Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(24 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, atsigavimo nuo koronaviruso krizės planuose atsidūrė pažangi energetika, GIPL statybose pradėti horizontalaus gręžimo darbai.
Iš tokių vidutinių – iš rikiuotės dienai išėjo dvi latvių elektrinės, jūrinis pasienio naftos gręžinys eksploatuojamas nesilaikant aplinkosaugos normų.
Be to, Prezidentūra siūlys kitaip skirstyti elektros tinklų tiesimo kaštus, „Ignitis“ pardavė „Duomenų logistikos centrą“, Gediminas Žiemelis sostinei davė išbandyti kinišką elektrobusą.
Štai papunkčiui.
Latvijos elektros gamintojai
Antradienio rytą dėl elektros linijos gedimo Latvijoje laikinai nuo tinklo atsijungė dvi Rygos termofikacinės (elektrą ir šilumą vienu metu gaminančios) elektrinės, tarp jų – didžiulė 832 MW antroji Rygos termofikacinė elektrinė. Išsijungusių įrenginių bendra galia siekė 1.001 MW. Kadangi jų veiklos sutrikimą sukėlė gedimas elektros linijoje, jėgainės į darbą grįžo palaipsniui iki darbo dienos pabaigos.
Antradienio padėtį apsunkino tai, kad dar praėjusio sekmadienio ryte iš rikiuotės išėjo 700 MW Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nord Balt“. Gedimas aptiktas antžeminėje dalyje Švedijos pusėje. Pranešama, kad jungtis pradės veikti iki birželio 16-osios vakaro, tačiau pridedama, kad šis laikas dar nėra galutinis, kol neišaiškintos gedimo priežastys.
Išsijungus Latvijos elektrinėms buvo įjungti avarinį rezervą užtikrinantys du Kruonio HAE agregatai. Likę du elektrą gamina komerciniais pagrindais. Devintasis Lietuvos elektrinės Elektrėnuose blokas elektrą pardavimui gamino jau nuo „NordBalt“ išsijungimo – įprastai sunkiai konkuruojančiai jėgainei padeda išaugusios elektros ir dugną šluojančios dujų kainos. Įrenginys šiemet perdavimo sistemos operatoriui taip pat teikia naują izoliuoto sistemos darbo rezervo paslaugą.
Trys didžiosios elektrinės Lietuvoje pagaminto 73% antradienį Lietuvai reikalingos elektros energijos. Visgi, latviškos gamybos stygius be „NordBalt“ jungties su Švedija elektros kainą visų trijų šalių biržose išaugino daugiau nei dvigubai iki 98,8 €/MWh. Situacija elektros tinkluose buvo suvaldyta didžiąja dalimi Lietuvos elektros gamybos įrenginiais ir „LitPol Link“ jungties su Lenkija pagalba.
https://umm.nordpoolgroup.com/#/messages/a8f8a253-a0fb-4e58-bc98-47baa94b53b9/5
Veiklos gryninimas
„Ignitis grupė“ ir „Litgrid“ pardavė bendrovių valdytą įmonę „Duomenų logistikos centras“ (DLC). „Ignitis grupė“ valdė 79,64%, „Litgrid“ – 20,36% jos akcijų. DLC priklauso duomenų centras „Data INN“, su partneriais įmonė valdo ir duomenų perdavimo tinklą „Baltic Highway“. Pastarasis į vientisą optinį ryšį jungia Taliną su Frankfurtu. Taip pat įmonė valdo ir didžiausią optinį duomenų perdavimo tinklą Baltijos šalyse „Baltic Optical Network“.
Pirkėjas – tarptautinės turto valdymo bendrovės „Quaero Capital“ fondo „Quaero European Infrastructure Fund II“ dukterinė bendrovė „QEIF II Development Holding“. Jis akcijas gaus liepą, jei sandorį palaimins nacionaliniam saugumui svarbių sandorių prievaizdai. Energetikos bendrovėms – tai žingsnis atsisakant nepagrindinių veiklų. Sandorio vertė – 10,1 mln. €.
Ateities DNR
Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą „Lietuvos ateities ekonomikos DNR“ planą. Tai yra 6,3 mlrd. € ekonomikos skatinimo po koronaviruso krizės paketas. Jis taip pat kreips ją aukštos pridėtinės vertės ekonomikos link. Tiesa, tik 2,2 mlrd. € investicijų bus naujos, o 1,7 mlrd. € iš jų bus skolinamasi. Planas turėtų būti įgyvendinamas iki 2021 m. pabaigos. Ekspertai pastebi konkrečių investicinių planų trūkumą bei skeptiškai vertina šios Vyriausybės galimybes planą įgyvendinti.
Energetika ir klimatas yra viena iš penkių šio plano krypčių. Į ją patenkantiems sektoriams turėtų būti skirti papildomi 359,4 mln. €. Tai yra priedas prie šiam laikotarpiui jau suplanuotų 567,3 mln. €. Papildomomis investicijomis tikimasi didinti žalios energijos kiekį, didinti energetinį ekonomikos efektyvumą, investuoti į sprendimus, mažinančius galutinę energijos kainą vartotojams. Už plano įgyvendinimą atsakingos Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos.
Dvi didžiausios numatomos investicijų sritys – energijos kaupimo įrenginiai ir vėjo jėgainių jūroje prijungimas prie šalies elektros tinklų. Viena įdomesnių, kita vertus – 22 mln. € žadama skirti žaliojo vandenilio technologijoms ir jų panaudojimui. Vyriausybės pranešimuose užsimenama ir apie galimybę gaminti elektrą iš „Independence“ terminale nugaruojančių dujų.
Kiti dalykai
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statybose pradėti horizontalaus kryptinio gręžimo po Nerimi darbai. Juos atlieka Vokietijos „LMR Drilling“. Dujotiekio gija eis 20 m gylyje po Neries upe ties Kernave. Vėliau šią vasarą bus atliekami tokie pat darbai po Nemunu. Projekto lietuviškąją dalį įgyvendinanti „Amber Grid“ teigia jau atlikusi 25% visų tiesimo darbų. Iki šių metų pabaigos suplanuota užbaigti du trečdalius statybų Lietuvoje, o visą jungtis turėtų būti baigta iki 2021 m. pabaigos. Naujuoju dujotiekiu Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų sistemos bus prijungtos prie Vakarų Europos dujų tinklų.
Prezidentūra sieks sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su oro linijų iškėlimu. Savivaldybės ar bet kas kitas, norėdamas pakeisti ar perkelti elektros laidus, turi padengti visas tokios operacijos išlaidas. Regionuose tai, esą, apsunkina savivaldybių infrastruktūros projektus. Dėl to bus siūloma pusę senesnės nei 20 m infrastruktūros kilnojimo kaštų perkelti ESO, t. y. visiems elektros vartotojams. Taip pat siūloma didinti elektros tinklų plėtros kaštų dalį, tenkančią naujai prie elektros tinklų prijungiamiems vartotojams.
Gedimino Žiemelio valdomos „Avia Solutions Group“ bendrovė „Busnex“, atstovaujanti Kinijos elektrinių autobusų gamintoją „Yutong“, Vilniaus miesto savivaldybei bandymams pateikė 82 vietų šio gamintojo elektrinį autobusą. „Vilniaus viešasis transportas“ teigia, kad tai bus pirmasis „Yutong“ elektrobusas Europoje. Jis sostinėje išbandomas realiomis sąlygomis iki liepos 12 d. Vilniuje nuo 2019 m. rugsėjo jau važinėja 5 nedideli turkiški „Karsan“ elektrobusai. Klaipėda, savo ruožtu, eksploatuoja du Lietuvoje gamintus „Dancer“.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2020/06/11/vilniuje-bandomas-yutong-elektrobusas
Rusijos federalinė gamtos išteklių naudojimo priežiūros tarnyba „Rosoprirodnadzor“ atliko auditą „Lukoil-Kaliningradmorneft“ eksploatuojamame naftos telkinyje Karaliaučiaus srityje, Baltijos jūroje. D-6 telkinys yra už 23 km nuo Kuršių nerijos ir už 5 km nuo Lietuvos sienos. Paaiškėjo, kad bendrovė veiklą vykdė nesilaikydama įstatymų dėl žemės gelmių išteklių, kontinentinio šelfo, aplinkosaugos, oro taršos ir atliekų šalinimo ir t.t. Reguliuotojas ėmėsi administracinio poveikio priemonių, o bendrovė svarstys, ar skųsti audito išvadas teisme.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)