštas CEF finansavimo poreikis šiemet siekė 3,4 mlrd. €, 2,6 mlrd. € iš jų – elektros sektoriuje. Tuo pačiu visas laikotarpio CEF biudžetas siekė 979,6 mln. €. Fondo lėšų neužteko daliai vidaus tinklo projektų Lietuvoje ir Lenkijoje, baterijų elektros tinkle įrengimui. Paraišką dėl paramos šiems, apie 240 mln. € vertės, projektams tikimasi pateikti kitąmet.
Pirmojo etapo projektai buvo skirti Baltijos šalių vidaus elektros tinklų paruošimui sinchronizuotis su Europa, jų vertė siekia 432 mln. €. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija taip pat gavo maksimalų galimą 75% finansavimą – 323 mln. €, iš jų Lietuvai atiteko 125 mln. €. Bendra sinchronizacijos projektų vertė sieks iki 1,65 mlrd. €.
Planuojama, kad tai bus padaryta 2025 m. Tam elektros energijos perdavimo sistemos operatorius privalo įvykdyti 14 Vyriausybės patvirtintų elektros energijos infrastruktūros projektų. Antradienį žiniasklaidai buvo pristatytas trečias baigiamas projektas – 41 km ilgio 330 kV elektros linija Elektrėnai – Vilnius. Anot Energetikos ministro, penki projektai šiuo metu yra įgyvendinami, dar šeši yra teritorijų planavimo stadijoje.
Pavykęs nepavykęs IPO
Šią savaitę baigėsi „Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO). Jo metu įmonių grupė išplatino 26,9%, arba 20 mln. bendrovės akcijų, vienos akcijos kaina – 22,5 €. Taip įmonių grupė pritraukė 450 mln. € ir buvo įvertinta 1,671 mlrd. €. Bendrovė nusprendė mažmeniniams investuotojams atriekti 100 % pageidautų akcijų – 9,3% arba 1.869.301 akciją. Likusi dalis atiteko instituciniams investuotojams.
Šie parametrai atitinka žemutinį bendrovės ir Finansų ministerijos lūkesčių rėžį. Jos pasidžiaugė, kad net ir taip šis IPO tapo didžiausiu Baltijos šalių sandorių per pastaruosius „porą dešimtmečių“. Visgi, rezultatai kiek atsilieka nuo didžiausios skelbtos ambicijos. Viršutinė akcijos kainos riba siekė 28 €. Planuota išplatinti ir kiek didesnį akcijų skaičių – iki 20.901.503 akcijų, arba 27,8% viso bendrovės išleisto akcinio kapitalo.
Taip listinguotų akcijų vertė apytiksliai galėjo siekti iki 585,2 mln. €, o bendrovė tuomet būtų įvertinta 2,105 mlrd. €. Taip pat tuomet būtų pasiektas žaliosios energetikos bendrovėms būdingas 10 EBITDA vertinimas, į kurį buvo nusitaikiusi Finansų ministerija. Šiuo atveju bendrovė buvo įvertinta 8,1 praėjusių metų EBITDA rodiklio.
Bendrovės IPO sėkmę įvertinti trukdo tai, kad įmonių grupė nepaskelbė, kiek kartų akcijų paklausa viršijo pasiūlą („kiek knygų surinkta“). Anot bendrovės, to neleidžia reguliuotojas Londone. Įprastai sėkmingu IPO laikomas, kai surenkamos bent 2 knygos. Biržose prekyba IGN1L trumpiniu pažymėtomis akcijomis turėtų prasidėti spalio 7 d. Jų kainos trajektorija ir prekybos aktyvumas parodys, ar investuotojų apetitas įmonių grupės akcijomis yra patenkintas, ar ne.
Abejonės dėl sertifikatų
Trijų Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika iki spalio 5 d. yra pateikta viešai konsultacijai. Sulaukę pastabų šalių perdavimo sistemų operatoriai ją turės pateikti šalių reguliuotojams tvirtinti. Tačiau procesas nebus sklandus. Metodiką tvirtinti turėsiantis energetikos reguliuotojas suabejojo, ar bus tinkamai įgyvendintas politinis šalių nusiteikimas nepirkti Astravo AE pagamintos elektros.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkė Inga Žilienė konservatorių Seimo frakcijos posėdyje teigė, kad reguliuotojas prašys „Litgrid“ pateikti būsimų „fizinių srautų“ per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis modeliavimą. Reguliuotojas taip pat nėra įsitikinęs, ar formulė, naudojama tarpzoniniams pralaidumams apskaičiuoti, atspindi šalių politinį siekį nepirkti Astravo AE pagamintos elektros.
Šalių sprendimas dėl baltarusiškos elektros turėtų būti įgyvendinamas sukuriant elektros kilmės garantijų sistemą. Kol kas neaišku, kaip ji atrodys, dėl jos nesiderama ir su Rusija. Tačiau puse lūpų svarstoma apie sistemą, leidžiančią atimti prekybos licencijas iš baltarusiška elektra Baltijos šalyse prekiaujančių įmonių. Anot reguliuotojo vadovės, svarstoma sertifikatų sistema „turi veikti efektyviai“, o ne „tapti formalumu“.
Kiti dalykai
Lietuvoje užbaigtos ir didžiausia, ir antra didžiausia saulės jėgainės Lietuvoje. „Saulės grąža“ paskelbė pabaigę 2,5 MW galios saulės parką Kuršėnuose. „Ignitis gamyba“, savo ruožtu, baigė 3 MW galios saulės elektrinės Obeniuose, prie Elektrėnų, statybą. Ji prijungta prie nuo vasaros veikiančios 1 MW galios saulės jėgainės. Bendrovė teigia, kad tai didžiausias saulės jėgainių parkas Baltijos šalyse. Investicijų sumų bendrovės neskelbia. Abi jėgainės bus parduodamos ar nuomojamos gyventojams kaip nutolusios saulės jėgainės.
https://ignitisgrupe.lt/lt/ignitis-gamyba-irenge-didziausia-saules-elektrine-lietuvoje
EPSO-G šiemet negrąžins beveik 160 mln. € skolos likučio „Ignitis grupei“. Valstybės valdomų įmonių tarpusavio skola susiformavo, kai įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą EPSO-G iš Visagino atominės elektrinės įsigijo „Litgrid“ akcijas. Tam bendrovė skolinosi 210 mln. € iš „Lietuvos energijos“ (dabar – „Ignitis grupė“). Skola turėjo būti gražinta 2017-2022 m. Siekdami pagražinti „Ignitis grupę“ prieš jos IPO, įmonių akcininkai sutarė grąžinti skolą jau dabar, refinansuojant ją bankų paskolomis. Visgi, EPSO-G apsigalvojo ir skolą toliau atiduos pagal grafiką.
Į Klaipėdą iš Friporto uosto JAV atvyksta dujovežis „Arctic Aurora“. Jis spalio 7-9 d. į „Independence“ atgabens septintą amerikietišką krovinį jo istorijoje, apie 138.000 kub. m. suskystintų gamtinių dujų (SkGD). Iš viso pasibaigusiais dujų metais (2019-2020 m. spalį-rugsėjį) „Independence“ sulaukė 74 dujovežių. Terminale perkrauti 3,519 mln. kub. m SkGD. Palyginti, 2019 m. spalį pasibaigusiais dujų metais 33 dujovežiai atgabeno 2,2 mln. kub. m SkGD.
Suomijos valstybinė dujų ir elektros bendrovė „Gasum“ sudarė 10 m. trukmės elektros energijos pirkimo sandorį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystymo bendrove „ABO Wind“. Ji šalies Šiaurės Ostrobotnijos regione pastatys 9 turbinų, ~40 MW galios vėjo parką. Turbinas projektui tieks ir 155 m aukštyje sumontuos „Nordex Group“. Iš šio vėjo parko „Gasum“ įsigys apie 100 GWh elektros energijos per metus, kurią pasiūlys savo klientams. Projektą planuojama užbaigti 2023 m.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)