#EnergyDigest (28/20): vėjo megaprojektai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(28 sav., 2020)

  • Iš geresnių naujienų, Klaipėdos uostas rengiasi jūrinio vėjo plėtrai, Europa atsisuko į žaliąjį vandenilį, dujų balionus iš daugiabučių išgyvendins parama.

  • Iš tokių vidutinių – Briuselis nestojo į Lietuvos pusę derybose dėl Astravo elektros.

  • Be to, „Ignitis grupė“ savo antrines bendrovės apdalino paskolomis, atpigęs terminalas sutraukė „Klaipėdos naftos“ pajamas, nuotolinių saulės parkų rinka pasipildė nauju žaidėju.

N. B.: #EnergyDigest nuo šiol galite rasti ir tinklalaidės (podkasto) forma. Plačiau apie naują formatą ir apie #100-ąją energetikos apžvalgą čia: https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2835778836531995

Štai papunkčiui.

Uostas ir vėjas

Klaipėdos uoste bus ieškoma 15 ha ploto su krantine jūrinių vėjo jėgainių gamybai, komponentų rinkimui ir jėgainių transportavimui į jūrą. Iki rugsėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigojo atlikti išsamią analizę ir išsiaiškinti, kur uoste tokia krantinė galėtų būti įkurdinta. Bus taip pat siekiama išsiaiškinti lėšų poreikį.

Uoste laisvos vietos atrasti nėra lengva. Tačiau jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas patikino, kad dėl „bendro tikslo“ gali kooperuotis kelios bendrovės. Vėjo jėgainių jūroje plėtra bus nauja veikla šalyje. Nemaža dalis šių darbų vyksta krante. Tad tikimasi vėjo jėgainių vystytojams reikalingą infrastruktūrą ir paslaugas teikti Klaipėdoje.

Bendras jūrinio vėjo potencialas Lietuvoje siekia iki 3,35 GW. Pirmąjį 700 MW apimties jūros vėjo plėtros etapą numatyta įgyvendinti iki 2027 m. Šis parkas pagamins beveik ketvirtį Lietuvai reikalingos elektros energijos. Jo statyboms gali prireikti iki 1 mlrd. €. „Litgrid“, planuodama elektros tinklo plėtrą, daro prielaidą, kad po 2030 m. vyks ir antrasis etapas, ir jis bus bent tokio pat dydžio.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/klaipedos-uoste-teritorijos-paieskos-veju-jegainiu-pramonei-664-1344208

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/07/01/litgrid-elektros-perdavimo-tinklo-vystymui-planuoja-13-mlrd-eur-investiciju

Astravo saugumas

Europos Komisija, regis, neketina atsieti Astravo elektros importo klausimo ir sinchronizacijos. Tačiau ji siūlosi imtis papildomų veiksmų branduolinės jėgainės saugumo užtikrinimui. Antradienį šiuo klausimu taręsi Baltijos šalių ministrai, anot už energetinę sąjungą atsakingos eurokomisarės Kadri Simson, aptarė „sinchronizacijos ir taip pat branduolinės saugos klausimus“.

Šią savaitę EK taip pat pateikė žadėtą kompromisinį pasiūlymą dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis. Anot Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministro Taavi Aaso, Briuselis siūlo griežtesnes Astravo AE branduolinės saugos priežiūros priemones. Anot jo, tai reiškia, kad Europos branduolinės energetikos reguliuotojų asociacija ENSREG atliks dar vieną branduolinės jėgainės apžiūrą.

Pasiūlyme nėra draudimo trečiųjų šalių elektra prekiauti Latvijai ir Estijai. Tokio draudimo Lietuvos energetikos ministerija buvo paraginta siekti, kai pasipriešinimo sulaukė ankstesnis to neužtikrinęs Vyriausybei pristatytas trišalio susitarimo projektas.

#Factsheet: Lietuvos institucijų pozicijos Astravo klausimu

https://news.err.ee/1110425/taavi-aas-astravyets-problem-could-be-solved-by-stricter-measures

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/baltijos-salys-briuselyje-taresi-del-elektros-prekybos-su-treciosiomis-salimis-664-1344478

Europa ir vandenilis

Europos Komisija šią savaitę pristatė žemyno žaliojo vandenilio strategiją. Ji turėtų padėti netaršiomis tapti kai kurioms sunkiai žaliuojančioms pramonės šakoms, tokioms kaip chemijos ar plieno pramonei. Tai reiškia, kad ši technologija bus prioritetas ~750 mlrd. € dydžio ES ekonomikos gaivinimo programoje. Dėl jos šiuo metu vyksta derybos. Taip pat įkurtas žaliojo vandenilio aljansas, padėsiantis nukreipti būsimas investicijas.

Vandenilis degdamas neišmeta CO2, bet yra gaminamas iš gamtinių dujų. ES susitelks į švariojo vandenilio gamybą vandens elektrolizės būdu. Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu Europa nagrinės ir galimybes gaminti vandenilį iš gamtinių dujų, susidarančius taršius produktus laidojant po žeme. Pastarasis procesas Lietuvoje pernai buvo uždraustas įstatymu. Šiemet Vokietija paskelbė skirsianti 9 mlrd. € žaliojo vandenilio technologijoms vystyti.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/07/08/es-siekia-pletoti-vandenilio-technologijas-kritikai-perspeja-del-poveikio-aplinkai

https://www.vz.lt/pramone/2020/06/15/vokietija-skiria-9-mlrd-eur-ir-siekia-dominuoti-su-vandenilio-technologijomis

Kiti dalykai

Atpigęs SkGD terminalo išlaikymas sutraukė „Klaipėdos naftos“ pirmojo pusmečio pajamas 25,6%, nuo 51,1 iki 38 mln. €. Terminalo išlaikymo sąnaudos nuo sausio 1 d. buvo refinansuotos ir išdėliotos per ilgesnį laikotarpį. Bendrovė gavo pastebimesnių komercinės SkGD veiklos pajamų – iš tarptautinių projektų ir antžeminės SkGD skirstymo stoties veiklos. Šių veiklų pajamos siekė 1,4 mln. €, kai pernai – 0,1 mln. €. Bendrovės naftos terminalai pirmąjį pusmetį preliminariai gavo 1,9% daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu metu.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/07/08/klaipedos-naftos-pajamos-siemet-mazejo-256-iki-38-mln-eur

Antrinė Latvijos energetikės „Latvenergo“ įmonė „Elektrum Lietuva“ jungiasi prie gausaus ir įvairaus nuotolines saulės jėgaines vystančių bendrovių būrio. Ji pajūryje pradeda 1,5 MW galios saulės jėgainės statybas. Trijų hektarų ploto parke bus įrengta 4.410 polikristalinių saulės modulių. Jėgainėje pagamintos elektros, bendrovės skaičiavimu, turėtų užtekti apie 1.000 namų ūkių. Projektą planuojama baigti spalį. Bendrovės investicijos sieks beveik 1 mln. €.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/elektrum-lietuva-zengia-i-nuotoliniu-saules-parku-rinka.d?id=84726723

Norėdama paskatinti daugiabučių gyventojus atsisakyti dujų balionų, Energetikos ministerija derinimui pateikė jų keitimo kitais energijos ištekliais tvarką. Siūloma iki 600 € paramą skirti kiekvienam butui tuose daugiabučiuose, kurie vietoje balionų sutars pereiti prie elektros arba, jei gali, vamzdinių gamtinių dujų. Vyriausybė iš biudžeto tam šiemet skyrė 15 mln. €, kitais metais planuojama dar 10 mln. € parama. Energetikos ministerijos duomenimis, dujų balionai vis dar naudojami daugiau nei 1.600 daugiabučių namų, kuriuose yra apie 42.000 butų.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/gyventojams-pazadejo-parama-atsisakant-duju-balionu-taciau-baiminamasi-saskaitu-uz-elektra-664-1344578

„Ignitis grupė“ savo antrinei bendrovei „Ignitis“ suteikė 20 mln. € paskolą iš gegužę išplatintos 300 mln. € obligacijų emisijos. Paskola leis bendrovei dalyvauti savivaldybių viešai skelbiamuose konkursuose dėl gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimo ir kitų projektų. Bendrovė paskolą turės grąžinti iki 2030 m. gegužės. „Ignitis grupė“ birželio pabaigoje tam pačiam laikotarpiui suteikė 200 mln. € paskolą kitai savo antrinei bendrovei, ESO. Pastaroji pasiskolino pinigų norėdama refinansuoti investicijas į tinklo patikimumą ir efektyvumą.

https://www.vz.lt/rinkos/2020/07/08/ignitis-is-ignitis-grupes-skolinasi-20-mln-eur

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/06/30/ignitis-grupe-skolina-200-mln-eur-eso

P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:

https://www.facebook.com/nnavakas (FB)

https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)

https://twitter.com/leo_lenox (TWT)