Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(46 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, sostinės kogeneracinėje jėgainėje pradėti karštieji bandymai su atliekomis, prancūzai planuoja investicijas į žaliąją energiją, dalis dujotiekio su Lenkija užpildyta dujomis.
Iš tokių vidutinių – artėjame prie atviro diplomatinio konflikto su Latvija, nuo sausio brangs elektra gyventojams.
Be to, ieškoma lengvatų jūriniam vėjui skirtai uosto infrastruktūrai, „Ignitis“ siekia derybų su norvegais dėl dujų kainos.
Štai papunkčiui.
Sprogimas ir reikalavimas spausti Latviją
Praėjusio sekmadienio popietę Astravo AE sprogo įtampos transformatoriai „su generatoriumi susijusiame agregate“. Apie tai jau pirmadienį pranešė, kaip įprasta, ne oficialios Baltarusijos institucijos, bet šaltiniais besiremianti šalies žiniasklaida. Generatoriai yra atskiroje nuo branduolinio reaktoriaus jėgainės dalyje, tad jam grėsmė nekilo. Visgi, gedimas, priklausomai nuo to, kokia įranga buvo pažeista, turės būti pašalintas, o tai turės įtakos jėgainės paleidimo grafikui.
Tuo tarpu Lietuvos institucijos nusprendė pamiršti pastarųjų pusantrų metų derybas dėl prekybos elektra su Rusija ir klausimą paversti diplomatiniu mūšiu su Latvija. Seimo Europos reikalų komitetas paragino Lietuvos Vyriausybę „didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija“. Parlamentarai išsakė įtarimus, kad į Lietuvos rinką gali patekti Astravo AE pagaminta energija, nors jų paviešintas įtarimų pagrindimas, švelniai tariant, silpnas.
Būsimosios Vyriausybės pozicija, regis, dėliojama ant tos pačios ašies. Anot Ingridos Šimonytės, pagrindinis klausimas čia yra, „kas finansuoja visą šitą ūkį“, nes, anot jos, negali veikti „daiktas, kuris tiesiog negeneruoja pajamų srauto“. Ji taip pat teigia iki šiol negavusi atsakymų, „ką vis dėlto reiškia įvairūs miražai dėl metodikos, kuri buvo sutarta ir kuri puikiai Lietuvos įstatymus ir interesus atitiko“.
Turima omenyje 2018 m. patvirtinta prekybos metodika, kuriai dvišalę alternatyvą latviai ir estai paruošė dar 2019 m. vasarą. Naują, tiesa, jau su Lietuva derintą, taisyklių variantą Latvijos institucijos patvirtino tą pačią dieną, kai Lietuvoje įsigalėjo antiastravinis įstatymas. Užsienio reikalų ministerija, anksčiau buvusi tikra, kad kaimynės senosios metodikos pažeisti neišdrįs, parlamentarų raginimu pažadėjo apie „pažeistą susitarimą“ informuoti Latviją raštu.
Tuo tarpu energetikos reguliuotojas VERT patikino netvirtinsiantis suderėtų trišalių prekybos elektra su Rusija taisyklių. Reguliuotojo nuomone, jam dalyvaujant suderėta metodika nemažina prekybos srautų su trečiosiomis šalimis ir iš jos neeliminuoja Lietuvos infrastruktūros. Be to, nėra sukurta sertifikatų sistema, kuri, anot VERT vadovės, privalo „atgulti“ į įstatymus Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/11/10/gedimo-salinimas-astravo-ae-uztruks
Investicijos uoste
Valstybei ruošiantis vėjo jėgainių Baltijos jūroje plėtrai, Klaipėdos uostas teigia negalintis investuoti į su vėjo jėgainėmis jūroje ar su laivų statyba ir remontu susijusiai veiklai reikalingą uosto infrastruktūrą. Uosto direkcija teigia, kad to daryti neleidžia iš jos valstybės reikalaujama 6% kapitalo grąža. Rinkliavos iš į uostą atplaukiančių laivų sudaro 88% uosto pajamų. Atsinaujinančia energetika ar laivų remonto veikla užsiimančios bendrovės laivų į uostą pritraukia gerokai mažiau, nei krovos įmonės.
Tačiau jos neša kitas naudas – žalioji energetika padeda aplinkosaugai, o laivų statyba ir remontas įdarbina daug žmonių. Dėl to Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei uosto direkcijos vidutinę metinę kapitalo grąžą iš investicijų į į tokioms veikloms naudojamą uosto infrastruktūrą sumažinti nuo 6 iki 2%.
Direkcija nurodo, kad, pritaikius krantines, surinkti jūrines vėjo jėgaines būtų galima estams priklausančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje, taip pat Smeltės pusiasalyje. Apie turimas galimybes skelbė ir „Achemos grupei“ priklausanti „Klasco“. Svarstoma, kad vietą būsimai gamyklai pasirinks vėjo jėgainių Baltijos jūroje aukciono laimėtojas. Jeigu Seimui pateiktos įstatymų pataisos būtų priimtos iki Kalėdų, aukcionas 700 MW galios jūrinio vėjo parkui galėtų įvykti 2023 m.
Prašymas neskubėti
„Ignitis grupė“ pranešė pradėjusi derybas su „Equinor“ dėl dujų tiekimo sutarties sąlygų. Dėl to įmonių grupė prašo Vyriausybės „susilaikyti nuo skubotų sprendimų“ mažinant paskirtojo tiekimo apimtis ir „nesudaryti sąlygų pakenkti bendrovės ir „šalies interesams“. Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo beveik per pusę mažinti kompensaciją bendrovei už dujų tiekimo saugumui užtikrinti vykdomą norvegiškų dujų importą. Tai reiškia, kad pusę brangesnių nei rinkoje dujų „Ignitis“ turėtų realizuoti savo nuožiūra.
Paskirtojo tiekėjo veikla buvo gyvybiškai svarbi pirmaisiais dujų importo terminalo veiklos metais. Tačiau įsibėgėjus jo komercinei veiklai, paskirtojo tiekimo funkcija tapo perteklinė. Nuolatinei terminalo veiklai užtikrinti reikia 4 didelių dujų krovinių per metus. Komerciniai terminalo naudotojai 2021 m. nupirks mažiausiai 10. Be to, sutarties sąlygos vis labiau neatitinka rinkos sąlygų. Šiemet bendrovei reikės kompensuoti apie 25 mln. € nuostolių, kitąmet ši suma gali išaugti ir iki 35 mln. €.
Kiti dalykai
Reguliuojama elektros kaina absoliučiai daugumai jos vartotojų kitąmet bus 2,9% didesnė, nei antrąjį šių metų pusmetį. Tiek brangs plano „Standartinis“ kaina, ji sieks 14,1 ct/kWh. Šį planą yra pasirinkę 95,4% elektros vartotojų. Dviejų laiko zonų tarifas brangsta atitinkamai 3,9% ir 1%, iki 16,1 ct/kWh dieną ir 10 ct/kWh naktį. Elektra bus brangesnė, nes auga prognozuojama jos kaina biržoje, be to, planuojama gyventojams paskirstyti mažiau energijos. Reguliuojama kaina taikoma nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams. Iki gruodžio 10 d. tai privalo padaryti daugiau nei 5 MWh elektros suvartojantys gyventojai.
35 km ilgio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atkarpa užpildyta dujomis. Atkarpoje nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties iki Elektrėnų atliekami dujotiekio paleidimo darbai. Iki šių metų pabaigos planuojama dujomis užpildyti dvigubai didesnį – 72 km ilgio GIPL dujotiekio ruožą. Be to, spalio pabaigoje į Lietuvą atgabenti visi lietuviškai projekto atkarpai reikalingi dujotiekio vamzdžiai. Projektą vykdanti „Amber Grid“ iki šių metų pabaigos planuoja atlikti 60% dujotiekio statybos darbų (šiuo metu – 52%). Dujotiekį užbaigti ketinama iki 2021 m. pabaigos.
Prancūzijos energetikos kompanija „Idex International“ ir Artūro Rakausko bei „Žabolis ir partneriai“ įmonė „Geco Investicijos“ dar lapkričio pradžioje įsteigė naują bendrovę „Idex New Nordic“. Bendrovė žada investuoti į atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos šalyse, kur taikosi į centrinio šildymo bendroves, taip pat – „energetikos pramonei ir klimato kaitos“ projektus. Šią savaitę paskelbta, kad apie pirmuosius įsigijimus ketinama pranešti jau kitų metų pradžioje – tai turėtų būti „biokuro ir kitos atsinaujinančios energetikos projektai“.
Vilniaus atliekų deginimo jėgainėje pradėti karštieji bandymai deginant komunalines atliekas. Bandymai deginant gamtines dujas buvo atlikti dar vasarą, o Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atrūšiuotos atliekos į jėgainę buvo pradėtos vežti spalį. Išbandžius įrenginius jėgainė iki metų pabaigos turėtų pradėti komercinę veiklą. Planuojama, kad per metus jėgainė sudegins apie 160.000 t atliekų. Bendra užbaigtos jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė – apie 240 MW. Ji pagamins 40% sostinei reikalingos šilumos.
https://ignitisgrupe.lt/lt/vilniaus-kogeneracineje-jegaineje-atlieku-pradeta-gaminti-energija
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)