Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(6 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, „Klaipėdos nafta“ dalyvaus 1,2 mlrd. $ vertės projekte Brazilijoje, lietuviai toliau baltarusiams stato biodujų jėgaines.
Iš tokių vidutinių – elektros linijos Pagėgiai-Bitėnai statybų metu virto atramos, „Fortum“ ketina trauktis iš Baltijos šalių ir Lenkijos.
Be to, mūsų Užsienio reikalų ministras apsilankė Baltarusijoje po 4 metų pertraukos, šilti orai sutraukė elektros poreikį, kol kas nesėkminga kova su klimato kaita skatins ekonomiką.
KOL NEĮSIBĖGĖJOME: jei #EnergyDigest jums yra įdomus ar naudingas, galite prisidėti (€) prie jo kūrimo čia: http://www.patreon.com/energydigest
N. B.: jei norite #EnergyDigest gauti tiesiausiu keliu, užsiprenumeruokite jį į el. paštą: https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Štai papunkčiui.
„Klaipėdos nafta“ Brazilijoje
„Klaipėdos nafta“ (KN) dalyvaus SkGD maitinamų elektrinių projekte Brazilijoje, Asu uoste, Rio de Žaneiro valstijoje. Ji pasirašė SkGD infrastruktūros operatorės sutartį su bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmone „Gas Natural Acu“ (GNA). Lietuvos bendrovė bus atsakinga už antžeminę SkGD infrastruktūrą. 13 metų trukmės sutarties vertė neskelbiama.
KN tampa daugiau 1,2 mlrd. $ vertės projekto dalimi. GNA Asu uoste stato dvi bendros 3 GW galios dujines elektrines. Iki 2021 m., tikimasi, pradės veikti UTE GNA I, 1,3 GW termofikacinė elektrinė. Antroji jėgainė, UTE GNA II, bus galingesnė – 1,7 GW – ir turėtų pradėti veiklą iki 2023 m.
Dujos elektrinėms bus tiekiamos per FSRU terminalą „BW Magna“. Jį valdo Singapūro „BW Group“, o dujas per jį tieks BP. Kitaip, nei Klaipėdos SkGD terminalas, „BW Manga“ yra perdarytas dujovežis. Nors jis talpina tiek pat dujų, kaip ir „Independence“ (170.000 m3), jo išdujinimo pajėgumas yra dvigubai didesnis – 21 mln. m3/parą, plg. su 10,24 mln. m3/parą Klaipėdoje.
SkGD terminalų projektus užsienyje įgyvendina antrinė KN bendrovė „SGD logistika“. Projektui Brazilijoje yra įkurta projektinė bendrovė „KN Acu Servicos de Terminal de GNL Ltda“. Jos 90% valdo „SGD Logistika“, 10% priklauso pačiai KN.
Kova su klimato kaita
Įpareigota ES, Vyriausybė yra paruošusi ir pritarusi Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Jį dar turi patvirtinti Briuselis. Šią savaitę paviešintas Energetikos ministerijos užsakytas vertinimas parodė, kad planą įgyvendinant (2020-2030 m.) šalies BVP kasmet nominaliai bus 1,7% didesnis, nei be plane numatytų priemonių. Po plano įgyvendinimo, 2031-2040 m., teigiamas poveikis BVP sieks 0,2%.
Planui įgyvendinti siekiama pritraukti 14,1 mlrd. € ES ir privačių lėšų. Iki 2030 m. Lietuva turi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 9%, palyginti su 2005 m. Energijos vartojimo intensyvumas turi sumažėti 1,5 karto palyginti su 2017 m. Atsinaujinantys energetikos ištekliai turi sudaryti 45% viso energetikos sektoriaus.
Naujausia Aplinkos apsaugos agentūros Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita už 2017 m. parodė, kad 2009-2017 m. laikotarpiu išmetamų dujų kiekiai mažėjo nežymiai arba net didėjo. Pagrindinis jų šaltinis Lietuvoje išlieka energetika ir transportas – jie buvo atsakingi už 55,5% išmestų dujų. Transportui atskirai teko 28% visų išmetimų.
Vizitas Baltarusijoje
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Baltarusijoje. Tai pirmas toks vizitas po ketverių metų pertraukos. Su šalies premjeru ir užsienio reikalų ministru kalbėta apie tautinių mažumų švietimą ir energetiką. Ministras pasiūlė mūsų paslaugas dujų ir naftos importui. Susidomėjimo dujomis baltarusiai nerodo, tačiau naftos importas – kas kita.
Jau po L. Linkevičiaus vizito, penktadienį susitikęs su Vladimiru Putinu Aliaksandras Lukašenka gavo patikinimą dėl nesikeisiančios rusiškų dujų kainos (127 $/1.000 m3, arba apie 11,11 €/MWh). Tačiau nuolaidų rusiškai naftai Kremlius nurodė netaikysiantis. Tiesa, jis pažadėjo padėti derėtis su Rusijos naftos bendrovėmis.
L. Linkevičiaus vizito metu buvo iškeltas ir Astravo AE saugumo klausimas. Lietuva siekia, taip pat ir per Briuselį, kad Minskas įgyvendintų ES ekspertų saugumo rekomendacijas. Baltarusiai pažadėjo į Astravą pasikviesti tarptautinius ekspertus. URM kritikuojama už tai, kad nededa pakankamai pastangų užkardyti antrojo jėgainės reaktoriaus statybą.
Kiti dalykai
Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ pranešė svarstanti trauktis iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Kol kas bendrovė sprendimų dar nepriėmė. Lietuvoje, be smulkesnių investicijų, jai priklauso atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, taip pat – 49% baigiamos statyti Kauno atliekų deginimo jėgainės. Baltijos šalyse „Fortum“ centrinį šildymą tiekia Klaipėdoje, Tartu, Parnu, Daugpilyje ir Jelgavoje. Bendras įmonių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nuvertėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 66 mln. €.
https://www.vz.lt/rinkos/isigijimai-ir-susijungimai/2020/02/06/fortum-gali-trauktis-is-lietuvos
„Green Genius“ Baltarusijoje, Bresto srityje, užbaigė 5 mln. € vertės 1 MW galios biodujų jėgainės projektą. Jėgainė pastatyta netoli vieno didžiausių Baltarusijos kiaulininkystės kompleksų. Joje bus panaudojama apie 0,25 mln. t organinių atliekų ir pagaminama 8 GWh elektros kasmet. Iš viso bendrovė kaimyninėje šalyje eksploatuoja septynias 8 MW galios biodujų jėgaines. Jos kasmet pagamina daugiau nei 64 GWh energijos. Dar dviejų tokių jėgainių statybas Minsko ir Gardino srityse planuojama pradėti pirmąjį šių metų ketvirtį.
Statomoje 110 kV elektros linijoje Pagėgiai–Bitėnai, Pagėgių rajone, nuvirto keturios gelžbetoninės atramos. Per incidentą niekas nenukentėjo. Statybos darbai sustabdyti, rangovei „Kauno tiltai“ liepta užtikrinti saugumą ir incidento priežasčių tyrimą. Anot „Kauno tiltų“, darbus šioje zonoje atlieka „Elektros tinklų statyba“, o įvykio priežasčių galėjo būti kelios – stiprus šoninis vėjas, šlapias gruntas bei nebaigti montuoti laidai. Linija Pagėgiai–Bitėnai yra vienas sinchronizacijos su Vakarų Europa projektų.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/02/03/litgrid-statomoje-elektros-linijoje-nuvirto-atramos
2019-aisiais elektros vartojimas Lietuvoje susitraukė 0,3% ir siekė 11,14 TWh. Iš jų pramonė suvartojo 4,34 TWh, gyventojai – 2,95 TWh. Tai – pirmas šio rodiklio sumažėjimas per pastaruosius kelis metus. Anot „Litgrid“, šiltesnė žiema tolygiai mažino visų sektorių elektros poreikį. 2020 m. prasidėjo tokiu pat nusiteikimu. Vidutinė 2020-ųjų sausio oro temperatūra buvo 2,8°C – 6°C aukštesnė, nei daugiametis šio mėnesio vidurkis ir aukščiausia nuo stebėjimų pradžios 1778 m. 2019 metai buvo vėjuoti – vėjo jėgainėse pagaminta 28% daugiau elektros (1,45 TWh), iš viso Lietuvoje buvo pagaminta 3,64 TWh.
P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Naujienlaiškio rėmėju galite tapti čia: