Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(47 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, ES palaimino dujų importo terminalo įsigijimą, patvirtintos aukcionų elektrinėms statyti sąlygos, pradėtos jūrinio vėjo parko inžinerinių sistemų planuotojo paieškos.
Iš tokių vidutinių – Energetikos reguliuotojas nori elektros prekybos su Rusija taisykles keisti iš principo, baltarusiai ir toliau nepersistengia su komunikacija.
Be to, paaiškėjo kandidatas į energetikos ministrus, Kauno atliekų deginimo jėgainė pradėjo komercinę veiklą.
Štai papunkčiui.
Terminalo įsigijimas
Europos Komisijoje patvirtinta terminalo išpirkimo schema. Tai reiškia, kad garantija, kurią laivo įsigijimui skirtai paskolai suteikia valstybė, Briuselyje nebus laikoma neteisėta valstybės pagalba „Klaipėdos naftai“. Taip sudarytos sąlygos „Klaipėdos naftai“ įsigyti SkGD importo terminalą po to, kai baigsis bendrovės sutartis su norvegų „Hoegh LNG“ dėl „Independence“ nuomos. Pirkiniui iš Šiaurės investicijų banko (NIB) bus skolinamasi iki 160 mln. €.
2018 m. Seimas nusprendė, kad šalis turi užsitikrinti prieigą prie pasaulinės dujų rinkos ir po 2024 m. Jis įpareigojo „Klaipėdos naftą“ įsigyti dujų importo terminalą. Bendrovė gali pasinaudoti galimybe išpirkti šiuo metu Klaipėdoje prišvartuotą laivą „Independence“ už likutinę vertę, bet to daryti neprivalo – bendrovė turi rasti „ekonomiškai naudingiausią“ sprendimą.
Tai – antra ir paskutinė su terminalo išpirkimu susijusi paskola, kurią garantavo valstybė. Tuo pačiu metu, kai buvo sprendžiama dėl SkGD terminalo įsigijimo, buvo priimtas sprendimas ir dėl kasmetinių terminalo išlaikymo kaštų mažinimo. Buvo nuspręsta refinansuoti „Independence“ nuomos sutartį išdalinant jos kainą pamečiui iki 2044 m, 2019 m. pabaigoje su NIB buvo sudaryta 134,1 mln. € paskolos sutartis.
https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/europos-komisija-pritare-klaipedos-sgd-terminalo-ilgalaikes-veiklos-uztikrinimui-skirtoms-valstybes-pagalbos-priemonems/3616
Pastabos metodikai
Energetikos reguliuotojas VERT užbaigė viešą konsultaciją dėl rugsėjį jai svarstyti pateiktos trišalės Baltijos šalių prekybos elektra su Rusija metodikos ir paskelbė savo, ir rinkos dalyvių pastabas. Jos buvo perduotos perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“. Pastarasis turės pastebėjimus įvertinti ir pateikti reguliuotojui atnaujintą projektą.
VERT ragina keisti patį skaičiavimo metodikos principą. Anot jo, technine elektros jungčių galia, apribojant ją 0,62 koeficientu, paremtas skaičiavimo principas „neatspindi faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos 2019 m., nei galimų fizinių ir komercinių srautų po Baltarusijos AE pradžios“. Vietoje to, galimos prekybos apimtys turėtų būti skaičiuojamos pagal ankstesnės dienos fizinius elektros srautus per Latvijos ir Rusijos jungtį.
Pastabų metodikai taip pat pateikė „Eesti Energia“, „Ignitis grupė“ ir rusiškos elektros importo monopolininkė „Inter RAO Lietuva“. Be kitų dalykų, įmonės sutinka, kad dabartinė metodika yra netinkama. Tiesa, „Eesti Energia“ nesiūlo keisti metodikos principo, o dabartinėje redakcijoje įrašytą koeficientą 0,62 mažinti, „Ignitis grupė“ siūlo jį nustatyti ties 0,28. „Inter RAO“, savo ruožtu, tikina neketinanti importuoti baltarusiškos elektros energijos, tad rusiškos elektros importo siūlo neriboti.
https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2020-metai/2020-lapkritis/del-tarpzoninio-pralaidumo-apskaiciavimo-metodikos-.aspx
Kandidatas į ministrus
Paskelbti kandidatai į beveik visas pozicijas Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje. Energetikos ministro pozicijai siūlomas buvęs ūkio ministras ir statybų, mažmeninės bei didmeninės prekybos bendroves valdančios UAB „Catus“ akcininkas Dainius Kreivys. „Antiastravinio sąjūdžio“ narys į pareigas siūlomas po agresyvios rinkiminės kampanijos, nukreiptos į dabar jau laikinąjį energetikos ministrą ir į kaimynus latvius.
Pagrindiniais darbais ministerijoje jis įvardino Astravo AE blokadą, sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros sistema ir vietinės gamybos didinimą. Konkretesnių būsimosios politikos gairių kol kas nematyti. Kandidatas, tiesa, užsiminė „turintis informacijos“, kad sinchronizacija jau vėluoja 1,5 metų. Detalių apie tai, kurie projektai, turintys įtakos galutinei visos sinchronizacijos datai, vėluoja, jis nepateikė.
Kelias pastabas apie kandidato deklaruotus privačius interesus rasite čia: https://www.facebook.com/nnavakas/posts/3214845625291979
Kiti dalykai
Astravo AE buvo atnaujinti vadinamieji energetiniai bandymai. Jie buvo sustabdyti lapkričio 8 d., sprogus keliems įtampos transformatoriams prie elektros generatorių. Jėgainė prie tinklo vėl buvo prijungta juos pakeitus ir bandoma pasiekė, anot baltarusių, 40% pajėgumo, o anot „Litgrid“ – 350 MW galią. Kaip įprasta, apie atnaujintus bandymus pranešė ne Baltarusijos institucijos. Pokyčius pastebėjo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Sistemos valdymo centras.
Energetikos ministerija ieško, kas parengs planuojamo vėjo parko Baltijos jūroje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, taip pat – jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Numatoma, kad viešo konkurso būdu atrinktas tiekėjas darbus atliks per 18-24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Lietuva planuoja Baltijos jūroje, apie 30 km nuo kranto ties Palanga statyti 700 MW galios jūrinio vėjo jėgainių parką. Jis pagamintų iki 25% Lietuvai reikalingos elektros. Konkursas galėtų būti skelbiamas 2023 m.
Vyriausybė patvirtino aukcionų, skirtų vietinės elektros gamybos skatinimui (galios pajėgumų mechanizmo), tvarkos aprašą. Jame numatoma, kad aukcionai elektrinių statybai remti bus technologiškai neutralūs ir tarptautiniai. T. y., juose galės dalyvauti ne tik energijos gamybos, bet ir jos kaupimo įrenginiai, taip pat – paklausos telkėjai. Juose galės dalyvauti tiek esami, tiek ir iki 2025 m. įrengsiami agregatai. Konkuruoti galės ir kaimyninių ES šalių bendrovės. Aukcionai bus skelbiami gavus Europos Komisijos pritarimą.
„Ignitis grupės“ ir „Fortum Heat Lietuva“ pastatyta Kauno atliekų deginimo jėgainė gavo reguliuotojo leidimą gaminti elektros energiją ir pradėjo komercinę veiklą. Bendra užbaigto projekto vertė siekia iki 160 mln. €. Šioje jėgainėje tikimasi per metus sudeginti iki 200.000 t buitinių ir pramoninių atliekų bei nuotekų dumblo. Antroje įmonių grupės atliekų deginimo jėgainėje Vilniuje šiuo metu vyksta karštieji bandymai. Šios jėgainės biokuro dalies statyba yra sustojusi nuo spalio apie restruktūrizaciją paskelbus rangovui, lenkų bendrovei „Rafako“.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/11/20/kauno-kogeneracine-jegaine-pradejo-komercine-veikla
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)