Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(30 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, ES vadovai sutarė dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo iš ES fondų, Lietuvoje statomi nauji vėjo parkai, „Litgrid“ atliks dalinį izoliuoto darbo bandymą.
Iš tokių vidutinių – sausi orai privertė kiek pristabdyti Kauno hidroelektrinę.
Be to, valstybės priekaištai „Veoliai“ perkelti į vietos teismus, lenkai žvalgosi statyti SkGD importo terminalą Gdanske, įtariamas rusiškos naftos užteršėjas rado prieglobstį Lietuvoje.
Štai papunkčiui.
Ignalinos AE uždarymo finansai
Po daugiau nei keturias paras trukusių derybų ES šalių vadovai sutarė dėl 2021-27 m. finansinės perspektyvos, t. y. kiek daugiau nei 1 trln. € siekiančio šio laikotarpio ES biudžeto. Taip pat suderėtas ir 750 mlrd. € ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos instrumentas. Apie visa tai dar norės pasisakyti Europos Parlamentas. Kai kuriuos susitarimo aspektus turės ratifikuoti ir šalių narių parlamentai.
Kartu su finansine perspektyva sutarta ir dėl finansavimo Ignalinos AE uždarymui. Derantis dėl jai skiriamų lėšų, visų pirma Lietuva turėjo įtikinti biudžetą skaičiuojančius Briuselyje, kad projektas valdomas ir juda į priekį. Tokių patikinimų prireikė, kai 2012 m. projektas buvo faktiškai sustojęs. Dėl to derybų objektu buvo tapęs ne tik skiriamų lėšų kiekis, bet ir ES indėlio dalies klausimas.
Europos Komisija siūlė padidinti Lietuvos ir kitų tarptautinių donorų indėlį į Ignalinos AE uždarymą nuo 14% iki 20%. Tačiau galiausiai nutarta likti prie mažesnio Lietuvos indėlio. Visos ES lėšos Ignalinos AE uždarymo projektui per ateinančius septynerius metus sieks 490 mln. €.
Tai yra mažiau, nei Lietuvos prašyti 780 mln. €. Taip pat mažiau, nei anksčiau Europos Komisijos siūlyti 552 mln. €. Anksčiau skelbta, kad skirtumas tarp šių sumų yra tai, ar finansavimo užteks pačių reaktorių išardymui šioje finansinėje perspektyvoje. Tai visgi nėra mažiausia suma, kol kas skirta projekto septynerių metų etapui. 2007-2013 m. jėgainės uždarymui ES skyrė 837,4 mln. €, tačiau 2014-2020 m. – tik 450,8 mln. €.
Kai kurie europarlamentarai teigia, kad ši suma nėra tenkinanti, o nepakankamas finansavimas gali reikšti, kad jėgainė bus išmontuota vėliau. Tačiau jėgainės vadovas Audrius Kamienas tikina, kad tokio finansavimo iki 2027 m. užteks. Ši finansinė perspektyva bus skirta, be kitų dalykų, pasiruošimui išmontuoti jėgainės reaktorius.
Vėjo parkai
Šią savaitę dvi bendrovės paskelbė apie progresą naujų vėjo parkų fronte. „Ignitis grupė“ pranešė, kad pradėti paruošiamieji darbai jos 63 MW galios vėjo parko Mažeikiuose statybai. Šį projektą bendrovė įsigijo 2018 m. už beveik 2 mln. € pirkdama UAB „VVP Investment“. Į jį bus investuojama daugiau nei 80 mln. €. Infrastruktūrą įrengti planuojama iki 2021 m. pab., vėjo jėgaines įrengti iki 2022 m. pab.
Be to, „E energia“ grupei priklausanti bendrovė „L-Vėjas“ Telšių rajone paskelbė pradėjusi 70 MW galios, ~70 mln. € vertės vėjo parko statybas. Čia iškils 13 naujos kartos 5 MW galios „Cypress“ vėjo jėgainių kurias gamina „General Electric“. Jų rotoriaus diametras yra 158 m., bendras jėgainės aukštis sieks apie 220 m. JAV bendrovę anksčiau tikėtasi išvysti ir tarp projekto dalininkų, tačiau ji tik tiekia įrangą.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1199059/e-energija-telsiu-rajone-stato-70-mw-vejo-parka
Lenkų SkGD terminalai
Lenkijos dujų sistemos operatorė „Gaz-System“ pradėjo rinkos tyrimą galimybei statyti SkGD terminalą Gdansko uoste. Svarstoma FSRU („Independence“ tipo) SkGD terminalo statyba. Svarstoma, kad įrenginys būtų kiek didesnės galios, nei klaipėdiškis, galėtų patiekti iki 4,5 mlrd. kub. m dujų per metus. Jį tikimasi pastatyti iki 2026-27 m. Tiesa, konkreti terminalo galia ir terminai dar gali keistis.
Šiuo metu Lenkijoje veikia vienas, prezidento Lecho Kaczynskio vardo 5 mlrd. kub. m per metus importuoti galintis terminalas Svinouiscyje. Jį taip pat valdo valstybinė „Gaz-System“. Tiesa, tai kiek kitaip valdomas, antžeminis dujų importo terminalas. Juo naudojasi tik valstybinė Lenkijos dujų bendrovė PGNiG, kuri yra pasirašiusi ilgalaikes SkGD tiekimo sutartis su Kataro „Qatargas“, taip pat su keliomis bendrovėmis dėl dujų iš JAV – „Cheniere Energy“, „Centrica“ ir „Venture Global“.
Klaipėdos SkGD terminalu naudojasi kelios regiono bendrovės, tačiau dujų kroviniai dažniausiai perkami momentinių sandorių rinkoje. Smukus dujų kainoms, šiemet „Independence“ užimtumas siekia 48%. Vienintelė ilgalaikė dujų tiekimo sutartis, įgyvendinama per Klaipėdą, yra 10 m. trukmės tiekimo saugumui užtikrinti reikalinga „Ignitis“ sutartis su „Equinor“ (buv. „Statoil“). Ji buvo pasirašyta 2014 m. ir po persiderėjimo galioja iki 2024 m.
https://www.vz.lt/2020/07/20/klaipedos-skgd-terminalo-naudojimas-siemet-augo-iki-48
Kiti dalykai
„Litgrid“ ateinančią savaitę, rugpjūčio 1-2 dienomis, atliks dalinį technologinį izoliuoto darbo bandymą. Jo metu dalyje tinklo bus tikrinamas elektros gamintojų pasirengimas reaguoti į sutrikimus energetikos sistemoje. Pernai vykusio bandymo metu buvo tikrinamas pasirengimas dirbti salos režimu. Šiemet bandyme dalyvaus „Orlen Lietuva“ elektrinė, du Elektrėnų blokai, termofikacinės elektrinės Kaune ir Panevėžyje bei Kruonis. Dažnis ir įtampos bus valdomos per „LitPol Link“. Tinklo dalyje, kur bus atliekamas bandymas, „Litgrid“ dispečeriai dažnį valdys savarankiškai.
Lietuva ginčą su „Veolia“ ir „Icor“ perkėlė iš tarptautinio arbitražo į Lietuvos teismus. Energetikos ministerija Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo siekiama, kad valstybei būtų atlyginta daugiau nei 240 mln. € žala. Siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 m. neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. ES šalys gegužę sutarė nutraukti dvišalius arbitražo ginčus. Tai padaryta po ES Teisingumo teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad arbitražai pagal ES šalių tarpusavio dvišales investicijų apsaugos sutartis yra nesuderinami su ES teise.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/07/23/is-veolia-ir-icor-lietuva-bandys-prisiteisti-240-mln-eur
Šią savaitę dėl sumažėjusio vandens kiekio Nemune „Ignitis gamyba“ buvo priversta mažinti elektros gamybą Kauno hidroelektrinėje. Antradienį veikė tik vienas iš keturių jėgainės agregatų ir tik dalimi savo galios – 18 MW. Visos jėgainės galia – 100 MW. Tokia situacija nėra labai neįprasta sausuoju metų periodu. Kauno HE darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, kiek vandens Nemunas atplukdo į Kauno marias. Vidutinis Nemuno debitas ties elektrine yra apie 280 kub. m/s, pirmadienį ir antradienį ryte jis siekė apie 108 kub. m/s.
https://ignitisgamyba.lt/apie-mus/naujienos/sumazejus-nemuno-debitui-ribojama-kauno-he-gamyba/4618
Lietuva suteikė prieglobstį buvusiam privačios naftos bendrovės „Samaratransneft Terminal“ vadovui Romanui Ružečko. Apie tai pranešė „15min“. Verslininkas, bėgdamas nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje, į Lietuvą atvyko pernai vasarą, tuomet buvo sulaikytas ir suimtas. Rusijos teisėsauga įtaria, kad jis prisidėjo prie „Družba“ naftotiekiu ir per Ust Lugos uostą pernai eksportuotos naftos užteršimo chloro junginiais. Tai vadinta didžiausia krize per naftotiekio 55-erių metų istoriją.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)