Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(50 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, Europa sutarė dėl griežtesnių klimato tikslų, pasirodė naujosios Vyriausybės programa, „Modus Group“ apsipirko Lenkijoje.
Iš tokių vidutinių – „antiastravininkų“ retorika randa palaikymą Seime, „Ignitis grupė“ įspėja dėl galimų paskirtojo tiekimo nuostolių.
Be to, Alytus toliau teisiasi su „Litesko“, paskelbti tretinio galios rezervo tiekėjai.
Štai papunkčiui.
Vyriausybės programa
Paskelbta naujosios Vyriausybės programa. Energetikai tenka dalis itin ambicingų tikslų, bet ir dalis regreso. Bendra žalios energijos ambicija 2030 m. didinama 5 proc. p. iki 50%, palyginti su dabartiniu 45% tikslu bendrame suvartojamos energijos pyrage (kartu su transportu ir kt.). Tiesa, naujos Vyriausybės prieaugis sieks ~5 proc. p., nuo ~25% žaliosios energijos dabar iki 30% 2025 m. Likusius 20% turėsime „priauginti“ antroje dešimtmečio pusėje.
Ambicingiausias programos tikslas keliamas saulės energetikai. 2025 m. ketinama pasiekti 1 GW instaliuotosios saulės jėgainių galios. Šiuo metu jų yra ~150 MW. Bus siekiama, kad gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje pasiektų 0,48 mln., palyginti su 6.943 šių metų rugpjūtį. Pastebėtina, kad pastarąjį skaičių per beveik ketverius metus leido pasiekti šiuo metu galiojanti, subalansuota laikoma schema.
Programoje žadamas renovacijos proveržis – bus siekiama renovuoti 1.000 daugiabučių per metus. Šiuo metu jų kasmet renovuojama ~250. Renovacijos našta dalinasi Aplinkos ir Energetikos ministerijos, pastaroji su užduotimis dorojasi sėkmingiau. Tiesa, naujasis energetikos ministras yra namų šiltinimui naudojamą putplastį gaminančios bendrovės akcininkas.
Tikimasi 2025 m. pasiekti 1,2 GW instaliuotąją vėjo jėgainių sausumoje galią. Šiuo metu veikia 539 MW, dar ~300 MW pakeliui. Panašu, kad svarstoma galimybė atsisakyti vėjo jėgainių plėtros jūroje. Programoje žadama „atlikti tyrimus“ ir tuomet „apsispręsti“ dėl „vėjo jėgainių parkų įrengimo Lietuvos jūrų akvatorijoje po 2025 m.“. Iki šiol planuota jau 2023 m. surengti konkursą 700 MW galios jūrinio vėjo parko įrengimui, šią savaitę pradėta ieškoti, kas atliks jo poveikio aplinkai vertinimą.
Programoje minima, kad bus saugomi ir plėtojami šalies „avariniai ir galios rezervai“. Gana abstrakčiai užsimenama apie „naujų energetikos sistemai būtinų 2x200 MW rezervinių galių įrengimą, įskaitant ir momentiniam rezervui būtinus pajėgumus“, atskirai minimas siekis iki 2024 m. įrengti „ne mažiau kaip 200 MW galios naujus lanksčius elektros gamybos ir/ar akumuliacinius pajėgumus“ saulės ir vėjo jėgainėms balansuoti.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/973c87403bc311eb8c97e01ffe050e1c
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/12/08/i-simonyte-nauja-vyriausybe-ateina-ne-revoliuciju-daryti
Rimtas darbas
Naujojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po posėdžio, kuriame svarstyta situacija dėl Astravo AE, teigė, kad Lietuvai „teks truputį keisti poziciją dėl to, kas vyksta šiandien“. Esą, bus vykdomas „rimtas darbas“ techniniame ir politiniame lygmenyje Europos Komisijoje ir su „strateginiais regiono partneriais“.
Jis kartojo jo partiečių gausiai tiražuojamą, bet niekuo nepagrįstą teiginį, kad baltarusiška elektra „patenka į Lietuvą ir ja prekiaujama Baltijos šalių rinkoje“. Esą, jos „dar nedaug“, bet padaugės, kai prasidės komercinė Astravo AE veikla. Anot jo, suinteresuotų žmonių, kad Astravo elektra toliau tekėtų į Baltijos šalis, „yra ir Latvijoje bei Estijoje“.
„Baltijos energetikos forume“ kalbėdamas naujasis Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra „mūšyje prieš geopolitinį Rusijos projektą – atominę elektrinę“. Jis teigė, kad naujoji Vyriausybė „imsis visų būtinų priemonių apginti žmones ir gamtą, ir kad Lietuvos vartotojai nemokėtų už tolesnę šios AE plėtrą Astrave“.
Naujas Europos tikslas
10 valandų trukęs Europos Vadovų tarybos posėdis baigėsi sutarimu, be kitų dalykų, dėl ateinančių 7-erių metų ES biudžeto, 750 mlrd. € atsigavimo po pandemijos fondo ir ambicingesnių poveikio klimatui mažinimo tikslo. Iki 2030 m. ketinama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 55%, palyginti su 1990 m. Anksčiau planuota apsiriboti 40% mažėjimu. 2019 m. į orą išmesta 24% mažiau ŠESD, nei 1990 m. Per tą patį laikotarpį dabartinės ES ekonomika augo 60%.
Naujasis Europos planas pareikalaus pokyčių transporto sektoriuje, taip pat didelės, per visą žemyną nusirisiančios pastatų renovacijos bangos. Tai pasiekti padės 750 mlrd. € dydžio atsigavimo fondas ir 1,074 trln. € naujasis 2021-27 m. ES biudžetas. 37% pirmojo ir 25% pastarojo turės būti susieti su klimato kaitos tikslais.
Europos vadovų taryba taip pat pakvietė EK ieškoti galimybių riboti ES saugumo standartų nesilaikančiose jėgainėse pagamintos elektros importą. Ši nuostata į EVT susirinkimo išvadas įtraukta Lietuvos iniciatyva.
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/european-council/2020/12/10-11/
Kiti dalykai
Tretinio galios rezervo paslaugą 2021 m. „Litgrid“ teiks „Ignitis gamyba“, Lietuvos elektrinės 7-uoju ir 8-uoju blokais. Taip pat – elektrinę Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje valdanti „Orlen Lietuva“. Šie įrenginiai bus pasiruošę prireikus įsijungti atitinkamai 222 MW, 260 MW ir 45 MW galia. Sistemai kitąmet taip pat reikės vidutiniškai 390 MW balansavimo pajėgumų. Tikslus jo kiekis bus nustatomas kasdien ir perkamas aukciono būdu. „Litgrid“ šiuo metu yra sudariusi balansavimo sutartis su penkiais elektros gamintojais ir vienu paklausos telkėju.
Jei Vyriausybė nuspręstų sumažinti „Ignitis“ skiriamą subsidiją paskirtojo tiekimo veiklai, įmonių grupės nuostoliai iš šios veiklos iki 2024 m. pab. siektų apytiksliai 52–60 mln. €. Apie tokią riziką įmonių grupė per akcijų biržą šią savaitę informavo investuotojus. Bendrovė pastabose taip pat nurodė, kad tai pažeistų „Ignitis“ bei „Ignitis grupės“ teisėtus lūkesčius. Darbą baigusi Energetikos ministerija siūlė subsidiją mažinti nuo 25 mln. € šiemet iki 7 mln. € kitąmet. Sprendimus dėl subsidijos ateinantiems metams priims jau naujoji Vyriausybė ir Seimas.
„Modus Group“ priklausantis „Modus Asset Management“ fondas Lenkijoje įsigijo 16 MW galios saulės jėgainių portfelį. Jame – 16 įgyvendintų 1 MW galios saulės jėgainių su 15 m. trukmės elektros supirkimo tarifais. Jėgaines per fondui priklausantį „Modus Poland Solar Fund I“ bendrovė įsigijo iš lenkų saulės jėgainių statytojos „ReneSola Power“. Sandorio suma neskelbiama.
Alytaus savivaldybė ir Alytaus šilumos tinklai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos šilumos tiekimo įmonės „Litesko“ ketina išsireikalauti 22,6 mln. €. Savivaldybė pateikė ieškinį teismui, kuriuo reikalaujama kompensuoti už esą neteisėtai įgytą turtą, jo nudėvėjimą bei padengti nuomos mokesčio ir kuro kainų skirtumus. Savivaldybė teigia, kad „Litesko“ turtu naudojosi trimis metais ilgiau nei numatė sutartis. Alytaus šilumos ūkis savivaldybei grąžintas pernai birželį.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)