Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(26 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, patvirtinta būsimo jūros vėjo parko vieta, atliktos Kruonio HAE plėtros studijos.
Iš tokių vidutinių – dėl prekybos baltarusiška elektra atšauktas G. Nausėdos vizitas Saremos saloje, iš Rusijos pasklido sveikatai nepavojingas radioaktyvus debesis.
Be to, uždrausta į Lietuvą įvežti atliekas deginimui, ESO statys SkGD stotelę Druskininkuose, „Achemos grupė“ turi naują vadovą.
Štai papunkčiui.
1 mlrd. € vėjo
Vyriausybė šią savaitę priėmė nutarimą, kuriuo numatyta, kurioje Baltijos jūros ekonominės zonos dalyje bus plėtojami vėjo parkai. Taip pat numatyta, kad elektrinių parko galia sieks 700 MW. Jis, manoma, pagamins apie 2,5–3 TWh elektros energijos per metus. Tai yra beveik ketvirtis dabartinio Lietuvos poreikio. Į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. € privačių investicijų.
Vėjo elektrinės bus statomos 137,5 kv. km plote, apie 29 km nuo kranto, ties Palanga. Šioje teritorijoje vidutinis gylis siekia 35 m, vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Jis suplanuotas 2023 m. vasario 1 d., o komercinė jūrų parkų veiklos pradžia – 2027 m.
Kol kas apie planus dalyvauti šiuose konkursuose garsiai yra pareiškusi tik valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Ji per šiemet ketina atsirinkti partnerį šiam projektui. Iki šiol jūrinių vėjo parkų plėtrą stabdė ginčai dėl to, kas vykdys tyrimus vėjo parkų plėtrai, taip pat – kas įrengs reikalingą elektros infrastruktūrą. Šiam plėtros etapui jūros plotą ištyrė ir parinko „Lietuvos energetikos agentūra“.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ specialistai teigia, kad sinchronizacijos metu vykdyti projektai pirmuosius 700 MW vėjo parkų leis prie sistemos prijungti be papildomų investicijų sausumoje. Infrastruktūros statybos jūroje likimas nėra aiškus, bet tikėtina, ji bus patikėta vėjo parkų vystytojams.
Kruonio HAE plėtra
„Ignitis gamyba“ paskelbė užbaigusi Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės plėtros galimybių studijas. 5-ojo hidroagregato technologinė studija vertino kelis galimus plėtros scenarijus – nuo esamo įrenginio modernizavimo iki naujo 110-225 MW galios agregato įrengimo. Vertinta galimybė diegti ir energijos kaupiklį.
Socioekonominė studija parodė, kad visos alternatyvos atneštų ilgalaikę naudą visuomenei. Geriausius rezultatus atneštų 110 MW galios naujo sinchroninio agregato arba 225 MW naujo asinchroninio agregatų statyba. Jų kuriama nauda iki 2050 m. viršytų 150 mln. €. Investicijos į naują agregatą siektų apie 85 arba 120 mln. €, statybos užtruktų 4-5 metus.
Visgi, komercinė plėtra savo lėšomis bendrovei neatneštų norimos grąžos.Siekiant didesnės nei 5% vidinės finansinės grąžos, plėtrai reikėtų 30-50% vertės subsidijos. Anot jėgainės vadovo, kol kas 900 MW galios agregatai atitinka rinkos poreikius. Todėl jėgainės plėtra priklausys nuo elektros energijos sistemos poreikių ateityje.
Prezidento manevras
Prezidentas Gitanas Nausėda paskutinę minutę atšaukė savo vizitą į Saremos salą Estijoje. Ten turėjo įvykti trijų Baltijos šalių vadovų susitikimas. Pirma apie tai pranešė Estijos prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda nusprendė likti namuose dėl „vidaus reikalų“. Tačiau Daukanto aikštė vėliau patikslino, kad taip pasielgta dėl nesuderintos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos. Esą, prezidentų susitikime turėtų būti aptartas jau pasiektas susitarimas.
Kol kas trišalio susitarimo šalims pasiekti nepavyko – paskutinė jo redakcija nesulaukė pritarimo Lietuvoje. Visų trijų šalių vadovai ir atstovai tikina, kad toliau vyksta derybos siekiant rasti bendrą sprendimą, galiosiantį nuo Astravo AE veiklos pradžios iki Baltijos šalių sinchronizacijos 2025 m. Šalys sutaria, kad po to elektros linijų su Rusija ir Baltarusija turėtų nelikti.
Tuo metu Estijos „Elering“ vadovas Taavi Veskimägi užsiminė apie Rusijos požiūrį į prekybos nutraukimą. Pasak jo, rusai laikosi pozicijos, kad nutraukus prekybą elektros linijos tampa nebereikalingos. Todėl kyla rizika, kad rusai pradės ardyti elektros linijas su Baltijos šalimis anksčiau, nei pastarosios bus pasirengusios sinchronizacijai su Europa. Pagal Lietuvoje pritarimo nesulaukusią metodikos redakciją, be kitų dalykų, elektros importas iš Rusijos į Baltijos šalis būtų mažinamas iki 60% dabartinio kiekio.
https://news.err.ee/1105686/elering-chief-baltic-states-need-a-compromise-on-belarus-nuclear-plant
Kiti dalykai
ESO su energetikos reguliuotoju suderino investicijas į nuolatinę suskystintų gamtinių dujų išdujinimo stotelę Druskininkuose. Bendra stotelės ir susijusios infrastruktūros įrengimo vertė – 2,86 mln. €. Planuojama, kad ji bus pradėta eksploatuoti rugpjūtį. „Druskininkų dujos“ veiklą nustojo vykdyti 2016 m. lapkritį, nuo to laiko dujų tiekimą savivaldybės vartotojams vykdo ESO. Nuo 2017 m. rugpjūčio dujos tiekiamos vilkikais, per iš estų „JetGas“ nuomojamą laikiną išdujinimo stotelę. Iki jos veiklos pradžios Druskininkai buvo energetinė sala Lietuvoje – dujas kurortas gaudavo ne iš Lietuvos, bet iš Baltarusijos dujų perdavimo tinklo.
Seimas uždraudė nuo lapkričio į Lietuvą įvežti deginimui skirtas komunalines ir pavojingas atliekas. Taip pat nebus galima įsivežti komunalinių atliekų deginimo proceso likučių – pelenų ir šlakų. Draudimas apribos žaliavos pasiūlą šalies kogeneracinėms jėgainėms tuo atveju, jei, įsibėjėgant rūšiavimui ir perdirbimui, vidaus rinkoje imtų trūkti deginimui naudojamų atliekų. 2030 m. Lietuvoje turėtų susidaryti apie 0,615 mln. t degintinų atliekų. Tiek jų galės sudeginti jėgainės Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Dar 0,1 mln. t gali deginti „Akmenės cementas“.
„Achemos grupė“ turi naują vadovą. Koncerno valdyba birželio 26 d. generaliniu direktoriumi paskyrė Kastytį Braziulį, iki šiol ėjusį grupės Kontrolės ir vidaus audito direktoriaus pareigas. Nuo Bronislovo Lubio mirties 2011 m. spalį šiose pareigose vadovai vidutiniškai keičiasi dažniau nei kartą per metus. „Achemos grupei“ priklauso didžiausia Lietuvos gamtinių dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja AB „Achema“, taip pat – vėjo parkus valdanti UAB „Renerga“.
Skandinavijos šalių radiacinės saugos tarnybos antroje birželio pusėje užfiksavo padidėjusį kobalto, rutenio ir cezio izotopų kiekį atmosferoje. Anot Suomijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos STUK, izotopų koncentracija ore viršija natūralų foną, tačiau pavojaus aplinkai ar žmogui nekelia. Nyderlandų radiacinės saugos tarnyba pranešė, kad radiacijos šaltinis gali būti radioaktyvus kuras, o nelaimė galėjo įvykti Vakarų Rusijoje. Rusijos „Rosenergoatom“ teigia, kad Kolos ir Leningrado branduolinėse jėgainėse radiacijos lygis neviršija normos.
https://www.nytimes.com/aponline/2020/06/27/business/ap-eu-nordics-russia-radiation.html
https://yle.fi/uutiset/osasto/news/nordics_detect_elevated_radiation_levels_around_baltic/11422183
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)