Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(1 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, iki metų pabaigos pabaigta 60% dujotiekio su Lenkija, „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi elektrifikuoti traukinius.
Iš tokių vidutinių – iš Būtingės naftos terminalo į jūrą pateko bent pustonis naftos, teismas sustabdė vieną sinchronizacijos projektą.
Be to, subsidijos paskirtajam tiekimui šiemet lieka nepakitusios, kiniškų investicijų valdantieji gąsdinasi Astravu, į VERT vadovus siūlomas vadovės pavaduotojas.
Štai papunkčiui.
Dugnan
Būtingės naftos terminale „trūkus žarnai“ į jūrą išsiliejo nafta. Apie įvykį visuomenei pranešė Aplinkos ministerija. Bendrovė tik kitą dieną paskelbė, kad incidentas buvo suvaldytas. Esą, „poveikį aplinkai pavyko sumažinti dėl operatyvių, koordinuotų“ bendrovės, ministerijos ir „atitinkamų valdžios institucijų veiksmų.“ Anot Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, vėjas ir bangos teršalus išsklaidė ir jie šaltame vandenyje paskendo. Bendrovė žada infrastruktūros veiklą atnaujinti sausio 3 d.
Žala gamtai dar skaičiuojama, preliminariai ji siekia 12.000 €. Bendrovė teigia, kad „vietos valdžios institucijų vertinimu išsiliejusios naftos kiekis yra 480 l“. Aplinkos ministerija anksčiau skelbė, kad 4 km ilgio ir 100 m pločio naftos dėmę galėjo sudaryti iki 2 t naftos. Ministerija dėl teršalų kiekio nustatymo kreipėsi į teisėsaugą. Tai – ne pirma ir toli gražu ne didžiausia avarija Būtingėje. Didžiausia jų įvyko 2001 m. kai iš „Williams International“ valdomo terminalo į jūrą išsiliejo 59 t naftos.
Per Būtingės naftos terminalą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą iš tanklaivių patiekiama beveik visa perdirbama nafta. Įrenginys veiklą pradėjo 1998 m., iš pradžių jis buvo naudojamas naftos eksportui. Tačiau jo reikšmė importuojant žaliavą nepalyginamai išaugo, kai Rusija 2006 m. amžinam remontui uždarė link perdirbimo gamyklos vedusią „Družbos“ naftotiekio atšaką.
https://www.orlenlietuva.lt/LT/PressRelease/News/Puslapiai/Darbai-Baltijos-j%c5%abroje-baigti.aspx
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/12/29/is-butinges-terminalo-istekejusi-nafta-issisklaide
Paskirtasis tiekimas
Vyriausybė nusprendė nemažinti „Ignitis“ skiriamos paskirtojo tiekėjo subsidijos 2021 m. Kaip ir anksčiau, bendrovei bus kompensuotas įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumas visam pagal sutartį iš „Equinor“ perkamam dujų kiekiui – 3,87 TWh. Tai yra 4 standartinio dydžio (~140.000 kub. m) dujų kroviniai. Vadovaudamasi dabartiniu reguliavimu, bendrovė importuojamas dujas parduoda dujų biržoje, o patirtus nuostolius kompensuoja dujų vartotojai per vadinamąją „terminalo dedamąją“.
Patvirtinusi subsidijos dydį 2021 m. Vyriausybė taip pat nusprendė pradėti rengti eilę reguliavimo pakeitimų. Siekiama paskirtojo tiekimo kiekio nustatymą perduoti reguliuotojui, tai procesą turėtų „depolitizuoti“. Bus siekiama pakeisti reguliavimą taip, kad būtų galima paskirtojo tiekimo kiekį tikslinti ne kasmet, kaip šiuo metu, o ir metų eigoje.
Be to, Finansų ir Energetikos ministerijos „atliks analizę“ ir pateiks pasiūlymus, kaip paskirtojo tiekimo kaštus būtų galima mažinti, taip pat iki kovo pabaigos turės būti parengtas „Igničio“ vykdomos paskirtojo tiekimo veiklos efektyvinimo planas.
https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/visagine-pradedamas-igyvendinti-saules-elektriniu-parko-projektas
Absoliuti blokada
Europos Komisija ir Kinija po 7 metus trukusių derybų šią savaitę suderino Išsamią investicijų sutartį. Ji turėtų atverti dalį ekonomikos ir sukurti geresnes sąlygas ES verslui veikti Kinijoje. Tuo pačiu spaudžiant Pekiną atsisakyti konkurencijai žalingų praktikų, tokių, kaip neskaidrios subsidijos ar prievartinis technologijų perėmimas. Susitarimas toliau keliaus į Europos Parlamentą, kur, tikėtina, pasigirs reikalavimai į sutartį įtraukti griežtesnius Kinijos įsipareigojimus žmogaus teisių klausimais.
Bent du Lietuvos Seimo komitetai išreiškė siekį užsitikrinti, kad sutartis dėl investicijų nesukurtų sąlygų... į ES rinką patekti Astravo AE pagamintai elektrai. Esą, atvėrus šalies energetikos sektorių užsienio investuotojams, į ES bendrą rinką nepageidaujama elektra gali patekti per Kinijos bendroves. Patikinimą, kad taip nenutiks, iš susitikimo su Valdžiu Dombrovskiu, EK vykdomuoju viceprezidentu, šią savaitę parsinešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Kinijos bendrovės jau yra investavusios į Lietuvos energetikos sektorių. „North China Power Engineering“ (NCPE) valdo didžiąją dalį elektros rangos darbų įmonės „Energetikos tinklų institutas“. „Achemos grupė“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo memorandumą su NCPE „mama“, valstybiniu Kinijos energetikos konglomeratu „Energy China“.
https://lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-gavo-patikinimus-kad-elektra-is-astravo-ae-nepateks-i-es-rinka
Kiti dalykai
Prezidentas į energetikos reguliuotojo VERT vadovus Seimui siūlo Renatą Pocių, kadenciją baigusios reguliuotojo vadovės pavaduotoją. Tai leidžia manyti, kad „antiastravinio sąjūdžio“ padiktuota VERT pozicija dėl prekybos elektra su Rusija metodikos neturėtų keistis. Reguliuotojas įsitikinęs, kad Lietuvos pasiūlyta, kaimynių patvirtinta prekybos metodika neužtikrina antiastravinio įstatymo įgyveninimo ir turėtų būti tobulinama. Inga Žilienė yra atleidžiama iš VERT pirmininkės pareigų pasibaigus kadencijai. Jos pavardė buvo minima viešojoje erdvėje tarp kandidatų į Energetikos viceministres.
„Amber Grid“ skelbia iki metų pabaigos atlikusi 60% Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL darbų. Paskutinėmis metų dienomis dujomis užpildyta 72 km ilgio naujojo dujotiekio atkarpa nuo GIPL pradžios Širvintų rajone iki Alytaus. Į gijas jau suvirinta 125 km dujotiekio, vamzdynas paklotas paklotas Vilniaus, Širvintų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono ir dalyje Alytaus rajono. Per 2020 m. prasikasta po Nerimi ir Nemunu, įrengtas GIPL pradžios taškas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, pastatyta GIPL atkarpa sujungta su dujų perdavimo sistema. Dujotiekį planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos.
Šią savaitę BNS pranešė, kad Vilniaus apygardos teismas „Energetikos tinklų instituto“ (ETI) prašymu gruodžio 23 dieną sustabdė „Litgrid“ įgyvendinamą elektros linijos Jurbarkas–Bitėnai rekonstravimo projektą. ETI teismo prašo panaikinti lapkričio 20 dieną „Litgrid“ paskelbtą laimėtoją ir konkursą rengti iš naujo. Projektas yra Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa reikalingos jungties Kruonio HAE-Bitėnai dalis. Ją iki šiol planuota pastatyti iki 2023 m. pabaigos. Pasak teismo, konkurso objektas nėra susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sukeltų didelę žalą „Litgrid“ ar visuomenei.
„LTG Link“, „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė, pradėjo viešųjų pirkimų procedūras elektrinių traukinių, taip pat ir galinčių baterijų pagalba važiuoti neelektrifikuotais ruožais, pirkimui. Planuojama įsigyti 30 naujų elektrinių traukinių, dalis jų būtų su baterijomis. Lietuvoje yra elektrifikuota vos 9% geležinkelio, mažiausia dalis ES, kurioje vidurkis siekia 52,7%. Bendrovė iki 2023 m. pabaigos ketina elektrifikuoti 731 km geležinkelio tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)