Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(29 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, „Orlen Lietuva“ susimokėjo beveik dešimties metų senumo skolą, „Girteka“ ieškos netaršių vilkikų, OPEC+ įžvelgia ekonomikos atsigavimą.
Iš tokių vidutinių – pasiruošimas branduolinei avarijai Astrave pareikalaus naujo žvalgybinio sraigtasparnio.
Be to, Baltijos šalių elektrikai mokėsi valdyti sistemą, „Ignitis grupė“ vėjo parkų vystymui paskolino 30 mln. €, šalies prezidentas apsilankė Kruonyje.
Štai papunkčiui.
13,1 mln. € ginčyto mokesčio
Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti „Orlen Lietuva“ birželį sumokėjo 13,1 mln. € skolą VIAP lėšų administratorei „Baltpool“. Apie tai šią savaitę pranešė portalas „15min.lt“. Skolą susimokėjusi bendrovė įgijo teisę dalyvauti VIAP mokesčio susigrąžinimo programoje. Pagal nuo pernai metų galiojančią schemą, energijai imlios pramonės įmonės gali susigrąžinti 85% mokesčio, sumokėto už 1 GWh per metus viršijusį elektros kiekį.
Taip siekiama pritraukti daug energijos vartojančių pramonės įmonių investicijas šalyje. Elektros energija pramonei Lietuvoje nėra tokia konkurencinga, kaip kai kuriose kitose ES šalyse. Jose gyventojai neša proporcingai didesnę elektros sistemos išlaikymo naštą. Be to, tokia pat lengvata buvo įvesta ir kaimyninėse šalyse, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų iš užsienio.
Tiesa, šia galimybe gali pasinaudoti tik tos bendrovės, kurios nėra skolingos VIAP lėšų administratorei. Be to, sutaupytas lėšas bendrovės turi investuoti į energiją taupančias priemones ir plėtrą. 2019 m. sutartis dėl lėšų grąžinimo buvo pasirašiusios 39 bendrovės, drauge suvartojusios 2 TWh elektros energijos.
„Orlen Lietuva“, drauge su trąšų gamintojomis „Achema“ ir „Lifosa“, nuo 2011 m. teismuose ginčijo tą VIAP mokesčio dalį, kurią jos sumokėjo už savo reikmėms pasigamintą elektros energiją. „Lifosa“, be to, ją gamina iš atliekinės gamybos procesų šilumos, tad – netaršiu būdu. Ji, kaip ir „Achema“, savo įsiskolinimo – atitinkamai 11,3 ir 11,6 mln. €, dar nesumokėjo.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/07/16/orlen-lietuva-sumokejo-13-mln-euru-viap-skola
https://www.vz.lt/energetika/2017/06/01/stambiems-elektros-vartotojams-siulys-mokestine-lengvata
Pasiruošimas Astravo paleidimui
Artėjant „galimam Astravo atominės elektrinės paleidimui“ prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą. Posėdyje buvo aptartos pasirengimo priemonės galimai jėgainės avarijai. Sutarta reikalingoms priemonėms skirti finansavimą, jis per kelis metus galėtų siekti 135 mln. €. Dalis lėšų būtų skirtos atstatyti dėl COVID-19 pandemijos išsekusius rezervus, tačiau didžiausias pirkinys būtų baltarusišką branduolinę jėgainę stebėti galintis žvalgybinis sraigtasparnis.
Tuo metu jėgainę statančios „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas šią savaitę pranešė, kad bendrovė „aktyviai siekia leidimo“ rugpjūčio pirmomis dienomis suplanuotam „fiziniam“ Astravo AE pirmojo reaktoriaus paleidimui. Leidimą turi suteikti Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotojas, pavaldus šalies Energetikos ministerijai. Kaip įprasta, jėgainės paleidimo datos skiriasi. Birželio pabaigoje baltarusiai teigė, kad rugpjūtį į reaktorių bus dar tik kraunamas branduolinis kuras.
https://interfax.by/news/policy/ekonomicheskaya_politika/1279139/
Izoliuotas darbas
Baltijos šalių elektros sistemos operatorių dispečeriai treniravosi koordinuoti veiksmus savarankiškai valdant elektros sistemas. Taip pat ir izoliuoto nuo Rusijos bei Baltarusijos darbo atveju. Treniruotės skirtingoms dispečerių pamainoms vyko gegužės 26 ir liepos 7 dienomis. Joms buvo naudojamas „Litgrid“ Dispečerinio valdymo sistemoje įdiegtas treniruoklis.
Baltijos šalyse planuota iki sinchronizacijos su Europa atlikti du nesimuliuotus sistemos izoliuoto darbo bandymus. Pirmasis jų buvo suplanuotas pernai birželį. Tačiau po to, kai savąjį bandymą kiek anksčiau susiplanavo Karaliaučiaus energetikai, Baltijos šalių bandymas buvo atidėtas. Iš pradžių skelbta, kad bus laukiama rusų bandymo rezultatų.
72 valandas trukęs bandymas Rusijos anklave buvo sėkmingas, o Baltijos šalys naujos datos savajam taip ir neatrado. Lietuva tuomet apsiribojo tik daliniu savo sistemos išbandymu. Visgi, šalys turės pasirengti dirbti izoliuotai ir tokį bandymą atlikti iki sinchronizacijos su Europa, t. y. iki 2025 m. Tiksli jo data kol kas nežinoma.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/22/karaliaucius-bando-savo-elektros-sistema
Kiti dalykai
„Ignitis grupė“ paskolino lėšų dar vienai savo įmonei. 30 mln. € paskolą iš jos paėmė „Ignitis renewables“, už atsinaujinančią energetiką atsakinga grupės bendrovė. Paskola jai skirta iš apyvartinių lėšų ir yra trumpalaikė – turės būti grąžinta iki metų pabaigos. Skolintomis lėšomis bus užtikrintas finansavimas „Ignitis renewables“ vėjo parkų projektams. Šią trumpalaikę paskolą tikimasi vėliau refinansuoti ilgalaike paskola. Tokias grupė šią vasarą jau suteikė ESO ir „Igničiui“.
„European Clean Trucking Alliance“ yra jauna asociacija, siekianti netaršaus vilkikų transporto Europoje. Ji vienija 18 bendrovių, tarp kurių – „Nestle“, „Michelin“, DHL, „Unilever“ ir „Ikea“. Šią savaitę paskelbta, kad prie jos prisijungė ir lietuvių „Girteka Logistics“. Didžiausia Europos vežėja sieks 7.400 savo „Euro 6“ standarto vilkikų pakeisti netaršiomis transporto priemonėmis. Pastebima, kad sunkvežimiai sudaro tik 2% Europos keliais riedančių transporto priemonių. Tačiau jie yra atsakingi už 22% keliuose išmetamo anglies dvideginio.
Naftos eksportuotojų kartelis OPEC ir Rusija nutarė lengvinti naftos gavybos ribojimus. Koronaviruso pandemijai šiemet drastiškai sumažinus naftos poreikį, šalys metų pradžioje buvo nutarusios gelmėse palikti bent 10% 2019 m. naftos poreikio. Jos kolektyviai gavybą turėjo sumažinti vidutiniškai 9,7 mln. bbl/d. Šią savaitę vykusiame susitikime nutarta rugpjūtį-gruodį gavybą mažinti ne taip drastiškai, tik 7,7 mln. bbl/d. Toks sprendimas priimtas įvertinus pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau antroji koronaviruso banga gavybos planus dar gali sujaukti.
https://www.reuters.com/article/us-oil-opec/opec-meets-to-decide-on-oil-cuts-easing-idUSKCN24G0YY
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Čia jis, anot jo paties, siekė „išsiaškinti, ar Astravo atominės elektrinės atveju Kruonio hidroakumuliacinė galėtų būti naudojama kaip rezervas“. Prezidentas buvo patikintas, kad ne. Nuostata, kad šios jėgainės įrenginiai „negali būti naudojami trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti“ yra įrašyta 2017 m. vadinamame „antiastraviniame“ įstatyme.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)