Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(51 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, pasirašyta antrojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis, visi jūros krantai sieks bendradarbiauti vystant vėjo energetiką Baltijos jūroje, bendrovės skatinamos pirkti elektrinį krovininį transportą.
Iš tokių vidutinių – baltarusiai pranešė laikinai mažinantys naftos krovos apimtis per Klaipėdą, neįvyko Europos ekspertų vizitas į Astravo AE.
Be to, sklando neoficialios galimų Energetikos viceministrų pavardės, Jonava šildysis biokuru.
Štai papunkčiui.
Pasirašyta sutartis
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė sutartį su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA) dėl antrojo sinchronizacijos projektų etapo finansavimo. Tai – paskutinis dokumentas, reikalingas ES finansavimui gauti. Antrasis projekto finansavimo etapas apima brangiausius elektros infrastruktūros projektus, reikalingus Baltijos šalims siekiant prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų.
Didžiausias ir brangiausias jų – „Harmony Link“ elektros jungtis su Lenkija. Jos statybai skirta 493 mln. € iš 720 mln. € viso etapo lėšų. Sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skiriami 166,5 mln. €. Likusi lėšų dalis bus naudojama reikalingų elektros tinklų modernizavimui bei plėtrai. Daugiausia – pirmojo etapo finansavimo negavusioje Lenkijoje. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. Eur.
Dokumentas buvo pasirašytas anksčiau, nei tikėtasi – anksčiau teigta, kad tai įvyks 2021 m. pr. Tiesa, tai galėjo atsitikti dar kiek anksčiau. Jau pasirašyta sutartis gruodžio pirmoje pusėje buvo grąžinta iš Briuselio naujam parašui. Į dokumentą buvo įtrauktos dvi nuorodos į nepažeistinas ES direktyvas, reguliuojančias prekybos tarp ES šalių klausimus. Teigiama, kad jų pirmame dokumente nebuvo per klaidą. Visgi, tai panašiau į saugiklius nuo naujosios Energetikos ministerijos vadovybės.
Baltarusiški naftos produktai
„Klaipėdos nafta“ pranešė gavusi „BNK (UK) Ltd“, baltarusių „Белорусская нефтяная компания“ europinio padalinio, pranešimą apie „laikiną naftos produktų prekybos, vykdant krovą per Klaipėdą, sustabdymą sudarant naujus kontraktus tarp BNK ir jų klientų“. Pažymima, kad sutartys nėra nutraukiamos ir krova, nors ir gerokai mažesnėmis apimtimis, vyksta. Visgi, neatmetama galimybė, kad krovinių terminalas neteks – tai nutiktų dėl politinių, ne komercinių priežasčių.
KN nepraneša, kiek tonų baltarusiškų krovinių krauna, tik pamini, kad tai nėra „didžioji jų dalis“. Ekspertai kalba apie 20 % krovinių, kurių bendrovė gali netekti. Uosto bendrovė nėra vienintelė, galinti pajusti tokio sprendimo pasekmes. Šiemet baigiasi „Lietuvos geležinkelių“, gabenančių naftos krovinius į terminalą, trejų metų sutartis su BNK. Bendrovė, motyvuodama komercine paslaptimi, nekomentuoja, ar derasi dėl naujo susitarimo. BNK šiemet sudaro 3,7% geležinkelių krovos.
https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/del-naftos-produktu-is-baltarusijos-krovos-klaipedoje/3647
Atšauktas vizitas
Gruodžio 16-18 d. planuotas ES branduolinės saugos reguliuotojų (ENSREG) vizitas į Astravo AE neįvyko. Anot Europos komisarės energetikai Kadri Simson, Baltarusijos branduolinio reguliuotojo „Gosatomnadzor“ atstovai nesudalyvavo nuotoliniame techniniame susitikime, skirtame pasirengti vizitui. Nepasiruošus, anot komisarės, fizinis vizitas į branduolinę elektrinę „neteko prasmės“. Apsilankymą raginama surengti kuo greičiau, iki jėgainė pradės komercinę veiklą.
Apsilankymo nutraukimo priežasčių įvardijamos kelios. Lietuvos energetijos reguliuotojas VATESI teigia, kad baltarusiai tiesiog paaiškino nesantys pasiruošę dalyvauti diskusijoje. Energetikos naujienų agentūros „Montel“ cituojama ENSREG teigia, kad vizitas neįvyko COVID-19 susirgus kai kuriems delegaciją priimti turėjusiems baltarusių ekspertams. Anot Baltarusijos oficiozo „BelTA“ cituojamų „Gosatomnadzor“ atstovų, tai jie buvo informuoti apie atšauktą vizitą, tačiau oficialaus paaiškinimo, kodėl, negavo.
Minskas teigia, kad vizitui buvo pasiruošta ir jėgainė yra pasiruošusi ekspertus priimti kitu metu. Tačiau kalbėdami apie ES rekomendacijas baltarusiai pabrėžia, kad šių streso testų reikalavimai yra griežtesni, nei nacionalinės teisės leidžiamos normos, o patikrinimo jėgainės statytojai imasi savanoriškai. ES ekspertai vertina jėgainės pasirengimą modeliuodami Fukušimos branduolinės jėgainės nelaimės scenarijų.
Kiti dalykai
Šaltiniais besiremianti naujienų agentūra BNS įvardino kelias kandidatų į Energetikos ministro Dainiaus Kreivio komandą pavardes. Joje, anot agentūros, turėtų atsidurti buvęs Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys ir buvęs Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. Tarp kandidatų įvardinama ir Inga Žilienė, energetikos reguliuotojo VERT vadovė. Energetikos ministerija teigia, kad atranka dar vyksta. Oficialiai naujojo ministro komandoje pradėjo dirbti tik atstovė spaudai, ja tapo buvusi krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.
Baltijos jūrą supančių šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai sutarė pradėti parengiamuosius darbus šalių bendradarbiavimui vystant elektros tinklus Baltijos jūroje. Skaičiuojama, kad čia vėjo jėgainių potencialas siekia 93 GW. Tiek energijos šalims individualiai įsisavinti nepavyks, tad siekiama regioninio bendradarbiavimo. Parašus po memorandumo dokumentu taip pat sudėjo Suomijos „Fingrid“, Švedijos „Svenska Kraftnät“, Danijos „Energinet“, Vokietijos „50Hertz“, Estijos „Elering“, Latvijos AST ir, stebėtojo teisėmis, Norvegijos „Statnett“.
Bendrovės gali teikti paraiškas kompensacijoms elektriniams krovininiams elektromobiliams įsigyti. Tam bus skiriama vienkartinė 4.000 arba 10.000 € kompensacija, priklausomai nuo transporto priemonės klasės. Papildomą 1.000 € išmoką gaus pareiškėjai, sunaikinę seną taršų automobilį. Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimo finansavimui iš Klimato kaitos programos lėšų skiriami 1,5 mln. €. Spalį paskelbto analogiško kvietimo metu tikimasi išdalinti 2 mln. € kompensacijų, abu kvietimai galioja iki vasario.
Jonavos šilumos tinklai investuoja į šilumos ir elektros gamybą iš biokuro. 8,5 MW šiluminės ir 2,5 MW elektrinės galios kogeneracinės jėgainės įrenginius ketinama sumontuoti miesto Girelės katilinėje. Projekto vertė - 8,5 mln. €, jis finansuojamas ES lėšomis ir 4,5 mln. € dydžio banko „Luminor“ paskola. Planuojama, kad jėgainė pradės veiklą 2023 m. vasarą. Po jos paleidimo šilumos kaina gyventojams turėtų sumažėti maždaug 7%.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)