Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(8 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, nevykęs įstatymas pripažintas antikonstituciniu, olandai „Jukos“ bankrotą paskelbė neteisėtu, Lietuvoje dairosi „Tesla“.
Iš tokių vidutinių – Lietuvai nepavyko anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo, susitarimas dėl rusiškos elektros importo užstrigo Rygoje.
Be to, baltarusiai importuos dar naftos per Klaipėdą, „Litgrid“ ruošiasi pirkti sinchroninius kompensatorius.
KOL NEĮSIBĖGĖJOME: jei #EnergyDigest jums yra įdomus ar naudingas, galite prisidėti (€) prie jo kūrimo čia: http://www.patreon.com/energydigest
Štai papunkčiui.
Pralaimėjimas teisme
Šią savaitę pranešta, kad galutinė instancija, Stokholmo Aukščiausiasis teismas, gruodį nepakeitė Lietuvos skųsto žemesnės instancijos teismo sprendimo neanuliuoti Arbitražo instituto prie Stokholmo prekybos rūmų (Stokholmo arbitražo) sprendimo ginče tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Taip buvo užbaigtas Energetikos ministerijos atstovaujamos Lietuvos bandymas pakeisti netenkinusį arbitražo sprendimą. Patį ginčą su „Gazprom“ dėl 5 mlrd. Lt (1,45 mlrd. €) kompensacijos už per didelę gamtinių dujų kainą Lietuva pralaimėjo dar 2016 m.
Tuomet Švedijos arbitrai pripažino, kad „Gazprom“, valdydama dalį „Lietuvos dujų“ akcijų ir derėdamasi su „Gazprom“ dėl dujų kainos, buvo atsidūrusi interesų konflikte. Nepaisant to, arbitrų sprendimas nepriteisti kompensacijos rėmėsi tuo, kad dujų tiekimo sutartyje įrašyta „teisinga kaina“ yra abstrakti sąvoka, tad žalos dydžio įrodyti nepavyko. Savo ruožtu, akcininkų sutartyje „mažiausios kainos“ nuostata buvo siekis, o ne įsipareigojimas.
Lietuvą arbitraže atstovavo amerikiečiai „Sherman & Sterling“ ir vietinė kontora „Tark Grunte Sutkiene“. „Gazprom“ – „Denton“ ir „Motieka ir Audzevičius“. Pats arbitražo sprendimas yra neskundžiamas. Bet galima ieškoti procedūrinių pažeidimų, kas ir buvo daroma po arbitražo sprendimo Švedijos teismuose.
Iš viso reformuojant dujų sektorių su „Gazprom“ buvo ginčijamasi keturiose bylose. Rusijos bendrovė bandė sustabdyti Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, užkirsti kelią 2011 m. pradėtam „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimui, įrodyti, kad buvo pažeisti jos, kaip investuotojos, interesai Kauno termofikacinėje elektrinėje. Šiuos ginčus Lietuva laimėjo.
https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2016/09/02/gazprom-pries-lietuva-pergale-nepergale
Latvijos sprendimas
Baltijos šalys parengė bendrą tinklų kodeksą, kuriuo bus reguliuojamas elektros importas iš trečiųjų šalių po to, kai, įsijungus Astravo AE, Lietuva užkirs kelią elektros importui iš Baltarusijos. Tuo pačiu – ir iš kontinentinės Rusijos. Kol kas taisyklių detalės neatskleidžiamos. Tačiau kodeksą svarstė anksčiau savo variantą parengusi Latvijos vyriausybė. Ji galiausiai nusprendė patikslinti kai kuriuos teisinius kodekso aspektus.
Iš viešų Latvijos atstovų pastabų galima spręsti, kad tikimasi leisti rusiškos, bet drausti baltarusiškos elektros energijos importą. Klausimas, kaip bus atskiriama elektros kilmė. Taip pat nežinia, kaip bus išspręstas Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvio klausimas. Lietuva siekia, kad mūsų linijomis su Baltarusija nebūtų naudojamasi. Tokiu atveju rusiškos elektros importas per Latviją būtų mažesnis, nei yra per Lietuvą.
Kogeneraciniai džiaugsmai
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo per Dalios Grybauskaitės veto prastumtas atliekų deginimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Juo buvo faktiškai draudžiama naujų atliekų deginimo įrenginių statyba šalies teritorijoje (tik per 20 km nuo gyvenamosios teritorijos), be to, Vyriausybei buvo suteikta galia „peržiūrėti“ jau statomų Vilniaus ir Kauno atliekų jėgainių projektus (VKJ ir KKJ). Tiesa, pastarąja galia Vyriausybė uždelsė pasinaudoti.
Tuo tarpu Kauno kogeneracinė elektrinė pagamino ir į centrinio šildymo sistemą patiekė pirmąją šilumą. Jos vasarį ketinama pagaminti 22,6 GWh, jėgainė laimėjo aukcioną pasiūlydama 2,58 ct/kWh kainą. Pirmąją elektrą tikimasi pagaminti iki gegužės, komercinę veiklą pradėti iki metų vidurio.
Jėgainės veiklos pradžia prasidėjo tuo, kad atliekos, kitaip, nei planuota, sunkvežimiais pajudėjo per greta esančią Ramučių gyvenvietę, kas sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą. „Ignitis“ pažadėjo griežtesnę maršruto kontrolę, iki bus pastatytas reikalingas viadukas. Šiemet jėgainėje planuojama sudeginti 0,2 mln. t atliekų ir nuotekų dumblo.
Kiti dalykai
Hagos apeliacinis teismas vėl priteisė Rusijos valstybei sumokėti 50 mlrd. $ kompensaciją buvusiems „Jukos“ akcininkams. Sprendimą Kremlius skųs Nyderlandų Aukščiausiam teismui, tačiau Rusijos turto areštai Europoje vėl gali prasidėti. Hagos teismas pripažino, kad Rusijoje 2006 m. paskelbtas „Yukos Oil“ bankrotas buvo neteisėtas. Taip pat ir sandoris, kuriuo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijos atiteko į „Rosneft“ priklausiusios „Promneftstroj“ rankas. 2007 m. bendrovė „Jukos“ turto aukcione už 300 mln. $ įsigijo Nyderlanduose registruotą „Yukos Finance“. Ši valdė, be kita ko, kontrolinį 53,7% „Mažeikių naftos“ akcijų paketą ir 49% Slovakijos įmonės „Transpetrol“. 2006-2008 m. „Yukos International“ „Mažeikių naftos“ akcijas pardavė už 1,2 mlrd. $, „Transpetrol“ – už 240 mln. $.
https://www.ft.com/content/f371c836-1645-11e4-93ec-00144feabdc0
Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja BNK dar kartą importuos naftos per Klaipėdą. Du tanklaiviai po 85.000 t rusiškos naftos bus atgabenti Lietuvos geležinkeliais. Tanklaivių laukiama kovo 3-4 ir 13-15 dienomis. „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja iš Klaipėdos iki Baltarusijos sienos pervežti po 100-150 vagonų naftos per parą, kiekvienam kroviniu pervežti reikės po 10 dienų. Bendrovė teigia naftos įsigijusi už rinkos kainą. Minskas bando iš Maskvos išgauti turėtą 18-20% nuolaidą naftos kainai ir skundžiasi negaunantis jai žadėtų 2 mln. t naftos per mėnesį.
Italijos CESI Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ už 0,273 mln. € paruoš technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo metodiką sinchroninių kompensatorių pirkimui. Tai didelis besisukantis elektra varomas variklis, kurio sukurta inercija padeda palaikyti energetikos sistemos dažnį. Lietuva statys 3 tokius įrenginius. Jie padės prisijungti prie Europos elektros tinklų ir prie tinklo prijungti daugiau saulės bei vėjo elektrines. Kompensatorių pirkimą planuojama skelbti antroje metų pusėje. Vienas įrenginys kainuos apie 25 mln. €, iš viso Baltijos šalims reikės 9.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis naujienų agentūrai BNS patvirtino ketvirtadienį neoficialiai susitikęs su šalyje besilankančiais „Teslos“ atstovais. Anot šaltinių, „Tesla“ domisi galimybe Lietuvoje plėtoti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą ir ieško vietos automobilių salonui. „Tesla“ vieną „Supercharger“ stotelę būsimų stotelių žemėlapyje Lietuvoje yra pažymėjusi jau kurį laiką. Ją žadama įrengti šiemet. Bendrovės atstovų apsilankymas šalyje ir susitikimas su politikais, visgi, yra žingsnis link šio tikslo.
P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata