#EnergyDigest (38/20): sertifikatai baltarusiams

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(38 sav., 2020)

  • Iš geresnių naujienų, „Ignitis grupė“ išsirinko partnerį jūriniams vėjo parkams, sudarytas didžiausias šiųmetis saulės parkų įsigijimo sandoris Centrinėje Europoje, lipdomas finansavimas išmaniosios apskaitos diegimui.

  • Iš tokių vidutinių – komplikavosi Baltijos šalių derybos dėl baltarusiškos elektros importo, baltarusiškos branduolinės saugos klausimu Lietuva rado tik 5 sąjungininkes.

  • Be to, „Litgrid“ paskelbė rezervų aukcioną, žadama nuo žemų kainų saugoti Lietuvos biokurininkus.

Štai papunkčiui.

Baltijos vėjai

„Ignitis grupė“ jūrinio vėjo elektrines plėtos su strategine partnere „Ocean Winds“. Pastaroji yra jungtinė portugalų „EDP Renewables“ ir prancūzų „Engie“ bendrovė. Partnerystės susitarimą pasirašiusios įmonės sieks dalyvauti jūrinio vėjo parkų aukcionuose Lietuvoje. Be to, „Ignitis grupė“ prisidės prie jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo Didžiojoje Britanijoje, kur jai priklausys 5% „Moray West“ vėjo jėgainių parko akcijų.

Lietuviškame jūrinio vėjų parko projekte „Ignitis grupei“ turėtų priklausyti 51%, strateginiam partneriui – 49% akcijų. Bendrovių skaičiavimu, investicijos į tokio dydžio projektą gali siekti iki 1,5 mlrd. €. Tai reiškia, kad šios partnerystės metu į Lietuvos jūrinio vėjo energetiką pritraukta užsienio investicijų suma gali viršyti 700 mln. eurų. Tokia pat suma prie projekto turėtų prisidėti ir „Ignitis grupė“. Anksčiau Energetikos ministerija tikėjosi į vėjo jėgainių parko jūroje projektą pritraukti 1 mlrd. € investicijų.

Tuo metu Vyriausybė patvirtino jūrinio vėjo energetikos plėtros planą. Jame, be kita ko, numatyta, kad jūros vėjo jėgainių vystytojai bus remiami pagal „Contract for difference“ schemą. Tai yra, valstybė apdraus parko operatorių nuo žemų elektros kainų, pasiimdama dalį pajamų, gautų brangios elektros laikotarpiais. Rekomenduojama paramos schemos trukmė – 15 metų. Dėl šio įstatymo dar turės pasisakyti Seimas.

Tuo tarpu Latvija ir Estija šią savaitę skaitmeniniu būdu pasirašė supratimo memorandumą dėl bendro, 1 GW galios vėjo parko Rygos įlankoje. Šalys sutarė ištirti galimą tokio projekto poveikį aplinkai bei atlikti kaštų ir naudos analizę. Kaimynės planuoja parko naudas ir kaštus dalintis pusiau, taip pat – siekti tarpvalstybiniams projektams skiriamos ES paramos. Lietuvoje ES lėšos bus prieinamos tik įrengiant reikalingą elektros tinklų infrastruktūrą.

https://ignitisgrupe.lt/en/ignitis-group-develop-offshore-wind-farms-global-energy-leader-ocean-winds

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/jurinis-vejas-baltijos-juroje-projektas-sukurs-daugiau-nei-1300-darbo-vietu-ir-reiksmingai-sumazins-priklausomybe-nuo-elektros-importo

https://news.err.ee/1136850/estonia-and-latvia-sign-agreement-for-joint-offshore-wind-farm-plan

Skirtumai po kilimu

Prieš savaitę skelbta, kad Baltijos šalys sutarė dėl taisyklių, kuriomis vadovaujantis bus boikotuojamas baltarusiškos elektros importas į tris šalis po Astravo AE starto. Šią savaitę paaiškėjo, kad sutarimo, visgi, nebuvo. Šalių energetikos reguliuotojai paragino susitarti dėl bendrų taisyklių, pateikti jas viešai konsultacijai ir iš naujo pateikti reguliuotojams iki spalio 9 d.

Kaip pranešė Lietuvos energetikos reguliuotojas VERT, „Litgrid“ nusprendė, kad norint įgyvendinti sutartą Baltijos šalių poziciją – stabdyti elektros prekybą su Baltarusija pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei – būtina metodikos nuostatas įgyvendinti tik įdiegus „efektyvią elektros energijos kilmės sertifikatų sistemą“. Tokios nuostatos nebuvo viešai latvių ir estų PSO paskelbtuose dokumentuose.

Tai, kad kaip suderinti buvo pateikti trys neidentiški dokumentai, nebuvo akivaizdu. Kitaip, nei latvių ir estų PSO, „Litgrid“ parengtas ir reguliuotojui pateiktas dokumentas viešai prieinamas nebuvo. Tad reguliuotojai paragino suderintą projektą, prieš jį pakartotinai teikiant reguliavimo institucijoms, iki šios savaitės pabaigos paskelbti viešai. Iki šiol tai nėra padaryta. Be to, Latvijos PSO antradienį viešai konsultacijai pateikė nepakeistą metodikos projektą.

Kas nutiko, kad reguliuotojai gavo skirtingus dokumentus, nėra aišku. Kodėl „Litgrid“ dokumentas nebuvo viešas – taip pat nežinia. Lietuvių spaudimas, tikėtina, yra siekis politinį latvių apsisprendimą nepirkti baltarusiškos elektros atspindėti techniniuose dokumentuose. Tačiau „sertifikatų sistema“ reikalautų Rusijos PSO įsitraukimo. Be to, ji dar vasarą nesulaukė politinio pritarimo Lietuvoje.

https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2020-metai/2020-rugsejis/reguliuotojai-skatina-pso-susitarti-del-metodikos.aspx

https://ast.lv/en/events/public-consultation-terms-conditions-and-methodology-cross-zonal-capacity-calculation-0

Degink biokurą lietuvišką

Biokuro gamybos bendrovės, sunkiai konkuruojančios su iš Baltarusijos importuojama žaliava, sulauks Vyriausybės pagalbos. Energetikos ministerija žada įvesti apribojimus šilumos gamybai naudojamam iš Baltarusijos importuotam biokurui. Žadama sukurti biokuro sertifikatų sistemą ir jos pagalba apriboti šilumai gaminti naudojamos žaliavos iš trečiųjų šalių kiekį iki 20%. Tokios proporcijos turėtų laikytis šilumos tiekėjai ir gamintojai. Nauji apribojimai įsigaliotų nuo ateinančių metų balandžio.

Pastaruoju metu Baltarusijoje masiškai kertami miškai, nes dėl šiltų žiemų medžius puola kenkėjai. Tokia mediena tinkama tik deginimui, granulių ir plokščių gamybai. Dėl išaugusios pasiūlos, biokuras yra atpigęs beveik ketvirčiu, iki ~8,5 €/MWh, palyginti su ~11 €/MWh pernai. Žemos kuro kainos yra palankios šilumos gamintojams ir vartotojams. Tačiau Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ įspėja, kad dėl to apie 20 biokuro gamybos bendrovių žada stabdyti veiklą. Iš viso šalyje yra apie 150 tokių įmonių.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/09/16/energetikos-viceministras-zada-teigiamus-pokycius-lietuvos-biokuro-gamintojams

Kiti dalykai

Tarptautinės bendruomenės dėmesį į Astravo AE saugumo spragas atkreipti siekianti Lietuva rado penkias sąjungininkes. Mūsų atstovai drauge su Lenkija, Latvija, Estija, Graikija ir Italija TATENA generaliniam direktoriui ir Branduolinės saugos konvencijos (jai priklauso ir Baltarusija) šalims išplatino bendrą pareiškimą dėl Astravo AE. Jame Baltarusija raginama nedelsiant spręsti branduolinės saugos, aplinkosaugos klausimus ir šalinti kliuvinius keičiantis informacija su kitomis šalimis. 2019 m. Baltarusija minėtai konvencijai, kaip įprasta, pateikė nacionalinę ataskaitą. Reaguodamos į ją narės Minskui pateikė 239 klausimus, susijusius su šalies branduoline jėgaine.

http://urm.lt/default/lt/naujienos/bendras-pareiskimas-del-baltarusijos-atomines-elektrines-astrave

„Ignitis renewables“, atsinaujinančią energetiką vystanti „Ignitis grupės“ bendrovė, iš „Sun Investment Group“ (SIG) perka 170 MW galios saulės energijos parkų Lenkijoje. Apie pasirašytą sutartį bendrovės paskelbė šią savaitę. Vėjo parkus SIG išvystys 2021-2023 m. Teigiama, kad jiems bus 15 metų taikomas fiksuotos elektros energijos kainos tarifas. Jį bendrovė tikisi laimėti Lenkijos atsinaujinančios energijos plėtrai skirtų aukcionų metu. Sandorio suma neatskleidžiama, tačiau bendrovės tai vadina „didžiausiu šiemet saulės parkų sandoriu Centrinėje Europoje“.

https://ignitisgrupe.lt/lt/ignitis-grupe-ir-sun-investment-group-sudare-didziausia-sandori-del-saules-parku-isvystymo-ir

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė tretinio aktyvios galios rezervo aukcioną ateinantiems metams. Lietuvos elektros sistemai kitąmet reikės 527 MW tretinio galios rezervo – 11% daugiau, nei šiemet, kai tokio rezervo poreikis siekė 475 MW. Pasiūlymų „Litgrid“ lauks nuo rugsėjo 24 iki 29 d., o rezultatus žadama skelbti paskutinę mėnesio dieną. Šaliai 2021 m. taip pat reikės 390 MW antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, palyginti su 400 MW, rezervuotais šiemet. Šią paslaugą energetikos sistemos valdytojai teikia „Ignitis gamybos“ valdoma Kruonio HAE.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/09/14/nustatyti-elektros-galios-rezervai-2021-metams

„Ignitis grupė“ iš Europos investicijų banko (EIB) skolinasi 110 mln. € išmaniosios elektros energijos apskaitos projektui. Sprendimui sudaryti paskolos sutartį šią savaitę pritarė įmonių grupės valdyba. Gavusi EIB finansavimą, bendrovė planuoja suteikti paskolą projektą įgyvendinančiai grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“. Pastaroji planuoja įsigyti apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių ir iki 2023 m. juos įdiegti daugiau nei 1 MWh elektros per metus suvartojantiems klientams. Šios įrangos pirkimas konkurso būdu vyksta šiuo metu.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/09/14/ismaniuju-skaitikliu-irengimui--110-mln-eur-eib-paskola

P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:

https://www.facebook.com/nnavakas (FB)

https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)

https://twitter.com/leo_lenox (TWT)