Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(25 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, baigtas Lietuvos ir Švedijos elektros jungties remontas, baltarusių atominę elektrinę pastebėjo EK pirmininkė, Klaipėdą pasiekė dar vienas amerikietiškų dujų krovinys.
Iš tokių vidutinių – nacionalinio transliuotojo tyrėjams kilo klausimų dėl tiekėjų GIPL projektui.
Be to, japonai grįžta į mūsų regiono energetikos sektorių, prezidentas savo metiniame pranešime šiek tiek dėmesio skyrė ir energetikai, Vilniaus šilumos tinklai gamins elektrą.
Štai papunkčiui.
„NordBalt“ sugrįžimas
Šią savaitę į rikiuotę sugrąžinta Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Apie tai pranešė Švedijos perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Kaip praneša „Litgrid“, buvo sugedusi antžeminės kabelio dalies mova švedų pusėje. Ji pakeista ir išgabenta į laboratoriją tyrimams. 700 MW galios jungtis buvo remontuojama kiek daugiau nei savaitę.
Dar šią savaitę per jau veikiančią jungtį „Litgrid“ suteikė balansavimo paslaugą Švedijos tinklų valdytojai. Pastaroji paprašė 200 MW galios rezervo, kuris buvo įjungtas Kruonyje. Nors įprasta „NordBalt“ matyti kaip pigios skandinaviškos elektros kelią į Baltijos šalis, sisteminių paslaugų iš Lietuvos švedams prireikia vidutiniškai apie du kartus per mėnesį.
Išsijungusi „NordBalt“, remontuojama viena iš dviejų „Estlink“ jungčių ir tuo metu išsijungusios elektrinės Latvijoje 52% kilstelėjo elektros kainas Baltijos šalyse. Birželio 10 d. kai kuriomis valandomis elektros kaina pasiekė ir neįprastai aukštą 255 €/MWh ribą. Tai Estijoje sukėlė nedidelę diskusiją apie elektros sistemos patikimumą.
„Elering“, estų perdavimo sistemos operatorius, patikino, kad tokios situacijos, nors ir retos, bet pasitaiko. Visgi, anot jų, sistema liks stabili iki 2025 m. Valstybinė šalies energetikos milžinė „Eesti Energia“ paragino stebėti sistemos tiekimo saugumo rodiklius. Bendrovės vadovas dar anksčiau teigė, kad susiklosčiusi situacija parodė būtinybę išlaikyti 1 GW galios Narvos elektrinėje.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/06/16/nordbalt-jungtis-vel-veikia
https://news.err.ee/1102504/elering-eesti-energia-draw-different-conclusions-electricity-price-surge
„ChelPipe“ alkūnės
LRT tyrimų skyrius skelbia, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį GIPL tiesianti „Alvora“ „balandį pasirašė sandorį su Šveicarijoje registruota bendrove „Global Pipe Trade AG“, pagal kurį „iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos būtų perkamos dujotiekiui reikalingos alkūnės ir trišakiai“. „Global Pipe Trade AG“ dabar – „ChelPipe International“ – yra antrinė Rusijos „ChelPipe Group“ įmonė. Pastaroji, be kitų dalykų, yra susijusi su šalies karine pramone ir yra viena iš dviejų vamzdžių „Nord Stream 2“ projektui tiekėja.
Anot LRT tyrėjų, „sutartis su šia kompanija jau pasirašyta“, tačiau kokio pobūdžio tai sutartis, nepatikslinama. „Amber Grid“ ir Energetikos ministerija teigia, kad aptariamos dujotiekio dalys užsakytos nebuvo ir nebus. „Alvora“ aiškina, kad taip buvo apsidraudžiama nuo tikimybės, kad vamzdžiai iš Italijos nebus atgabenti dėl koronaviruso pandemijos. LRT pastebi, kad Italijos gamintojos „Allied International“ gamykla dėl pandemijos uždaryta nebuvo.
Dujotiekio statybos konkursas buvo ilgai skundžiamas jį pralaimėjusios „MT Group“. Skundai galutinio rezultato nepakeitė ir rangos konkursą laimėjo „Alvora“ su „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutartis pasirašyta su sąlyga, kad projekto metu bus valdomos nacionaliniam saugumui kylančios rizikos.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/06/17/n-biknius-mes-persvieciame-kiekviena-siule
Astravo streso testai
Šią savaitę į branduolinę grėsmę ES pasienyje, Baltarusijoje, dėmesį atkreipė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Po Rytų partnerystės virtualaus susirinkimo ji patikino, kad derybos su Baltarusija vyksta, nors norimų rezultatų pasiekti kol kas nepavyko. Minskas pranešė, kad „iš esmės sutinka“ peržiūrėti po branduolinės jėgainės streso testų sudarytą veiksmų planą. EK pirmininkė pridėjo, kad rudenį šiuo klausimu taip pat bus surengta aukšto lygio konferencija.
Europos branduolinės energetikos reguliuotojai ENSREG ir ES ekspertai pastabas jėgainės saugumui pateikė 2018 m. liepą. Planą, kaip į jas bus reaguojama ir kaip spragos bus šalinamos, Minskas turėjo parengti iki tų pačių metų spalio pabaigos. Tai buvo padaryta tik 2019 m. rugpjūtį. Tuomet Lietuvos branduolinės saugos prižiūrėtoja VATESI teigė, kad statytojai neketina pašalinti trūkumų iki pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo.
Kiti dalykai
Šią savaitę Seime prezidentas Gitanas Nausėda perkaitė savo metinį pranešimą. Jame buvo skirta dėmesio ir energetikos klausimams. Prezidentas išreiškė pritarimą tikslui tapti klimatui neutralia valstybe iki 2050 m. Jis sukritikavo ginčus dėl Astravo AE saugumo tarp šalies politikų ir paragino šiuo klausimu vieningai siekti tarptautinių institucijų paramos. Be to, prezidentas pabrėžė būtinybę užtikrinti Baltijos šalių vienybę įgyvendinant sinchronizacijos projektą.
Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Japonijos „TEPCO Power Grid“. Pastaroji įsipareigojo iki 2021 kovo 31 d. atlikti studiją, kuri padės šalims į elektros energijos sistemą integruoti 100% žaliosios elektros gamybos. Lietuva į savo nacionalinę energetikos strategiją yra įsirašiusi, kad 2020 m. šalyje pagaminta žalia elektra turi siekti 30%, 2030 m. – 45%, o 2050 m. – 100% šalies elektros poreikio.
„Vilniaus šilumos tinklai“ iki 2022 m. išmontuos du susidėvėjusius garo ir dujinį vandens šildymo katilą katilinėje Naujojoje Vilnioje. Bendrovė vietoje 1965, 1967 ir 1999 m. pastatytų agregatų įrengs 2,6 MW elektros ir 6 MW šiluminės galios biokuro kogeneracinę jėgainę. 13,254 mln. € investicijas bendrovė suderino su reguliuotoju. 2,086 mln. € iš jų šilumos tinklų operatorė galės įtraukti į miesto šilumos tarifą, jei projektui bus gautas 40% intensyvumo ES finansavimas.
Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą atplaukė dar vienas krovinys iš JAV. „Arctic Princess“ iš „Cheniere Energy“ valdomo Sabine Pass SkGD eksporto terminalo atgabeno apie 138.000 kub. m dujų. Tai jau ketvirtasis dujų iš JAV krovinys Klaipėdoje šiais dujų metais (jie skaičiuojami nuo spalio iki spalio) ir šeštas per visą terminalo veiklos laikotarpį. Šią savaitę liepos mėnesiui terminale rezervuoti 949 GWh arba vieno didelio dujovežio išdujinimo pajėgumai. Dujų pirkėjų „Klaipėdos nafta“ neįvardina.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)