Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(52 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, pirmyn juda saulės jėgainės Visagine projektas, elektros gamintojai galės eksportuoti žaliosios energijos sertifikatus, užbaigta trečioji elektros linija tarp Latvijos ir Estijos.
Iš tokių vidutinių – baltarusiškoje branduolinėje jėgainėje pradėti pramoniniai reaktoriaus bandymai.
Be to, dujų rinkos dalyviai norėtų daugiau tarptautinio bendradarbiavimo, paskirtas energetikos viceministras, nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko bene 0,2 mln. vartotojų.
Štai papunkčiui.
Dujų rinkos perspektyvos
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ aiškinasi, kaip ir kam rinkos dalyviai norėtų naudoti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį GIPL. Bendrovė atliko neįpareigojančią rinkos dalyvių apklausą, kurioje sudalyvavo 9 rinkos dalyviai. Jie iš naujos dujų jungties tikisi galimybių derėtis dėl geresnių gamtinių dujų tiekimo sąlygų, kainų arbitražo, o kai kuriais atvejais ir priemonių krizinės situacijos valdymui.
GIPL planuojama užbaigti ateinančių metų pabaigoje. Iki tol „Amber Grid“ turės nustatyti ir su reguliuotojais suderinti dujotiekio naudojimo taisykles ir tarifus. Be kitų dalykų, rinkos dalyviai pageidautų, kad tarifai nesiskirtų dujas siunčiant tiek iš, tiek į Lietuvą. Tai, tiesa, yra dviejų – Lenkijos ir Lietuvos – reguliuotojų nustatomi tarifai, tad jų suderinimas reikalautų tarptautinio bendradarbiavimo.
Kiek anksčiau apklausą apie regioninės gamtinių dujų rinkos aktualijas surengė Suomijos dujų perdavimo sistemos operatorius „Gasgrid“, drauge su „Amber Grid“, „Conexus“ ir „Elering“. Šios rinkos dalyviai pirmiausia paragino išspręsti nesklandumus Estijos-Suomijos jungtyje „Balticconnector“, bei pageidavo skaidresnio, geriau suderinto rinkos veikimo ir komunikacijos.
Anot rinkos dalyvių, vienas iš svarbiausių atliktinų darbų yra vieningos dujų rinkos – tarifų zonos ir sistemos – sukūrimas kartu su Lietuva. Šiuo metu vienodais tarifais dalinasi tik Suomija, Estija ir Latvija. Šalims nepavyko susitarti dėl to, kaip į bendrą tarifų sistemą įtraukti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų importo terminalą.
Elektra Ignalinai
Seimas nusprendė nebesubsidijuoti elektros kainos Ignalinos, Visagino ir Zarasų gyventojams. Jie po Ignalinos AE eksploatavimo pabaigos elektros energiją pirko su 50% nuolaida, kuri per pastarąjį dešimtmetį buvo palaipsniui mažinama. 2015 m. ji siekė 20%, 2016 – 2020 m. – 10%. Vietoje subsidijos regione turėtų būti įgyvendinamas 10 MW saulės jėgainės projektas.
Pirmąjį jo etapą (4 MW galios jėgainę) tikimasi užbaigti iki ateinančių metų pabaigos ir finansuoti iš ES atsigavimo fondo lėšų. Antram etapui bus ieškomas privatus investuotojas. Visą projektą pabaigti planuojama iki 2023 m. vidurio.
Anot Visagino savivaldybės, jau pirmasis projekto etapas leistų regiono gyventojams užsitikrinti 20% mažesnę elektros kainą, nei rinkoje. Regiono gyventojai bei savivaldybių įstaigos lengvatinėmis sąlygomis galės įsigyti arba išsinuomoti jėgainės dalį. Dėl to sutartis su Energetikos ministerija buvo pasirašyta dar spalį.
https://www.vz.lt/pramone/2020/12/27/visaginas-ruosiasi-irengti-saules-jegaine
https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/visagine-pradedamas-igyvendinti-saules-elektriniu-parko-projektas
Pramoniniai bandymai
Astravo branduolinėje jėgainėje pradėti pramoniniai bandymai – paskutinis bandymų etapas prieš komercinį jėgainės startą. Šių bandymų metu jėgainės reaktorius veiks įvairiais režimais. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos, bandymai pradedami 75% galia, vėliau ji bus keliama iki 90% ir 100%. Vėliau reaktorius bus išbandomas apkrovą mažinant, bandymų metu suplanuoti ir jėgainės išjungimai. Neoficialiai anksčiau skaičiuota, kad tai galėtų trukti 2-4 mėnesius.
Kaip ir su praėjusiais etapais, leidimą bandymams reguliuotojas išdavė likus dienai ar mažiau iki jų pradžios. Tai nėra įprasta praktika paleidžiant branduolines jėgaines. Lietuvos branduolinės energetikos reguliuotojas VATESI taip pat pranešė dar nesulaukęs atsakymų į įvairius su eksploatacijos pradžia, saugumo priemonėmis ir kt. susijusius klausimus.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/12/22/astravo-ae-perejo-prie-bandomojo-pramoninio-rezimo
Kiti dalykai
Iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko 85.311 5 MWh elektros ir daugiau per metus suvartojančių gyventojų. Iš viso jų buvo suskaičiuojama 98.375, tiesa, viešai pateikiami skaičiai kiek plaukioja. Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko beveik 87% pirmojo etapo vartotojų. Tai reiškia, kad ESO sausį pradės su ~13.000 naujų garantinio tiekimo klientų. Šie vartotojai pusmetį, arba kol nepasirinks tiekėjo, už elektrą mokės rinkos kainą su 25% antkainiu. Dar 109.075 elektros vartotojai elektros tiekėją pasirinko nesulaukę paskirto etapo.
Energetikos viceministru paskirtas buvęs Užsienio reikalų ministerijos viceministras Albinas Zananavičius. Anot ministerijos pranešimo, jo užduotis bus „užtikrinti, kad visas energetikos sektorius būtų saugus, draugiškas vartotojui, inovatyvus ir žalias“. Dirbdamas URM viceministras viešai dažniausiai pasisakė su Astravo AE ir su elektros prekyba su Rusija susijusiais klausimais. Ministerija tuomet teigė, kad į Baltijos regioną per Latviją importuojama elektra gali sukliudyti sinchronizacijos projektui. Paaiškinimas kodėl taip ir liko paskendęs ūkanose.
https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/a-zananavicius-naujasis-energetikos-viceministras
Nuo sausio 1 d. Lietuvos elektros gamintojai galės eksportuoti elektros kilmės garantijas. Iki šiol tokias garantijas Lietuva galėjo tik importuoti. Eksporto galimybės atsivėrė šiemet priėmus reikalingus teisės aktus. Teisinės aplinkos pokyčius auditavo Europos kilmės garantijų išdavėjų asociacija „Association of Issuing Bodies“. Audito metu patvirtinta, kad visi reikalavimai įgyvendinti, tad Lietuvai buvo suteikta pilnavertė narystę asociacijoje. Lietuvoje šiuo metu veikia 5 kilmės garantijų sistemoje registruoti gamintojai, kilmės garantijas suteikia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
AST ir „Elering“ pranešė užbaigę trečiąją, 600 MW galios ir 170 mln. € vertės Estijos-Latvijos elektros jungtį. Ją sudaro dvi antžeminės 330 ir 110 kV galios linijos. Pirmoji – 175 km ilgio atkarpa Estijoje nuo Harku prie Talino iki Sindi pastotės. Antroji – 176 km linija nuo Kilingi-Nõmme pastotės Estijoje iki Rygos, kur linija užsibaigia ties antrąja Rygos šilumine elektrine. 112 mln. € ES lėšų gavęs projektas yra svarbus tiek Baltijos šalių elektros rinkų integracijai, tiek Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)