Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(23 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, Seimas patvirtino elektrinių statymo tvarką, atplaukė amerikietiška nafta baltarusiams, suskystintos dujos toliau krauna malkų vamzdinėms.
Iš tokių vidutinių – nepavyko perkalbėti latvių dėl rusiškos elektros importo, sutriko „NordBalt“ veikla.
Be to, „Iginitis“ įrengė prabangią elektromobilių krovos stotelę, į Lietuvą koją įkėlė JAV energetikos technologijų konsultantai.
Štai papunkčiui.
Tinklų kodeksas
Energetikos ministerija Vyriausybei pristatė politinio susitarimo projektą dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis. Jį ministerija su kaimynėmis ir Europos Komisija derino nuo pernai rudens. Susitarime numatyta, kad latviai galėtų prekiauti elektra iš Rusijos, kai Lietuva uždarys savo sieną baltarusiškai elektrai. Tai reiškia, kad prekyba su trečiosiomis šalimis, neskaičiuojant Karaliaučiaus, vyks per 950 MW liniją Latvijos-Rusijos pasienyje, o ne per 1.300 MW Lietuvos-Baltarusijos pjūvį.
Be naujo prekybos režimo, sutarta nustatyti ir prekybai su trečiosiomis šalimis taikyti papildomą infrastruktūros mokestį. Taip pat numatoma sukurti ir įdiegti elektros kilmės garantijų sistemą. Ji turėtų padėti apsaugoti Lietuvos rinką nuo galimo baltarusiškos branduolinės elektros energijos importo. Tokiam susitarimo projektui viešai ir aršiai nepritarimą išreiškė opozicijos partijos, nepakankamai ambicingas jis pasirodė ir URM. Susitarimą Vyriausybė aptarė už uždarų durų, tačiau konkrečių sprendimų dėl jo dar nepriėmė.
Viešos diskusijos dėl prekybos prasidėjo pernai rugpjūtį, kai Latvijos Vyriausybė įpareigojo savo tinklų operatorių AST suformuoti naują tinklų kodeksą, galiosiantį po Astravo paleidimo. Rugsėjį AST drauge su estais „Elering“ viešai konsultacijai pateikė dvišalio tinklų kodekso variantą. Pagal jį, prekyba su Rusija vyktų per Latviją. Nebuvo kalbos apie papildomus mokesčius ar garantijų sistemą. Galimybės Lietuvai jame dalyvauti taip pat nebuvo.
Tinklų kodeksas yra techninis dokumentas. Naujo jo varianto prireikė, nes Lietuva 2017 m. įstatymu uždraudė elektros importą iš Baltarusijos po Astravo starto. Per čia regioną pasiekė dalis rusiškos elektros. Politinės deklaracijos prireikė, kad Lietuva tinklų kodeksą galėtų formuoti kartu su kaimynėmis nepažeisdama savo įstatymo. Rengiant šį įstatymą buvo žinoma, kad tinklų kodeksą reikės keisti. Kodėl įstatymo iniciatoriai į tai neatsižvelgė ir prekybos taisyklių su kaimynėmis nesuderino iki priimdami įstatymą, nežinia.
https://www.facebook.com/tomas.janeliunas/posts/4131955396822461
Dujų metai
SkGD terminale ateinantiems dujų metams užsakyti 8,4 TWh pajėgumai. Per metus terminalas gali išdujinti iki 44 TWh. „Klaipėdos nafta“ praneša, kad juos užsakė dvi bendrovės, tikėtina, „Ignitis“ ir „Achema“. Terminale dažniau pajėgumai užsakomi metų eigoje. Pernai iš anksto buvo paskirstytos 5 TWh dujų, tačiau per šiuos dar nepasibaigusius dujų metus (nuo spalio iki rugsėjo pab.) išdujintos 22,139 TWh. Terminalo klientai šiemet naudojosi geromis kainomis momentinių sandorių rinkoje.
Šiais dujų metais į terminalą atvyko 49 dujovežiai, iki rugsėjo pabaigos laukiama dar 21. Jais į Lietuvą atgabentos 15,2 TWh dujų, kai bendras Lietuvos suvartojimas šiuo laikotarpiu siekė 17,3 TWh. Tai reiškia, kad daugiau nei 87% dujų patiektos per SkGD terminalą. 69% SkGD importuota iš Norvegijos, 18% iš – JAV, 12% – iš Rusijos. Pastarosios – tai „Novatek“ mažos apimties kroviniai. Terminalu šiuo metu naudojasi „Ignitis“, „Achema“, „Imlitex“, „Eesti Energia“ ir „Eesti Gaas“, „Elenger“ vardu.
https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/paskirstyti-klaipedos-sgd-terminalo-pajegumai/3460
Elektrinių statybos
Seimas pritarė „pajėgumų mechanizmui“ – metodui, kuriuo vadovaujantis bus užtikrinama, kad šalies energetikos sistemoje netrūktų elektros gamybos įrenginių. Jie reikalingi ne tik elektros gamybai, bet ir sistemos patikimumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. Anksčiau tai būdavo atliekama „ministrui panorėjus“ metodu. Dabar bus organizuojami aukcionai, kurių laimėtojas gaus valstybės paramą.
Jos reikia, nes Lietuvoje elektros kainą formuoja importas – subsidijuojama rusiška ir pigi hidroelektrinių elektra iš Skandinavijos. Todėl komerciniais pagrindais jėgainių statybos niekas nesiima. Tuo metu senieji elektros gamybos įrenginiai nukaršta, yra uždaromi ir demontuojami. Dalies jų išjungimo nepajutome, nes jie buvo taikyti energiją švaisčiusiai sovietinei pramonei. Tačiau nuo 2025 m. poreikis atsiras.
Aukcionai bus technologiškai neutralūs ir tarptautiniai. T. y. juose galės dalyvauti ir tradicinės elektrinės, ir elektros akumuliatoriai. Taip pat ir stambūs elektros vartotojai, sutinkantys prireikus išjungti savo įrenginius. Įrenginiai galės būti seni arba ketinami pastatyti, tiek Lietuvoje, tiek su ja sujungtose ES šalyse. Tikimasi pirmąjį aukcioną paskelbti dar šiemet.
Kiti dalykai
„Ignitis On“ Vilniuje įjungė pirmą ultra greito krovimo 320 kW galios elektromobilių pakrovimo stotelę. „Popieriuje“ ji 100 km reikalingą energijos kiekį elektromobiliui gali įkrauti per 3 minutes. Stotelė įrengta sostinės Vokiečių gatvėje. Itin ir ultra greito krovimo stoteles labiau įprasta matyti šalia greitkelių ar kitur, kur gali prireikti „paskutinės vilties įsikrovimo“. Dar šiemet „Ionity“ ketina įrengti tris 350 kW galios stoteles šalia Panevėžio, Kauno ir Kryžkalnio. Tiesa, ultra greito krovimo privalumais naudotis galinčių elektromobilių rinkoje dar nėra daug.
JAV energetikos technologijų konsultavimo bendrovė „Citadel Engineering Company“ gegužės 5 d. įregistravo savo filialą Lietuvoje, šią savaitę pranešė VŽ. Tarptautinė įmonių grupė užsiima inžinerijos, naftos platformų kalibravimo, kokybės inspekcijos darbais, taip pat testavimu, sertifikavimu, konsultavimu ir apmokymu. Savo veiklą JAV ji pradėjo 2015 m. pavadinimu „Calibration & Inspection Body“ – bendrovė prisidėjo prie ankstyvų naftos gavybos Kurdistano regione projektų.
Sekmadienį sutriko Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ veikla. „Litgrid“ priežastis dar aiškinasi. 700 MW galios elektros jungtis paskutinį kartą neveikė 2018 m. rudenį, kai buvo atliekami garantiniai jungties remonto darbai. Jungties netektį kompensuoja aktyvuoti avariniai galios rezervai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 400 MW generuoja Kruonio HAE, po 100 MW teikia Latvija ir Estija.2019 m. jungties prieinamumas siekė 99,95%.
Į Klaipėdą atplaukė Baltarusijai skirta nafta iš JAV. Tanklaivis „NS Captain“ iš Bomonto uosto Teksase į „Klaipėdos naftos“ terminalą atgabeno 77.000 t juodojo aukso. Žaliavą baltarusiai įsigijo iš prekybininkės „United Energy Trading“, padedant „Getka“ ir jos partnerei iš Lenkijos „Unimot“. „Belneftechim“ skaičiuoja, kad tai bus 12 krovinys ne iš Rusijos šiemet. Alternatyviais keliais šalies perdirbimo gamyklos užsitikrino apie penktadalį poreikio, birželį iš Rusijos planuojama atsigabenti 1,1 mln. t. Baltarusijos perdirbimo gamyklos 2019 m. vidutiniškai perdirbo po 1,46 mln. t naftos per mėnesį.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/06/06/i-klaipeda-atplauke-jav-naftos-krovinys-baltarusijai
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)