Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(7 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, gyventojai gali rinktis alternatyvų elektros tiekėją, Elektrėnai gavo pasimankštinti, „Klaipėdos nafta“ nemažina ambicijų dujų terminalų sektoriuje.
Iš tokių vidutinių – „Ignitis grupės“ įmonių patraukimas iš biržos pakibo teisme, baltarusiai negauna naftos net minimaliam perdirbimui.
Be to, žadamas Baltijos šalių susitarimas dėl baltarusiškos elektros, „Idex Baltic“ pasiskolino tolesnėms investicijoms.
N. B.: jei norite #EnergyDigest gauti tiesiausiu keliu, užsiprenumeruokite jį į el. paštą: https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Štai papunkčiui.
Nepaleidžiami iš biržos
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo sustabdytas ESO išbraukimas iš akcijų biržos. Tai reiškia, kad teismuose ima buksuoti „Ignitis grupės“ planas užsienyje vykdyti pirminį akcijų siūlymą (IPO). Grupė nerimauja, kad jos įmonių akcijų vertė neaktyvioje Vilniaus biržoje numuš visos grupės vertę užsienio investuotojų akyse. Todėl nuspręsta akcijas prieš IPO supirkti.
Privatūs investuotojai tai užginčijo teisme ir išsakė priekaištą, kad akcijos yra nuvertintos ir turėtų būti supirktos brangiau, nei siūloma. Šią savaitę vienas jų, Vidmantas Martikonis, paaiškino, kad jo pagrindinis tikslas yra ne kita išpirkimo kaina, o tai, kad akcijos nebūtų išpirktos visai. Tame pačiame interviu jis akcijų kainą įvertino 2 €, bene dvigubai daugiau, nei optimistiškiausi ligšioliniai vertinimai.
Verslininkas turi atitinkamai 5,2 mln. € ir 1,8 mln. € vertės ESO ir IG akcijų. Jo ankstesnis ginčas dėl kitos valstybinės energetikos bendrovės, „Lietuvos elektrinės“, akcijų truko dešimtmetį ir baigėsi valstybinės įmonės pralaimėjimu.
Jis taip pat pasvarstė, esą, šios bendrovės ruošiamos strateginiam investuotojui. Neva, skubama akcijas pigiai išpirkti ir už tą kainą parduoti neįvardintai bendrovei. Jokios tokius įtarimus pagrindžiančios informacijos jis nepateikė, tokių minčių nėra nei šalies, nei bendrovių strateginiuose dokumentuose, nei politikų ar įmonių vadovų pasisakymuose.
https://www.vz.lt/rinkos/2020/02/13/teismas-paliko-sprendima-del-eso-delistingavimo-stabdymo
Estiška elektra gyventojams
„Enefit“, antrinė estų valstybinės energetikos įmonės „Eesti Energia“ bendrovė, Lietuvoje pradėjo pardavinėti elektrą gyventojams. Ji pirmoji konkuruos su už reguliuojamą kainą elektrą parduodančia „Ignitis“. Estai ketina pasinaudoti tuo, kad elektros kaina rinkoje šiemet yra mažesnė (30,82 €/MWh sausį), nei reguliuotojo nustatyta kaina (53,31 €/MWh bent iki liepos). Pastaroji nustatoma pagal ankstesnių, 12 mėnesių, t.y. 2019 m., elektros kainas.
Baltijos šalys yra sutarusios paleisti buitinius vartotojus į rinką. Estai tai padarė 2013 m., Latvija – 2015 m. Lietuvoje tai planuojama daryti trimis etapais 2021-23 m, pirmuoju etapu nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti 140.000 (8,4%) daugiausiai elektros vartojančių gyventojų. Toks įstatymas, tikimasi, bus priimtas pavasario Seimo sesijoje. Tam, kad laisva rinka veiktų sklandžiai, visgi, reikia išmaniųjų elektros skaitiklių. ESO planuoja pradėti jų diegimą kitąmet.
Baltiškas sutarimas
Vyriausybė žada trijų Baltijos šalių susitarimą dėl baltarusiškos elektros boikoto. Praėjusią savaitę po susitikimo su kaimynių premjerais apie tai kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Šią savaitę apie tokią perspektyvą kalbėjo ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, sutarimas yra „savaitės–kitos klausimas“. Kol kas platesnių detalių nepateikiama.
Baltijos šalių prekyba elektra su Baltarusija ir Rusija vyksta per Lietuvą. Ji importuojama per jungtis su Baltarusija ir Karaliaučiumi. Pagal Lietuvos įstatymus, jungtys su Baltarusija prekybai nebus naudojamos nuo tada, kai įsijungs Astravo AE. Tuo pačiu nutrūks ir per Baltarusiją mus pasiekęs elektros importas iš kontinentinės Rusijos.
Latviai su estais pernai tarpusavyje suderino ir pristatė planą, kaip rusiškos elektros importas turėtų vykti po jo branduolinės jėgainės paleidimo. Tam latviai atvertų savo jungtį su Rusija, tačiau dėl techninių priežasčių jiems tektų pasinaudoti ir Lietuvos jungtimis su Baltarusija. Su tuo nesutiko mūsiškiai, ginčą ėmėsi moderuoti Europos Komisija.
Kiti dalykai
Lietuvos elektrinės devintasis blokas (KCB) šią savaitę kurį laiką visa galia gamino elektrą. Taip jai veikti šiemet leidžia laisvesnis, nei pernai, bloko veikimo režimas. Visgi, tam, kad elektrinė galėtų veikti pelningai, sąlygos rinkoje turėjo susiformuoti ypatingos. Sutapo keli infrastruktūros remontai, itin pigios dujos bei nurimęs vėjas. Vasario 14 d. Lietuvoje, rytinio piko metu iš ~1,8 GW šaliai reikalingos elektros ~1,1 GW buvo gaminama Lietuvoje. Tuo metu vėjo jėgainės veikė vos ~20 MW galia.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/02/14/elektrenu-moderniausias-blokas-veikia-visa-galia
„Klaipėdos naftos“ stebėtojų taryba patvirtino įmonės veiklos strategiją iki 2030 m. Be kita ko, bendrovė sieks, kad laikotarpio pabaigoje grynasis pelnas, uždirbamas iš tarptautinių SkGD projektų, viršytų įmonės naftos terminalų uždirbamą pelną. Per dešimtmetį ketinama į tarptautinius projektus investuoti iki 140 mln. €, tapti mažiausiai keturių terminalų dalininke ir viena iš trijų plaukiojančių SkGD terminalų technologijos (FSRU) lyderių pasaulyje.
Šilumos gamintoja „Idex Baltic“ pasiskolino 40 mln. € iš SEB banko. Dalis lėšų bus skiriama refinansuoti turimiems įsiskolinimams „Nordea“ bankui, dalis – tolesnėms investicijoms. Prancūzų bendrovė „Idex Baltic“ Lietuvoje valdo penkias iš vokiečių „Danpower“ įsigytas biokuru kūrenamas šilumines jėgaines ir vieną kogeneracinę elektrinę. Kiek anksčiau vasarį bendrovė užbaigė vienos didžiausių biokuro gamintojų UAB „Pusbroliai“ įsigijimą. Sandorio suma neskelbiama.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/02/10/idex-baltic-uzsitikrino-seb-banko-40-mln-eur-paskola
Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos, negaudamos pažadėtų 2 mln. t rusiškos naftos per mėnesį, ėmė naudoti techninę naftą iš „Družba“ naftotiekio. Ji kol kas išpumpuojama tik iš tų vamzdyno gijų, kurios nesusijusios su rusiškos naftos tranzitu į Europą. Tai reiškia, kad kol kas nukenčia tik naftotiekio pralaidumas į perdirbimo gamyklas. Minskas, visgi, pagrasino trūkstamą naftą pasiimti ir iš tranzito srautų.
P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Naujienlaiškio rėmėju galite tapti čia: